Man liepos 13 bus 2 metai vairavimo.
Nuo praito rugpjūčio gyvenu kur nebereikia parkuoti per milimetrą, kur keliai platūs, mašinų mažiau ir tt. Atrodo gyvenk ir džiaukis. Bet vakar nuvažiavau į seną miestą ir rajoną, kur pirmus metus po teisių išlaikymo po prakaitu važinėjau, kur mašiną "per marytės" plauką stačiau. Ir galiu pasakyti, kad pasiilgau to
Kaip gera buvo vėl "šachmatais" žaisti, važiuoti kaip žaidimų lentoje, pastoviai svarstai, stebi, darai kažką. Galvojau būsiu pamiršusi paralelinį parkingą, bet ni velnio, iš pirmo karto įstačiau. Labai džiaugiuosi, kad pirmi metai buvo pravažinėti judriose, siaurose Niujorko gatvėse.
O dabar kur gyvenu, atsisėdu už vairo pamiegoti. Mašiną statau prie namo aikštelėje, kur 6 telpa be vargo. Prie parduotuvių visur patogios aištelės, didelės, vietos visados yra, stok nors skersas.
Keliai labai suprastėjo po žiemos, daug duobių ir visokių bangų ant asvalto. Vakar lekiant greitkeliu vos vairą spėjau sulaikyti "bangą" pagavus. Jautrus vairas pas mane labai