sveikos,
labai retai prisėdu prie kompo..na, bet pažadėjau, tai parašysiu.
Pradėkim nuo to, kad balandžio 2 d. (gimdymo terminas 04.03 d.) Aurėją, kaip visada, vyras išvedė į darželį. Kažkur po valandos auklėtoja paskambino, kad ateitume pasiimt,nes Aurėjai temperatūra 37. Na, ką, buvom visi namie, vakare padariau jogurtinį tortuką. Nunešiau kaimynams paragauti, kaimynė juoktis pradėjo, kad aš čia tortus darau, vis dar negimdau. Na, sakau,nežinau, kaip tas mūsų lelius sugalvos, kada pasirinks gimt, tada ir bus, dar pajuokavau, sakau išgersim su vyru šampės su ananasais ir važiuosiu gimdyt
Naktį nubudau ir nuėjau pažiūrėt, kaip Aurėja.. ogi pamatuoju tempą 39. Suduodu vaistus, paguliu šalia apie 20 min., kai temperatūra ima krist, grįžtu į lovą (apie 1:30 val). Šiaip išsibudinusi sunkiai užmigdavau, bet tąkart kažkaip iškart nulūžau. Miegu ir jaučiu, kad skauda, bet apsiverčiu tai ant vieno, tai ant kito šono ir toliau miegu. Paskui kažkaip galvoju, oi, tie skausmai kažkokie reguliarūs ir tada jau sugalvojau paskaičiuot. Pradėjau sąrėmius sekt nuo 3:22 val., kartojosi kas 8 min. Vyras nubudo nuo mano kvėpavimo. Sako, tai gal jau važiuojam į GN
baik tu, sakau, čia dar ne taip greit gal viskas. Na, jis sako, aš jau nebeužmigsiu vistiek, tai einu galvą plautis. Na, man jau kažkaip nebejuokingai sąrėmiai pradėjo dažnėt ir aš jau ėjau į dušą, atėjo kaimynas pabūt pas mus,kad Aurėja nebūtų viena.
Išvažiavom 4:26 val., o sąrėmiai jau kas 3 min. buvo.Nuvažiuojam į GN priimamąjį, pasitinka mus apvalaina moteriškė,rankas ant klubų sudėjus ir klausia ko čia atvažiavot?
Na, galvoju, tu mandra, aš irgi pabūsiu mandra, sakau,ko ko GIMDYT!! O ji mane nužvelgė nugalvos iki kojų ir sako tai ką, suskaudo ir atvažiavai, išsigandai skausmelių? Šiaip,sakau, jei ką,tai antras gimdymas ir sąrėmiai kas 3 min. Na, sako, pažiūrėsim, kaip čia tie sąrėmiai..
Prijungė aparatą sąrėmiams skaičiuoti ir pati pasimetė, oi, sako, jau kas 2 min., greitai liepė kviest gydytoją. Atėjo gydytoja, jei gerai pamenu Da lia Au gu lienė, pažiūrėjo 8 cm atsidarymas. Dar kol visus duomenis supildė ta nemalonioji priimamojo darbuotoja, tai pasinervavau..ji man sako sėsk, sakau, nesisėsiu, man jau tie sąrėmiai dažni, negalėjau sėdėt, ji man vis tiek sėsk! Aš sakau, nesėsiu
Sakau,man šlapia ( po apžiūros ant kėdės nubėgo vandenys, bet tada dar nesupratau), maniau duos kokią palą tarp kojų įsidėt, bet nieko nedavė.
Išėjom į gimdyklą, buvo 5:10val. Akušerė labai maloni, faina moterytė, puikiai dirbo savo darbą. Tarp sąrėmių ir pajuokavom, ir visokiom temom spėjom pakalbėt. Vyras, kaip visada, šnekutis, tai visas moteriškes pakalbino, bendrų pažįstamų rado. Na,sakau, jau lyg ir stumt noriu, tai sako, gulk jau ir bandom. Kai tik atsiguliau, tai dingo ir visas noras stumt ir sąrėmiai
Atėjo gydytoja, stumiu stumiu, nu, kažkaip nesiseka, nors tu ką... toks jausmas, kad išvis tuščia esu, nejaučiu pilvo, vėl sąrėmiai dingo... sako, bus mėlynas! Pakeliu galvą- galvytė išlindus ir visa mėlyna!!! O aš net nejutau, kaip ta galvytė išlindo, mane akimirką apėmė panika, akušerė kažką pasakė, aš klausiu-ką, nesuprantu?, o gydytoja, akušerė, vyras, visi tik šaukia stumk stumk, o aš kažkaip negaliu ir viskas, stumiu stumiu, o nieks nesigauna... gydytoja staiga tik sumaigė pilvą, iškilo toks gumbas ir ištūmiau leliuką ir tada toooks palengvėjimas užplūdo.
5:45 val gimė mūsų Adomas -3590g. ir 52cm. Nustebom, kad didelis toks. Adomėlis verkė kol jį pasvėrė, pamatavo, aprengė. Akušerė sako, jums gimdyt ir gimdyt, kai kurios moterys sutvertos gimdymui.
Paskui jau davė man pamaitint. Guliu visa laiminga, šnekam su vyru ir girdim, kaip už sienos kažkas šaukia, aimanuoja, dainuoja... vaje,sakau, kaip man jos gaila- aš jau guliu su leliuku, taip greit ir lengvai pagimdžiusi, o kažkieno dar visas tas procesas laukia. Įsišnekėjom apie skausmus, kad kiekvienas skirtingai juos ištveria, nes tiesą pasakius, aš nei šaukiau, nei dejavau, o klausytis tos moters šaukimo man nelabai buvo malonu, atrodo, kad pačiai net skauda vien girdint...
Po kiek laiko kai jau tos dejonės nurimo, atėjo akušerė, paklausiau, gal jau ta moteris už sienos pagimdė, ne, sako, ji dabar pavaikščiot atsikėlė, sako, ne visi atvažiuoja taip pasiruošę kaip jūs su 8 cm.
Apie 8 val. atėjo akušerė atsisveikint, sako, gerai gimdot, tai susitiksim ant trečio, iš pradžių nesupratau, paskui sakau, kad gal užteks mums ir dviejų.
Na, paskui nuvežė mus į palatą, gaila, kad pakliuvau į dvivietę, bet gerai nors tiek, kad abiejų mūsų leliukai gana ramūs buvo, tik norėjosi daugiau privatumo, nes pas aną mamą vis ėjo ir ėjo lankytojai..
Tai vat tokia ta istorija..
vėliau parašysiu, kap gyvenam