2008 Gegužinukai

Strazdaniuke, panasiuose mastymuose ir as, ar cia plesytis grizus i darbo rinka, ar persiorientuot kiton kryptin. Dabar kaip tik isleidau atostogu savo pardaveja, dirbu kasdien 10-18 val., bet nezinau ar noreciau tokiu ritmu nuolat, grizus jau nieko nesinori, nei vaiku, nei prie puodu ar aplink namus suktis... O ir vaiku gailu pasidaro... Zodziu apmastymuos. Kaip ir butu galimybe pilnai grizt, bet tada Vilniun vazinet ir 6:30 isvaziuociau, 18:30 grizciau, gaila vaiku ir saves
Bet jus ir sergat dtipriai simet. O kaip gydotes, tikiuosi homeopatija su homeopates , kuria rekomendavai pagalba?

Ilja,keliom dozem antibu tai kad nesirgom pora men,dabar sugriuvom,o kai emocine bukle vidutiniska,tai visos ligos kimba...Ilja,manau jei yra finansiniu galimybiu seimoj,verta persiorientuot,as linkus sunkumu anksciau laiko nebijot,nes ju tikrai bus,is anksto neverta...

Aš šią savaitę namo grįžtu 19.30 - 20 val . Bet niekas negriūna . Tiesa, vaikai serga, vyras su biuleteniu . Apsikeitėm rolėm šiuo metu.

Bet tau o ka daryt reiktu,jei taip negalima...

Smiltpeliuke, mano mokslai taip ir kabo ore toliau neuzbaigti. Niekas manes nevercia, o as neturiu jokio noro. Net nupurto pagalvojus na gal kada nors...

Kito varianto kaip kažką samdyt neįsivaizduoju, jei norėtum pati pilnu tempu į darbus pasinešt. Turėjom mes susiradę moterį ligų atvejams, susipažinom, pabendravom, susitarėm. Visą sausį jos neprireikė, o kai dabar MB jai paskambino - jau susiradusi stabilų darbą. Tai reikėtų arba ieškot kokios pagyvenusios moters, nebeketinančios niekur dirbt arba turėt kelis valandinių auklių variantus kaip kažkada Šypsenėlė rašė (nebeatgaminu naujojo niko ). Jei TB ilgai dar važinės į užsienius, o tu norėsi dirbt tai gal vis tik verta ir su seneliais susėst ir tiesiai šviesiai apie viską pakalbėt? Neužkrovėt savo kūdikių jiems sūpuot, bet dabar kai jau ūgtetėję jei būtų koks ekstrinis atvejis gal vis tik neatsisakytų paglobot?

Ilja, dėl to savęs ir vaikų gailėjimo, tai turbūt viskas priklauso kiek pasitenkinimo darbas teikia, savirealizacijos jausmas irgi labai svarbus . Aš dar vaikus šiek tiek įtraukiu, kartais jei turiu kokių darbukų pasidaryt nuvažiuojam visi savaitgalį į mano darbą, ten jiems labai patinka, grįžusi po ilgos dienos irgi vis papasakoju kas įdomaus nutiko tą dieną. Na ir savaitgaliais stengiamės atsigriebt. Vis bandau galvot, kad tai viso labo TIK 5 darbo darbo dienos ir NET 2 poilsio dienos, per kurias galima daug visko smagaus nuveikt su savo šeima . Arba nieko ypatingo neveikt, tiesiog visiems jaukiai būti kartu, ilgai vartytis lovose.

Šiandien sugalvojau įvesti namie skaitymo valandėlę. Norėčiau kad ji būtų kasdien, bet jei darbo dienom nespėsim tai bent jau savaitgaliais. Kadangi Amelytė jau gerai skaito, pamaniau kad pats laikas ugdyti savarankiško skaitymo įprotį. Matui irgi reikia, nes skaityt išmoko seniausiai, bet savo noru retai kada kokią knygelę skaito. Amelija šią idėją pasitiko šūkniu "Valio!", Matas paniurzgėjo (bet gi jis niurzga dėl visko ), bet paskui abu išsirinko po knygą ir netikėtai įsivyravo visiška tyla. Nors ir visiškoje betvarkėje, bet smagu buvo matyti juos įnikusius į knygas. Bandžiau ir Timuką prikalbinti, bet jis pasirinko karpyti paveikslėlius iš žurnalo . Dičkiai pirmiausiai perskaitė po vieną skyrių sau tyliai (Matas pasirinko trolius Mumius, Amelija - Pedingtono istorijas), paskui skaitė man garsiai. Papasakokit ką jūs su vaikais skaitot ar šiaip įdomaus veikiat. Tokie dideli jau mūsų gegužinukai...

Smiltpeliuke,oho,jau skaito AMELYTE!!!mes tai skaitom,na,toliau Lindgren viska,su teciu Ozovsalies burtininka ir Veja Gluosniuose skaite neseniai,Gk pats dar neskaito,neturiu as valios uzumt jo,pats nenori,o as jam vienam laiko mazai turiu...

Smiltpeliuke,taip,liksiu as tuoj vel su vaikais vienisauti,ilgai ir neribotai,su tecio pamatymu karta oer menesi savaitgaliais.Su savo rupesteliais,na,tais buitiniais,busiu viena,ir nieko cia nepakeisiu,tiesiog toks gyvenimas,kas sake kad jis lengvas,tiesiog iki siil to nepatyriau ir ziuriu,kuo emociskai sunkiau,tuo visiem esibtik maziau idomus,net vaikai dvigubai negeaziau elgias,reik save traukt uz ausu,nes prasmegsiu,ir siuo metu nepatinku ir pati sau. taip noriu butvtoks pats pozityvas kaip anksxiau,bet...Gal kaxkada busiu stipri moteris,silpnu niekam nereikia...vaikai po kelis kartus pasako,kad nemyli manes,nezinau,ka netaip darau,gal reikia tiesiog save myleti.

Mb mano visada buvo siekuantis maximumo visur,toki ji pamilau,ir dziaugiuos uz jo didele sekme tarptautineje karjeroje,gal kazkada vel visi gyvensim,bet negreit,reiks visiem but labai stipriem,tikiuos,visi atlaikysim,maximaliu isbandymu metas,belieka vieniem kitus palaikyti,nora kai esi pavargus,gal kitaip atrodo,kad galeciau maziau bumbet ir but supratingesne.

kokia šaunuolė Amelija Patrikas su skaitymu užstrigęs pradinėj pozicijoj nerodo jokio noro, tai neverčiu, nors jam pačiam tai palengvėtų gyvenimas išmokus skaityt, nereiktų prašinėt kad kas nors perskitytų

Strazdaniuke, man jūsų situacija kažkokia sunkiai suvokiama, iš pasakojimų esu susidariusi įspūdį kad TB šeimos žmogus, net sunku įsivaizduoti kaip ryžosi gyvenimui atskirai nuo jūsų, kad ir kokia karjera būtų . Aišku, čia labai privatu, ne forumuose aptarinėt. O nėra jums galimybės visiems kartu išvažiuot? Ar vėl kokios šalys visai nepatrauklios? Oi, mamuk, stiprybės tau .

Jis ir yra seimos zmogus,del vaiku ateities daugiausia ir sita ssprendimas, kadangi tai nesu as, tai nelabai ir aptarineti galiu, na, tieisiog visiems mums bus sunkus laikas, ta ir paverkslenau, na, as nors jau vaikus matysiu kasdien, jie vieni prie kitu labai prisirise, jam bus savaip sunku, labai, tikiuso atlaikys. Jei butume galvoje, kaip lengviau, nebutume ir situ triju vaiku tureje...Bet yra zmoniu, kuriuos buitis, sedejimas vietoj ir to pacio pasikartojimas sugriautu, MB zino, kad gali ir nori daug pasiekti daaaug dirbdamas, vaiku buitis visad buvo daugiau mano, visa materialinie gerove jo, viskas cia labai desningai gaunasi, zodziu, ta svariantas kad geriau prasciau ir paprasciau bet sulipus kartu, visai ne jam, bet man cia tai jokia naujiena, toki ji ir myliu, man del to sunkiau, nes as ta seslioji seimos grandis, tokie grand pokyciai ir mane transformuoja. TAip, galbut kadanors veliau ir vaziuosim kartu,bet tikrai ne dabar, nes nei fiannsiskai nei kitaip kaip yra nesuvokiama siai dienai, brangi ta salis ir dar musu teciui ten reikia uzsikabinti ir daug nuveikti. O salis ta labai labai gera (Austrija, Viena), ir vaikams ateity taip pat dideles perspektyvos, tieisog bus tas pereinamas nemazas laikas, ir tas, kuris stipriausias seimoj, tam ryzos, del geresnes ateities vaikams visu pirma, nepaisant kad paciam bus nerealiai sunku, as tai buciau tokiam zngsniui tikrai per silpna, del to ir dabar zliumbineju, jei agleciau atsukti laika truputi atgal, buciau maziau zliumbus ir moraliai labiau palaikius, bet gi ne robotai mes...

Strazdaniuke, sakyk ką nori, bet nesuprantu .