Nevartojame alkoholio

Kažkada jau rašiau:
Vat dabar norėčiau paliesti tą saikingo-nesaikingo (iš)gėrimo temą. Man atrodo, kad tas saikingumas yra labai subjektyvus dalykas ir kiekvieno žmogaus galvoje jis proporcingai siejasi su to žmogaus alkoholio vartojimo įpročiais. Turiu galvoje, kad kiekvienas yra įsitikinęs, kad vartoja saikingai. Dažnas, net ir turintis akivaizdžių problemų su alkoholiu, yra linkęs teigti, kad "jei norėčiau, negerčiau, bet noriu ir išgeriu, o ir geriu saikingai". Na, išskyrus tuos alkoholikus, kurie jau priėję problemos pripažinimo etapą. Pripažinimo sau, aplinkiniams ir jau kreipęsi pagalbos.

Nepretenduoju čia į absoliučią tiesą, tiesiog mąstau.

Na, pavyzdžiui. Kai žmonės nepraleidžia nė vieno savaitgalio be alaus bokalo, vyno taurės, degtinės stikliuko, brendžio paskanavimo ir panašiai - man tai jau neatrodo saikinga. (Priminsiu apie kiekvieną savaitgalį - su draugais, klube, svečiuose, namie prie pietų stalo, gamtoje - žodžiu kiekvieną savaitgalį bet kokia proga ir neproga). Kitiem tai atrodys saikinga. Juk taurė. Juk tik bokalas. Nesvarbu, kad reguliariai kiekvieną savaitgalį/penktadienį.

Kitas, žiū, išgeria bokalą/vyno/kito gėrimo kelis kartus ir per darbo savaitę prie pietų, su draugais, namie (ir pn. ir pn.). Kitiem atrodys tai saikinga. Juk nešliaužioja girtas. Išgeria, ir tiek. Geriau maistą virškina, atpalaiduoja lengvai, pagerina kraujotaką, skanu, o ir francūzai taip daro biggrin.gif

Kitas irgi išgeria savaitgaliais, bet ne šiaip "kultūringai", o kas kartą ir gerokai įkaušta. Bet jam tai atrodys saikinga. Juk savaitgalis. Juk įvairios progos savaitgaliais. Juk atsipalaidavo. Juk neagresyvus. Visi taip daro.

O gal kažkas įkaušta ir vidur savaitės laikas nuo laiko.

O kažkas įkaušęs vaikšto kartais ir savaitę. Gal atostogos. Gal šiaip sunkus laikotarpis kliuvo. Gal gimtadienių maratonas. Bet po to vėl tik savaitgaliais.. Juk saikinga. Nedegradavo žmogus.

Nu galiu tęsti be proto, bet taupydama Jūsų kantrybę baigiu

O jei kas trečią savaitgalį? Arba kas dešimtą? Taurė vyno arba kokteilis. Arba buteliukas alaus. Saikinga, ar nelabai? O torto, kurio biskvitas sulaistytas brendžiu, gabaliukas? Prie kavos kokius du kartus per metus?
Irgi alkoholizmas?

Mano atsakymas būtų - kad vieni žmonės jūsų klausime paminėtą išgėrimo reguliarumą iš viso nurašytų kaip alkoholio nevartojimą, nes jis praktiškai niekinis; kiti gi pavadintų alkoholizmu. Tai ir yra atsakymas, kad neegzistuoja tokio visuotinio mato, kaip sakingas gėrimas, arba jis kiekvienai personai egzistuoja kitoks: pagal šeimos modelį, šalies kultūrą, susiformavusius įpročius ir n begalės kitų priežaščių.

Alkoholizmas - diagnozė su aiškiai apibrežtais simptomais ir eiga. Todėl tas, kas tiek vartojantį žmogų pavadintų alkoholiku, būtų ne tik neteisus, bet ir neprotingas.

Protingumas ir išmintis yra skirtingi dalykai. Bet aš jau čia ne į temą. Jeigu jums lengviau, vadinkite tokius žmones neteisiais, neprotingais ar kaip tik norite. Koks skirtumas. Bent jau man tai jokio.

Tikrai. Ne tą žodį pavartojau. Neišmintingi tinka labiau.

Alkofobai originaliai nuskambėjo


Kadangi apie minėtus laipsnius taip ir neatsakė, šaltinių nenurodė, dedu ką radau apie stadijas. Kiekiai paminėti.

Skiriamos alkoholizmo stadijos:

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.: kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai.
II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.
III stadija. Išnyksta aukštosios emocijos, žmogus tampa nekritiškas, primityvus, abejingas artimiesiems, išnyksta sąžinės, atsakomybės jausmai. Pakenkiamas intelektas, atmintis, sunkiais atvejais gali išsivystyti silpnaprotystė. Tolerancija alkoholiui vėl sumažėja. Žmogus tampa nedarbingas, praranda šeimą, gyvena išlaikoma kitų. Atsiranda fizinių komplikacijų. Ryškėja alkoholinės degradacijos požymiai.

Šaltinis:
http://ligos.sveikas...os/alkoholizmas


O "alkofobai" (dėl šio termino egzistavimo irgi turiu abejonių) iš niekur neatsiranda- dažnai tai alkoholikų vaikai ar artimai matę alkoholizmo eigą iš arti.

Alkofobai - mano sugalvotas terminas
O alkoholikų vaikai/artimieji patys dažnai turi priklausomybę (atvirkštinę), tai taip vadinamieji koalkoholikai. Jie turi iškreiptą požiūrį į alkoholį, mato jį kaip absoliutų blogį, visų bėdų ir nelaimių šaltinį. Jie nenori/negeba suprasti, kad pats alkoholis nėra blogas pats savaime, kad galima jį vartoti saikingai ir atsakingai ir netapti priklausomu.
Kitaip tariant baimės akys didelės.

O jūs čia iš sportinio intereso klausiat? Jei norit asmeniškai mano pojūčių šia tema, tai pasiliksiu sau, o jei domina kažkokie faktai, tai pirmyn- googlas jums tikrai pasitarnaus.

Čia žiūriu labai užkaito diskusija dėl tos taurės vyno. Aš tai niekam nieko nenoriu įrodinėti, bet mano asmeniški motyvai visiškai mesti gerti buvo didžiulis noras gyventi taip kaip dar niekada negyvenau (mano aplinkoje labai daug alkoholikų, pusiau alkoholikų ir truputėlį alkoholikų jei jau taip norit ). Kažkada klausiausi buvusio alkoholiko iš Pakutuvėnų (dabar metęs gerti ir įkūręs centrą tokiems bėdžiams), tai vat, man labai stiprus argumentas buvo jo žodžiai- "žinau kad net ir dabar kai nevartoju nė lašo ir gyvenu padorų gyvenimą, niekada nebūsiu toks koks galėčiau būti jei visai nevartočiau - turėčiau visai kitokią šeimą, santykius su aplinkiniais, soc. padėtį, intelektą, dvasinių ir moralinių vertybių kokybę, gyvenimo džiaugsmą ir t.t.

Vieni negeria, nes nenori nusiristi kaip kažkas iš jų pažįstamų ar artimųjų. Kiti negeria būtent todėl, kad augo šeimoje, kurioje niekada nematė girtavimo ir jiems buvo skiepijamos kitokios vertybės. Treti suka dvasiniu keliu. Dar kiti turi n+1 savų priežasčių.
Papildyta:


Taip, uždarytas alkoholio butelys pats savaime nėra blogis. O kas gero alkoholio vartojime? Tik neminėkit torto, kosmetikos/vaistų. Klausiu būtent apie alkoholio gėrimą.

Bėda, kad net ir protingas žmogus apsvaigęs nuo alkoholio kartais prikrečia didelių kvailysčių.

Yra visiškai negeriančių ir nevartojusių iš viso alkoholio žmonių, kurie dvasiniu keliu toli gražu nesuka, neturi gerų santykių su artimaisiais ir gyvenimo džiaugsmo, yra žmonių, kurie suka dvasiniu keliu, turi gerus santykius su artimaisiais ir gyvenimo džiaugsmo, nors nėra nusprendę visiškai atsisakyti alkoholio (ne, ne, neturiu omenyje savęs, asmeniškai prieš akis dabar vienas žmogus, kurio paskaitų nemažai klausiusi), tad nepatarčiau visų ožių kabinti ant alkoholio ar aklai pagal tai vertinti žmones. Man atrodo, tai labiau kabinimasis už formos (kas, beje, daug lengviau), neįvertinant turinio. Kaip tik neseniai perskaičiau Bibliją. Ten tiek Kristaus mokymuose, tiek Pauliaus laiškuose labai aiškiai tas "elgesio pagal taisykles" motyvas išreikštas - nusidėjelis, kurio širdyje yra meilės, yra didesnis už teisuolį, kurio širdyje meilės nėra. Žinoma, čia ne diskusija apie nusidėjelius ir nuodėmes, turinčius meilės ir teisuolius, tiesiog apie žmones, kurie ne(be)vartoja alkoholio ir kurie vartoja, bet paskutinieji komentarai labai primena momentus iš Biblijos apie "teisingą elgesį".
Papildyta:


O kam reikia apsvaigti?