Įkraunama...
Įkraunama...

Kūčių stalas

Hm, net įdomu, o avižų kisieliaus jau niekas nebedarote? Mano trilitrinis stiklainis rūgsta nuo vakar, rytoj vakare arba poryt ryte virsiu. Tai patiekalas, kuriuo labiausiai didžiuojuosi, vientintelis tikrai autentiškas, archaiškas patiekalas ant mūsų Kūčių stalo, jį moku ne iš knygų, o iš gyvos tradicijos, savo mamos, o ji - iš savo. Noriu, kad šitas gyvas senovės alsavimas nenutrūktų, kad mano dukros irgi išmoktų jį daryti ir perduotų ateities kartoms smile.gif

Kadangi čia rašomi receptai, tai parašysiu, nors pradėti daryti jau gal vėloka (na, nebent šįvakar staigiai užraugsite).

Į 3 litrų stiklainį supilam pakelį (400 g) avižinių dribsnių, užpilam vandeniu (ne visai sklidiną stiklainį), įmetam kelis kartus perlaužtą juodos ruginės duonos kampą. Pamaišom, uždengiam merle ir pastatom šiltai (palei radiatorių). Rauginam 3 dienas, na gal 2. Kasdien pamaišom.

Ant puodo dedam kiaurasamtį, įtiesiam keleto sluoksnių merlę, pilam stiklainio turinį, prieš tai išgriebę duoną. Avižų tirščius išspaudžiam per merlę. Jeigu norisi kisieliaus daugiau, galima išspaustus tirščius sukrėsti atgal į stiklainį, dar užpilti vandens, išmaišyti ir vėl košti pe rmerlę. Jeigu tikėsim bobutė, taip galima daryti net 9 kartus (būtent iš čia pasakymas "devintas vanduo nuo kisieliaus"), bet mums užtenka ir to vieno nukošimo (negarantuoju, ar kelis kartus nukošus stingtų taip pat gerai).

Tada puodą dedam ant viryklės ir kaitinam. Reikia nuolat maišyti, nes linkęs svilti. Kai jau įkaista, prieš užverdant ant galo šaukšto (kokį trečdalį) įdedam druskos. Įdėjus druskos svyla smarkiau, reikia atidžiau maišyti. Virti maišant, kol pasikeičia konsistencija, matosi, kad lyg ir tirštėja (labai tirštėti nepradeda, sustingsta po to).

Išpilstyti į indelius, palikti atvėsti (ne šaldytuve) ir sustingti (Kūčių rytą verdant, vakarui tikrai spės sustingti). Mes valgom kaip desertą, gausiai užbarstydami cukrumi. Kiti lyg ir užpila saldintu vandeniu, bet man tai atrodo šlykštoka. Mano senelis mėgdavo pakepintą keptuvėje su spirgais, čia jau per Kalėdas, bet man patinka tik su cukrumi.
Atsakyti
sveikutes,jau antrus metus seku jusu temuke ir stebiuosi kaipgali but senoviniai tradiciniai kuciu valgiai kalmarai,lasisos,susiai ir t,t..cia yra jau musu prasimanymai ir prabangejimas,nes senoviai tokiu patiekalu net nezinojo,as atmenu kaip tetis gamindavo barscius su dziovintais grybais,lietinius su dziov ir sudytu grybu idaru,jokiu majonezu,jokiu grietiniu nei is tolo nebuvo,savo seimai dabar gaminu taip pat,nes tai musu seimos tradicija
Atsakyti
QUOTE(meškutė_Nida @ 2013 12 21, 12:12)
Pas mus šiais metais 4 šeimininkės ruošia Kūčių vakarienę, aš atsakinga už silkes. Tiesą pasakius, aš visad atsakinga už silkes biggrin.gif


O pasidalinkit už ką kitos šeimininkės atsakingos smile.gif? Gal ir mums kokių idėjų kils...
Atsakyti
QUOTE(Erszebeth @ 2013 12 22, 22:05)
Hm, net įdomu, o avižų kisieliaus jau niekas nebedarote?

vajezau,šitą pamiršau užraugt...dabar jau tikrai nebeišrūgs... doh.gif reik pasiknist po spinteles,ar yra dribsnių,bet jei ne-teks apseit šįmet... g.gif
Atsakyti
Vat aš irgi bandysiu tą kisielių virt pabandymui, iš vaikystės atsimenu kad seneliai labai mėgdavo, o man būdavo baisiai neskanu. biggrin.gif Koks tiksliai skonis neatsimenu, bet žinau kad buvo vienas iš labai nedaugelio nekenčiamų patiekalų, maždaug kaip žuvies taukai. biggrin.gif Dabar visai įdomu pasidarė koks jo gi tas iš tikro skonis. biggrin.gif

O lašišos beje ne toks jau ir naujas patiekalas, jų tik kad sovietmečiu nebūdavo, bet anksčiau kas gyveno prie vandens kelių (arba arčiau kur žuvim prekiaudavo), kartais valgydavo ir lašišą. Gi net tas pačias silkes ne čia kur vietoj gaudydavo, o veždavo iš Anglijos, Norvegijos, Olandijos. Kur giliau kaime tai gal to pasirinkimo baisiai didelio ir nebūdavo, bet didesniuose miestuose ir miesteliuose tai pasiūla kad ir tarpukariu buvo gan plati įvairiausių produktų kuriuos tik galima transportuot.
Atsakyti
QUOTE(Elemire @ 2013 12 22, 23:53)
Vat aš irgi bandysiu tą kisielių virt pabandymui, iš vaikystės atsimenu kad seneliai labai mėgdavo, o man būdavo baisiai neskanu. biggrin.gif Koks tiksliai skonis neatsimenu, bet žinau kad buvo vienas iš labai nedaugelio nekenčiamų patiekalų, maždaug kaip žuvies taukai. biggrin.gif Dabar visai įdomu pasidarė koks jo gi tas iš tikro skonis. biggrin.gif


Rūgštūs drebučiai. Mes valgom užpiltus aguonpieniu-savotiška,bet skanu biggrin.gif
Atsakyti
oho kiek čia receptukų prirašyta smile.gif


Man rauguntas avižų kisielius viau , nu žiauriai nepatinka, nors vaikystės kūčios be jo neapsieidavo, tik jį tėvai valgydavo diena, užspirgintą smile.gif, o aš darau pagal save: užpilu aviinius dribsnius vandeniu, pamirkau kokią valandą, dvi, tada nusunkiu ir pakaitinu puode tik kaitinti reikia jau geriau puodą į puoda įdėjus arba ant garų, nes svyla ne tas žodis kol sutirštėja, aišku druskos galima dįti, kad be jos valgo tas nededa smile.gif, atskirai pakepinu svogūną aliejuje ir kai sustengsta drebučiai, kiekvienas sau užsipila kike nori smile.gif, kvepia riešutais toks kisielius, kas mėgstat raugintą būtinai pabandykit šitą variantą tongue.gif
Atsakyti
Man tai nesaknu tie labai tradiciniai patiekalai sad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nefertary: 23 gruodžio 2013 - 11:53
QUOTE(Nefertary @ 2013 12 23, 11:34)
O jus, negi taip viskas ir skanu? g.gif


Na mano vyras žuvies ir ypač silkės apskritai nevalgo, o iš grybų tik šampinjonus pripažįsta. doh.gif Vaikai dar maži tai irgi su tais tradiciniais patiekalais sunkiai - tai Kūčios būna truputį galvos skausmas. doh.gif

Esmė manau ne tipinėse mišrainėse ir silkėse, bet apskritai daugiau tradiciniuose produktuose. Mano planas šiemet raudona mišrainė, silkė su džiovintais vaisiais (tik man), barščiai daržovių sultiny su grybų koldūniukais, bulvinės bandutės, spanguolių kisielius, kompotas, kūčiukai, šaltanosiai, ragaišis, obuolių pyragas-žuvis (jis kepamas be jokių kiaušinių ir sviesto), marmeladiniai saldainiai (kaip obuolių sūris) ir grybukai (grynai dėl vaikų ir todėl kad kepu su sena keptuve kuri dar mano a.a. tėvuko vaikystę matė). Į grybukus aišku dedasi ir margarinas ir kiaušiniai, bet manau ne produktuose esmė, o keptuvėje su istorija. ax.gif
Atsakyti
Taip,kalmarai,lasisa ir kitokie skanestai,nevisai Kuciu stalui,bet as nuo vaikystes atsimenu,kad stalas prikrautas budavo visokiais skanestais.Buvo ir majonezas ir kiausiniai,zuvu ikrai,ir t.t.Kelata buvo ir iki siol yra like patiekalai,kuriuos gamino,mociutes mama,tai melines teslos blynai su silke.Melines teslos pyrageliai kepti aliejuje su ivairiais idarais,aguonu,dzemo,dziovintai grybais...Spanguoliu kiselius,kuciukai,aguonpienis.Ta mociute daro,kekvienais metai iki siol smile.gif.Jei as ant stalo rasciau rauginta kiseliu,ar virtinukus,ar vien silke su ivairiais priedais,likciau alkana blush2.gif
Kas "ant ko augo",kam kas buvo"iskiepita" vaikysteje,ta zmogus ir naudoja gyvenime.

Atiparasau uz Oft 4u.gif
Papildyta:
Turiu klausima,toms,kurios labiau prisilaiko,ir zino tradicijas 4u.gif

Kur po Kuciu dedate šiena,ant kurio buvo padetas paplotelis?Kai anksciau mociute gyveno kaime ir augino gyvulius,šiena nunesdavo jiems i tvarta,dabar gyvuliuku neturi.Tai kur det šiena?Tikrai zinau ,kad ismesti negalima.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Nanita: 23 gruodžio 2013 - 12:34
QUOTE(Nanita @ 2013 12 23, 12:33)
Kur po Kuciu dedate šiena,ant kurio buvo padetas paplotelis?Kai anksciau mociute gyveno kaime ir augino gyvulius,šiena nunesdavo jiems i tvarta,dabar gyvuliuku neturi.Tai kur det šiena?Tikrai zinau ,kad ismesti negalima.

Praktiškai jei nėra kam sumaitint, reiktų sudegint.
Atsakyti
Aciu.
Atsakyti