QUOTE(mintas @ 2013 12 20, 09:15)
mažina šviesos pralaidumą, todėl, norint kad per langus pritekėtų tas pats šviesos kiekis, langus reikia daryti didesnius, kas su minuso ženklu atsiliepia bendrame pritekėjimų-šilumos praradimų balanse. Žiūrint ko nori. jei dienos metu patinka dirbtinis apšvietimas, galima ir 10 stiklų pasistatyti. Rėmus pagal užsakymą staliai pagamins, ar ir berėmius sprendimus galima pritaikyti.
Klausimas tik kurio spektro - regimos šviesos ar infra (t.y. šilumos)? Abejoju, kad labai užtems net ir po 10 stiklų.
Papildyta:
QUOTE(skyroja @ 2013 12 20, 10:32)
susizavejimas buvo pirminis, po to pagalvojau apie ta pati - ziema spigins saule tiesiai i vidu, bus daug pritekejimu, bet jie momentiniai, ir bus perkaitimai, kai vidaus temp. kils i virsu iki kokia 25C. Tada padideja nuostoliai (sezonui nuostoliai skaiciuoti prie fiksuotos 20C vidaus temp.), todel bendras balansas kryptu i didesne neigiama puse. Vasara ne problema - bus lauko zaliuzes nuo saules apsaugos, tai pritekejimus bus lengva reguliuoti.
Iš gyvos patirties galiu drąsiai teigti, kad jūsų bijomas perkaitimas iki +25C žiemą yra svajonė, mano svajonė retai tokių dienų būna šildymo metu, bet tai "auksinės" dienos, kokių norėčiau bent kas antrą dieną - tuomet šildymo tikrai nereikėtų.
Tie +25C staigiai sugeriami namo termomasės, tokią temperatūrą stebiu gruodžio-vasario mėnesiais nuo 12 iki 13,30 - 14 val, kai saulė +/- statmenai šviečia pietinį fasadą. Po sesijos temperatūra labai greit susiniveliuoja ir jokio ilgesnio perkaitimo tikrai ne įvyksta.
Lauko žaliuzės puikiai tvarkosi su perkaitimu vasarą, todėl aš labai vertinu pietinius langus kaip nemokamos energijos šaltinį. Tik abejoju, kad mano paketai labai geri, U-0,6 o g reiktų pasitikrinti, neprisimenu. Todėl rekomenduočiau nuo šio reiškinio nenusigręžti, ypač jei galima surasti žemo U ir aukšto g parametrų paketus.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2013 12 20, 11:47)
O kur tai girdėjai? O kaip suprasti konvekcija per langus? Atsieit iš namo vidaus į lauką išeina šiluma. Ar kaip?
Konvekcija, energijos perdavimo būdas skysčiuose ir dujose, kai šiltesnė ir retesnė medžiaga išstumiama į viršų, o šaltesnė ir tankesnė nusėda žemyn. Kol konvekcija stiklo pakete nevyksta, tai dujų, kuriomis užpildytas paketas, temperatūra visame paketo aukštyje yra beveik vienoda. Konvekcijai prasidėjus, dujos išsisluoksniuoja. Teigiama, kad paketo kameroje iki 20mm konvekcija nevyksta, bet tai dar turėtų priklausyti ir nuo medžiagos, kuria užpildyta (klampumo).