Pasyvus namas - 22 tema

Jei stogas apie 100 m2, medzio iki 2,5m3x600=1500
OSB 100m2x10 - 1000
Darbas apie 2000
Viso - apie 4500 Lt, jei pataupyt - manau galima ir pigiau

Kaip suprantu aukštam energetiniam efektyvumui skaičiuoti dar nėra normalios lietuviškos metodikos ir neverta leisti didesnių pinigų už tokius skaičiavimus.
Aišku norėtųsi turėti popierių su A+ ar net A++, bet visą dėmesį ir laiką geriau skirti PHPP skaičiavimams arba paprasčiau vertinant atskiras namo dalis turint bendrą supratimą apie kWh. Svarbiausia racionaliai leisti pinigus vertinant kWh/Lt santykį.
Vėliau galima pasišildyti elektra ir pamatyti faktą, kuris būtų svariausias argumentas. Taip pat ir atsakymas ar pavyko kažką gero pasiekti.

Gal galite trumpai papasakoti koks yra lengviausias kelias gauti lietuviškam sertifikatui ir kiek tai kainuoja?

Tai cia ne tas pats sertifikavimas, kuris pvz dabar butinas priduodant nauja statyba?
Jei taip - samdai eksperta, sutari kaina, ir jis skaiciuoja (arba matuoja).
B klasei man uzteko nuvezt popierius. A++ gal atvaziuotu koki sandaruma paziuret.

Kiek kainavo?

lyg 300, kiek pamenu

Galiu papasakoti, kaip skaičiavome, kūrėme mano namą. Pradžioje architektas pateikė vidaus išplanavimą ir kelis erdvinius pastato tūrio sprendimus.

Man sunkokai sekėsi nuspręsti, kurį variantai rinktis, tai preliminariai įvertinome, kokios gali būti namo energijos sąnaudos:

pirmas puslapis;
antras puslapis;
trečias puslapis
išvada.

Pasirinkau tą kaimietišką namą variantą. Tuomet architektas optimizavo projektą, nubraižė pjūvius. Toks namo variantas buvo aprašytas su PHPP.

Taikytos prielaidos:
grindų apšiltinimas - 35 cm putplasčio;
sienos: keraminių plytų + 30 cm neoporo;
stogas: medinės gegnės tarp kurių 40 cm vatos + 10 cm PIR.
Sandarumas - 0,6.

Skaičiavimai parodė, kad toks namas vartos 30 kWh energijos, perkaitimas - 42 proc. Tuomet prasidėjo pastato optimizavimas iki pasyvaus.

Pasirodo PHPP skaičiuotojas nebuvo įvertinęs, kad namas/sklypas nėra idealiai atsuktas į pietus (kampas apie 27 ar 29 laipsniai), įvertinome rytinio, pietinio ir vakarinio kaimyno šešėliavimą, taip pat pakeitėme langus į Ug - 0,6, o g - 0,62, didinom pietinių langų plotą, atsisakėme vieno lango šiaurėje (katilinės), vertinome stogelio virš pietinių langų šešėliavimą, žaidėme su kitais langais ir t.t. Tokio namo energijos poreikis jau buvo 21 kWh, perkaitimas - 64 proc.

Toliau optimizavome namą. Energijos sąnaudos, priklausomai nuo taikytų parametrų, krito labai po truputį: 20,4, 19,9, 17,9, kol pasiekėme 14,9-15,3 kWh.

Galiausiai pasyvaus namo standartą pasiekėme. Sąlygos mano atveju pasyviam namui yra tokios:
grindų apšiltinimas: 40 cm, U - 0,091 W/m2k.
sienų: 35 cm neoporo. U - 0,082 W/m2k
stogo: 40 cm vatos + 10 cm PIR. U - 0,074 W/m2k.
Langai: Ug - 0,6, g - 0,62.
Rekupertoriaus NVK: ne mažiau 93 proc.
Langų rėmeliai: Swisspacer ir geresni, šiltesni.
Sandarumas - 0,4.

Artimiausiu metu žadu perskaičiuoti namą su PHPP. Tai darysime ne dėl sportinio intereso, o vertinsiu naudos ir kaštų santykį.

Tarkim 10 cm storio PIR plokščių 134 kv. metrų stogo apšiltinti man kainuotų apie 9000 Lt. 50 cm storio mineralinė vata tam pačiam 134 kv. metrų stogui apie 7000 Lt. Manau, kad PIR plokštės - absurdas. Pažiūrėsiu, ką gausiu, kai 40 cm vatos + 10 PIR pakeisime vien į 50 cm akmens vatos.

Taip pat žadu įsivertinti langus: kuriame fasade dėti nrG, kuriame GNP. Kainos skirtumas nėra didelis, bet nrG visi stiklo paketai už GNP mano atveju kainuotų apie 1000 Lt brangiau.

Taip pat keisime kai kuriuos kitus parametrus. Pvz., lauko durų U naudota PHPP skaičiavimuose yra 0,8, kuomet Tilas deklaruoja, kad jų aklinų durų U yra 0,58. Mano atveju duryse bus stiklo, todėl drąsiai galima taikyti U 0,7 reikšme. Yra dar ir kitų šiek tiek pasikeitusių parametrų.

Taigi, kuo anksčiau apskaičiuosite namą, tuo labiau jį galėsite tobulinti dar projektavimo stadijoje. Vėliau PHPP tikrai praverčia pasitikrinti ir įsivertinti kainų/naudos santykį.

Man iš karto siūlė suskaičiuoti namą ne tik su PHPP, bet ir vertinant kainų/naudos santykį, bet toks skaičiavimas būtų buvęs labai brangus. O dabar jau beveik nieko nekainuos.

Susiduriau su paketu gamintoju etna, informacijos mazoka, biski skirias zymejimas.
http://www.etna.lt/p...harakteristikos
Pirkau PLANITHERM ONE cia butu GN1.0 analogas, siektiek sviesesnis nei SKP GN1.0

Bendravau su ju gamybininku apie tarpines. Nors uzsakyt pas juos galima tiek swispacer tiek tgi, tgi privaluma ivardio jog lange dazniausiai tik vienas sudurimas kai pas swispacer 4 ir visi problemiskuose kampuose...

Čia tikrai yra pakankamai skirtingi trys dalykai ir skirtingos filosofijos. Todėl pirmiausia reikėtų apsispręsti ko sieki ar PH, ar A++ ar energetiškai efektyvaus namo ekonomine prasme.

Papildyta:


Lietuviškas sertifikavimas privalomas ir nėra brangus 300 - 500 lt. A klasės namams reikalingi ilginių šilumos tiltelių skaičiavimai kas papildomai turėtų kainuoti dar panašią sumą. Dar reikalingas sandarumo testas, kuri turi būti atliktas sertifikuotos laboratorijos pabaigus visus darbus. Turėtų dar kainuoti kokius 600 - 700 lt. Lyg ir tiek

Reikalavimai daugiau mažiau aiškūs. Kiekvienai klasei nurodyta kokios turi būti atitvarų, langų, durų varžos, taip pat rekuperatoriaus NK ir suvartojamai energijai. Visi turi atitikti tokį pat kaip ir PN sandarumą.

Neaiškiausia vieta, yra kad didžiają dalį A++ namo suvartojamos energijos turi sudaryti atsinaujinantys šaltiniai. Kaip tai skaičiuojama nelabai aišku. Mano nuomone, kad atitikti šiam reikalavimui reikėtų saulės elektrinės ant stogo.

A++ atveju, dvi vietos mano akimis neproporcingai užkeltos tai atitvaros nuo grunto u - 0,1, ir rekuperatoriaus NK 90. Saulės elektrinės šiai dienai praktiškai uždraustos. Bet čia situacija anksčiau ar vėliau turėtų keistis.
A+ reikalavimai pasiekiami palyginus nesunkiai.

Kaip jau minėjau Lietuvišką sertifikatą vis tiek reikės gauti. O norint gauti kuo geresnį reikėtų iš karto žinoti reikalavimus ir jų prisilaikyti. Reikėtų turėti galvoje, kad skaičiuojant varžas pagal lietuvišką versiją atsižvelgiama į drėgmės ir vėjo paklaidas. Tai kai kuriais atvejais gan ženkliai sumažina atitvarų varžas.

Pas mane kaip tik ir numatytas pietinis stogo šlaitas tiksliai 4 vnt. x 160cm aukščio ir 12 vnt * 100cm pločio saulės moduliams. Bendrai butų 9-10 kWp, jeigu leis "pasidėti" vasarinę elektrą ir pasiimti ją žiemą, tai bandysiu įsirenginėti.

Man aktualiausia būtų ekonomiškai pastatyti šiltą namą, papildomai neišlaidaujant daiktams, kurie pritemptų prie vieno ar kito sertifikato.

O man atrodo, kad neaiškiausia vieta yra C kvalifikacinis rodiklis. Jūs tai, ką išvardijote, yra lygiai tas pats, kas pasyvaus namo atveju pasakyti:

langai - ne prastesni nei 0,8
durys - ne prastesnės nei 0,8
sandarumas - 0,6 ir t.t.

Bet pasyvus namas visą tai suveda į vieną paradigmą, t.y. iki 15 kWh. Lietuviškas STR'as kalba apie pastato šildymui reikiamos energijos kvalifikacinį rodiklį C.

Beveik neabejoju, kad visų jūsų minėtų atitvarų reikšmės yra niekinės, jei nepasiekiamas C kvalifikacinis rodiklis. Mano supratimu, jis įvertina atitvarų, šilumos tiltelių, pastato padėtį pasaulio šalių atžvilgių ir kitus dalykus ir pateikia išvadą, kiek namas vartos energijos šildymui. Tik lietuviškas STR'as greičiausiai priklausomai nuo namo dydžio (ir galbūt kitų rodiklių) leis varijuoti C reikšmei, kuomet PN turi vieną dydį - iki 15 kWh.

Aš visgi manau, kad lietuviškas STR'as namą vertina kaip visumą.

pagal dabartine tvarka tas "padejimas" toks sakyciau keistokas. tarkim per metus pagamini 10MWh. o sunaudoji 5MWh, tai uz tuos 5MWh moki taip lyg pas tave jokios elektrines nebutu, standartiniu tarifu. metu gale lesto paziuri kiek pagaminai ir tau sumoka uz ne daugiau kaip10/2=5MWh tarifu kuris neasiku koks bus. vien zu idealiu atveju tau sumokes uz puse pagamintos. kita puse puse eis jiems i kisene. ir tai jie ipareigoti daryt 12 metu nuo elektrines irengimo. Ir dar nelabai asiku kas bus jei tu sunaudosi tik 3MWh, gali but kad bus sumokama tik uz 3MWh nors pagaminai visus 10, nes nuperkamas perteklius negali but didesnis uz tavo sunaudota elektra.
Trumpai tariant 12 metu bent jau garantuotas kad atsiimsi pinigus uz savo sunaudota elektra jei ji nevirsys 50% pagamintos ir jei supirkimo tarifas nebus mazesni uz mazmenini pardavimo tarifa.
Kas cia kanors supratot, pakelkit desine ranka

Rankos kelti nedrįsiu.
Mano žiniomis tvarka tokia. Lesto jei nori gali iš tavęs supirkti rinkos kaina po 15 cnt. Viską ką perki iš Lesto moki taip pat rinkos kaina, tai yra po 50 cnt. Visas biznis tai ką sugebi pas pagaminti ir pats sunaudoti.

Papildyta:


Manau bereikalo taip manote.

Tas C rodiklis parodo kokia dalis energijos pastato šildymui - C1 ir karšto vandens ruošimui - C2, yra iš atsinaujinančių šaltinių kokia ne. Principas kuo daugiau ++ tuo daugiau reikėtų naudoti atsinaujinančios energijos. Elektros vartojimas šį rodiklį labai blogina, dujos ir šilumos siurbliai apyligiai, visi saulės ir vėjo prietaisai gerina.