Pasyvus namas - 22 tema

O gal gerai butu toki blokeliai pirmai eilei tik, kad saltis is rostverko neitu?

Standartinio šilto skylėto keraminio blokelio šilumos laidumo koeficientas yra 0,23
Heluz rašo, kad pas juos yra tik 0,058 (4 kartus mažesnis šilumos laidumas).

Daugiausia šilumos pereina per blokelio sieneles. Heluz blokelis yra iš labai plonų sienelių ir dauguma jų išdėstytos panašiai kaip ir sienos plokštuma, kas pablogina laidumą šilumai. Čia gerai pasistengta, bet technologija turi ribas iki kiek galima ploninti ir tų ribų negalima peržengti.
Molis akivaizdžiai nėra tvirta medžiaga, kurią dar būtų galima ženkliai suploninti. Jau ir taip keraminiai blokeliai trupa, sunku tvirtinti kažką.
Šiaip jeigu eiti ta kryptimi, tai geriau žiūrėti brangius putstiklio blokelius, kurių sienlės yra iš labai plono stiklo. Tai sustingę stiklo burbuliukai. Amžina medžiaga, bet milžiniškos energijos sąnaudos gaminant ir kaina milžiniška.
Gryno EPS lambda yra 0,036
Tiesa sakant netikiu, kad 37% molio + 63% EPS bus tik 0,058.
Tas putplastis ten nieko neduoda (tik kad vėjas nešvilptų), max 10% varžą pagerina, nes oro kameros ir taip mažos.

Čia yra ne antireklama, bet įspėjimas, kas atsitinka netinkamai panaudojus tokius išlengvintus blokelius http://jolly007.blog...du-chcete-heluz
Su jais reikėtų elgtis atsakingiau. Aiškiausias vaizdas virš sąramos, kur pribėgo vandens, užšalo ir išpūtė blokelius.
Kol neturės ISO ar DIN standartais pamatuotos varžos, tol neverta rimtai žiūrėti į tokį gaminį. "Ant pirštų" paskaičiavus jų deklaruojama varža nesigauna. Dar ten paskui yra ir *
*-naudojamas 40mm termoizoliacinis tinkas
*-naudajamas 10mm dar kažkas ir panašiai

Šiltos sienos, įdomi idėja, bet pasyviam namui dar netinkamos.

Tai esme, kad popieriais ner kuo tiket...
Tas pac ir del ESP 0,033, paketu 0,5 ir t.t (tai norejau pasakyt). Tai tik skaiciai, realiai neismatuojami

Žiūrint į kokius šilumos nuostolius orientuojatės. Dėl betono didelio šilumos laidumo, ar putplastis po PP ar po juostiniais, šilumos nuostoliai, esant tam pačiam putplasčio storiui, bus panašūs abejais atvejais, taip, kad jei orientuosiesi į mažesnius, tai ir po juostiniais turėtum dėti 20 cm.
Papildyta:


Ar poliuretano iš balionėlio pripurkšt.
Papildyta:


Lažinamės, kad mano stogas, t.y. perdanga, apšiltinimas, nuolydžio betonas ir hidroizoliacija lyginant su analogiškos varžos didžiąja dalimi šlaitinių stogų - pigesnis. Kai už viską mokėjau, tai man neatrodė pigu, bet kai pasiklausau, kiek kam vien stogo danga kainuoja, suprantu, plokščias - tikrai pigesnis variantas, tiesa, man kai kur pasisekė, bet galutinis variantas tikrai pigesnis nei dauguma šlaitinių. Taigi, paimi visas šlaitinio stogo pastatymo medžiagų ir darbų kainas (savo stogui aš tik hidroizoliaciją su voleliu užtepiau) pateiki ir yrodai, kad tokios pat šiluminės varžos šlaitinis stogas pigesnis - iš manęs , neįrodai, teks pačiam mane . Tinka?




Mėgsti filosofuoti, deja filosofuodamas nesiremi faktais. Iš praktikos galiu pasakyti, kad pirmą kartą, nors ir labai atidžiai ir kruopščiai viską darysi, kliurkų padarysi n`kartų daugiau, nei 100`tąjį kartą, tą patį veiksmą kartodamas.

Aš žinau, kas jums darė PP projektą. Toks Mindaugas iš Žemaitijos. Vyrukas baigęs mokslus Austrijoje, turi programas, supranta, ką daro. Jis buvo paskutinis, kuris mane atkalbėjo nuo PP po to, kai pamatė mano grunto tyrimus.

Čia jo pirminiai skaičiavimai: vienas lapas, antras lapas.

Realiai iš pirmo karto suskaičiavo, koks turi būti grunto ir skaldos sutankinimas , kad atlaikytų namo apkrovas. Taigi viskas paprasta: skaičių žinai, tankini gruntą su dinaminiu stampu pamatuodamas.

Tačiau kai pamatė mano grunto tyrimus, nuomonę pakeitė. Darėme du gręžinius: viename 40 cm ir puikus, stiprus gruntas, kitame - jis iki 2,3 metrų piltinis (apačioje 2,3 m gylyje likęs augalinis sluoksnis) ir reikiamą stiprumą pasieka dar šiek tiek giliau. Lygtai apie 3 metrus. Taigi mano atveju būtų reikėję kasti beveik 3 metrų gylio duobę, pilti naują smėlį, jį tankinti. O tai būtų labai brangu, tikrai brangiau nei gręžtiniai.

Legalletas, pvz., sakė darytų taip: kastų tik po dalimi namo, piltų tankintų, EPS būtų tik 200 net ir po laikančioms sienoms, žodžiu nepatiko man jų darbo kultūra, nors žadėjo PP padaryti už tokią pačią kainą, kaip gręžtinius. Buvau susitikęs su Legaletto atstovais (atvažiavo) į Vilnių, kalbėjom, bet neįtikino.

Kai jau įrenginėjo gręžtinius pamatus, tame kampe, kur buvo prastas gruntas, vieną polių vos išgręžė. Sakė, kažkas labai maišo. Jie spėjo, kad padanga, aš manau, kad medžio gabalas. Kai jau darėme gręžtinių pamatų sijoną pats tame kampe iškasiau nykščio storio ir apie metro ilgio šaką.

Taigi, norint tokiame grunte daryti PP jį buvo būtina pašalinti iki 3 metrų gylio, pilti naują, trambuoti. Tai tikrai brangu. Be to, ne visos firmos moka daryti tokius pamatus, mano namas sunkus (sienos keraminės plytos, gelbetoninė perdanga, keraminės čerpės), taip kad apkrova tikrai nemenka.

Dar blogumas tas, kad toje vietoje, kur gręžinys parodė labai silpną gruntą, būtent ten sueina visos namo komunikacijos. Mindaugas (PP konstruktorius iš Žemaitijos) sakė, kad plokštė sės tolygiai, bet gali į tą pusę labiau pasvirti ir prispausti komunikacijas.

Labai panašiai po to, kai pamatė mano grunto tyrimus apie PP klabėjo 3-4 konstruktoriai: Pavlidi, mano viso namo konstruktorė. Taip kad tikrai nesigailiu pasirinkęs gręžtinius pamatus. PP mano atveju būtų buvusi brangesnė. Jei Legaletas būtų nekalbėjęs, kad po laikančioms sienoms pakanka EPS-200 (gal kai kur padėtų ir Finnfoam 300), tai gal ir būčiau daręs PP su 3 metrų duobės iškasimu. Bet ta pati Veikmė apie Legaletas atsiliepė ne itin: sako darbo kultūra žema. Esant tokiam gruntui ir esant mažai PP statybos specialistų ir pasirinkau gręžtinius. Be to, man gręžtinių pamatų sijonas išėjo nemokamai. Taip kad esu ramus, nes pasirinkau geriausią, ką galėjau tuo metu, t.y. geriausią pagal kainą ir kokybę.

oi laukiam laukiam, mes to blogo laukiam .




Taip, dėl žingsnių garso izoliacijos, nes vata, geriau izoliuoja žingsnių garsą.



Na kaip čia pasakius. Naudos atžvilgiu, skaičiuojant kiekvieną centą - taip, bet su tokia konstrukcija daugiau šansų klinkerio sieną turėti. Net ir prismeigiavus, ant 40cm storio putplasčio sluoksnio, klinkeris neatrodo labai patikimai.

Aš irgi taip galvojau, bet šių blokelių į Lietuvą neveža. O jei kas ir atvežtų, tai kaina kosminė. Aš buvau sugalvojęs kitaip: perki Lode ar lietuviškus blokelius ir jų tarpus pats užpurški PIR putomis.

1. Skirtumas toks, kad juostinio padas bus žemiau įšalo lygio, todėl juostiniam gali pakakti ir plonesnio apšiltinimo sluoksnio po padu. Kas moka, gali paskaičiuoti.

2. Nėra čia ką lažintis. Duodam skaičius. Mano stogas kol kas kainavo 53 202,81 Lt. Į šią kainą įskaičiuotas ne tik pats stogas, bet ir lietaus nuvedimo sistema. Stogo plotas - 169 kv. m. 1 kv. m kaina - 315 Lt. Tik nepamiršk, kad mano sienos maždaug tokio pačio pločio, kaip stogas, t.y. realiai mano stogas tampa dalimi sienos, be to, yra namo puošmena.

3. O aš pritariu Dariui.

Vakar prie namo atvažiavo kaimyno rekomenduotas tinkuojas. Sako 1 kv. kaina - 20 Lt su medžiagom ir darbais. Padarytų per 2 sav., dirbtų 4-5 žmonės. Jei reikia, sakė galim padaryti per 4-5 dienas. Jis tik greičiausiai firmos savininkas, darbų vykdytojas. Sakiau, kad statau pasyvų namą, kad vidaus tinkas garantuos sandarumą. Jam buvo neįdomu. Sakau, kad kitas tinkuotojas rekomendavo nutinkuoti ir sujungimą pamato su siena. Sako niekas taip nedaro. Nusistebėjo, kodėl langai tokie dideli. Sako pasyviam name turi būti maži. Sąmatą skaičiuotumėme po atliktų darbų. Sakau, kaip? Va su lazeriuku praeisiu pamatuosiu. Atsinešė, kur patalpa be stogo nuolydžio kažkaip pamato, o kur šlaitas, kažką numykė, maždaug tiek. Bet sako, tau gi kitas tinkuotojas suskaičiavo plotą, tai ko čia nori.

Jau gerą mėnesį deruosi su savo pačio surastu tinkuotoju. Jis nepigus: 25 Lt už 1 kv. m. Bet išgirdęs, kad statau pasyvų namą, kad darysiu sandarumo testą, pradėjo gilintis į smulkmenas. Pasirodo jis pats projektuoja ir statys sau šiltą (alia pasyvų) namą. Mano namas jam būtų išbandymas, nes yra matęs, kaip per sandarumo testus tarp sienos ir pamatų ar sienos stogo pučia. Žodžiu, pametėjo gerų idėjų dėl tinkavimo ir sandarumo, dirbtų vienas ar dviese (neklausiau), bet vidaus tinkavimui sugaiš apie mėnesį. Naudos trigubą užtrynimo technologiją. Dirbs tik pats, nors turi darbininkų, nes nori pačios geriausios kokybės. Sąmatą atsiuntė suskaičiavęs iki paskutinio cento.

Mano vidaus sienų plotas - apie 450 kv. 450x5 Lt išeina apie 2250 Lt, bet dėl brangesnio aš esu visiškai ramus, nes matau, kad bus tikrai labai kokybiška.

Ten nors ir vakuumas tuose blokeliuose būtų, tai nesudarytų didelio skirtmo, gal tik 10%. Visas šilumos srautas ten eina per molį, ne per orą.

Tas blokelis šiltas tik viena kryptimi - vidus/laukas. Vertikaliai šiluma vaikščios puikiai ir varža skirsis kelis kartus. Pasinagrinėkite vertikalų ir horizontalų pjūvį. Kur daugiau molio?

Kazkoks loxatronas nepyk bet manau tas pasyvus tinkuotojas mausto tave kad tik paimtu objekta..

Kur gi jis mane mausto? Kad kaina didesnė? Vieni tinkuotojai iš Kauno iš viso pasakė: už kvadratą - 25 Lt + PVM. Beje, tas pigesnis, kur sakė padarys už 20 Lt, tai čia kaina dabar. Vasarą pas jį gali būti ir 40 Lt. Pats taip sakė.

O tas brangesnis yra asmuo, kuris tiesiogiai dirbs. O anas už 25 Lt tik ieško klientų. Man atrodo, kad reikia bendrauti su žmogumi, kuris atliks darbą, o ne tuo, kuris deleguos darbą kitam.

Beje, visi tinkuotojai, kuriems skambino, sakė taip: jei sau - tik kalkinis tinkas, jei pardavimui - gipsinis. Aš manau, kad tu su gipsiniu išsidūrei.

Paviešinsiu man patikusio tinkuotojo puslapį. Beje, jis tinkavo nemažai namų, kuriuos savo bloguose aprašo besistatantys ir kurie jį rekomenduoja.

Man darbus atliko draugas, tiksliau jo imone. Jam visiskai px kuo tinkuot tiek kalkinis tiek gipsinis, abu visvien butu sausais misiniais, mechanizuotai.

Pirmasis tavo aprasytas asmuo tai normali brigada, nenutrukstamai dirbanti.

Antrasis kazkoks ale direktorius kuris i tavo nama atsiraitos marskinius ir kips tinkuoti ne mechaniniu budu o senoviskai drebdamas ant sienos, sutiks su betkokiomis salygomis kad tik darboo gautu.

Tavo ziniai mano gyvenime cia jau bus triacias objektas kuriam uzsakineju tinkavimo darbus ir tu varsu kurie darbe apsigyvena menesiui man nereikia, kazkoks kosmaras pastovus pinigu kaulijimas ir brokai beje kaip ir sakiau geriausia yra viska paciam pamegint o ne klausyt visokiu patarimu. Po plytu murijimo greiciausiai liko kalkinio skiedinio, imaisyk cemento ir eik patinkuok koki lopineli. Kitai sienai paimk MP75 arba koki rotbanda uzmaisyk vandeniu. Va ir palygink kuo sandariau uztepsi, kas kimba ant visokiu pavirsiu.

Tarpkitko keista jog pas tave 450m2 priskaiciavo. Pas mane antram a sienos tinkuojamos 2,7m be jokiu mansardu, 206m2 grindu o kvadratu gavos 510m2