Pasyvus namas - 22 tema

Dėl sunkesnio organizavimo ir darbininkų galima sutikti.
Išvardinsiu.
Kokybiško darbo reikia abiem atvejais. Negalima sakyti, kad poliniams pamatams mažiau reikia kokybiškai dirbančių statybininkų.
Pabandysiu įvardinti teigiamas savybes:
1. PP pamatams reiks mažiau betono, o armatūros panašiai;
2. Visas PP betonas yra vienodos temperatūros ir dirba kaip termomasė. Betonas ne tik konstruktyvas, bet ir termomasė. Poliai ir rostverkas tik konstruktyvas.
3. Nereikia hidroizoliacijos.
4. Po grindimis demamas tos pačios markės EPS, nes PP neapkrauna grindų zonos. Visas skirtumas yra po sienomis, kur derėtų naudoti XPS300. Neaišku ar XPS300 30cm sluoksnis kainuos brangiau nei hidroizoliacija, betonas, armatūra ir šioks toks šiltinimas po žemėmis.
5. Daug kas priklauso nuo grunto ir reljefo. Silpnas, tolygus 2-3m pagrindas daugiausia atskleistų PP privalumus. Jeigu yra ženklus nuolydis grunto sluoksniuose su PP jau sunkiau.
6. Karkasinė siena stovėtų ant šalto rostverko. Per medinio konstruktyvo apačią susidarytų memenkas šalčio tiltas, kurio nebūtų PP aveju.
7. Grindims nereikia brangaus išlyginamojo mišinio, nes PP grindų paviršius lygus (patogiau lėkščiuoti kai nėra sienų) ir iškart tinka grindų dangos montavimui.
8. Kokybiškai apšiltinti pastatytus polinius pamatus yra gerokai sunkiau nei supilti betoną ant putplasčio (Cibulio pavyzdys).
9. Dvi betonuotojų brigados su technika bus brangiau nei viena, nes bus sugaišta daugiau laiko. PP betonavimas max. 3 val.
10. Nereikia gręžimo įrangos polių skylėms, bet reikia žvyro ir paviršiaus lyginimo, tankinimo technikos (PP pralošia), dėl ko PP grindys niekada nepasės palyginus su atskirai betonuojamomis grindimis.
11. Kloti kanalizaciją ir vedžioti tech. vamzdžius tuščioje žemėje yra daug lengviau ir greičiau nei tą daryti tarp/po poliniais pamatais jeigu yra projektai. Iš anksto pasikloti komunikacijas čia greičiau pliusas nei minusas.
12. Didesnė termomasė.
13. Mūrinės vidinės sienos karkasiniame name būtų didelis privalumas, bet sukeltų didelį šalčio tiltą, dėl prastai apšiltinto pamato. Apatinės eilės iš "šiltų" blokelių tik dalinai sprendžia problemą.

Aišku, galėtumėte surašyti nemažai argumentų prieš PP, bet manau, kad tai gana lygiaverčiai pasirinkimai karkasiniam namui su savo niuansais.

Viena ziuret is virsaus i planeli o kita jau realiai esant name po stogu ir tik tada koreguot vandens ciaupo buvimo vieta, gyvatuko, kolektoriaus, wc taip toliau ir panasiai Komunikacijos suklotos is anksto man minusas nei pliusas.

Jai aisku gali sau leisti pilnai isbaigta projekta su visom vidaus lauko vizualizacijom, interjeru ir tt, teko girdet zmogelis uz toki tarp 50-100k paliko kodelgi ne

Pasukti galvą teko gerokai, nes nebuvo inžinerinių projektų statant PP. Tas teisybė. Jeigu daugiau pribombasų norima sukišti į grindis, tai klaidų tikimybė padidėja.
Projektų už 50 000 nereikia. Kad ir turint paprastus elektros, šildymo, ventiliacijos, vandens, nuotekų projektus jau būtų daug mažiau galvos galvosūkių. Jų vistiek reiks. O jeigu nedaryti, tai vistiek kažkada reiks bent pačiam pasipaišyti. Visa tai padarius iš anksto daug kas supaprastėja.

14. Minimalus grindų ir žolytės aukščių skirtumas su poliniais pamatais tokiu atveju 50cm.

Ačiū už pastabą. Pakoregavau taip. Tai lieku prie II-ojo varianto:


Jau "ant dienų" ateina meistrai tai jei turit kokių pastebėjimų- prašom pakomentuokit
* Ar reiktų tarp kurių nors sluoksnių įsprausti kokios nors plėvelės? (primenu, palėpė nešildoma)

Pasyviu namu temoi klausi apie siltinima kuris vos vos isipaiso siandieninio str remuose

http://www.ekspertai...tini_namo_stoga



20cm neoporo yra R6,452

Neaisku kiek pir uzmes jei desetka ar daugiau ,tai gal ir neblogai

Papildyta:

Is vis atsisakyciau tu osb o tuos pinigelius i siltinimo sluoksni suinvestuociau .

Labai teisingai. Vilniuje elektros tiekimą atstato per kelias valandas. Ilgiau kaip 4-6 val. pas mus nebuvo dingusi elektra. O gal ir kelių valandų pakanka. Net dingusį internetą žaibiškai atstato.

O be to pasyvus (tikrai pasyvus) namas per parą labai mažai atvėsta. O jei dar namas mūrinis, tai ir per parą gali nepajusti realaus atvėsimo, nes sienos, grindys, perdanga atidavinės sukauptą šilumą.
Papildyta:

Na, pagaliau šioje temoje putplastis nebebus dievas. O tai visi į galvą įsikalę, kad pasyviame name visur (ir sienose, ir stoge) turi būti tik putplastis.

Aš irgi už tai, kad apšiltinimo medžiagas naudoti pagal jų paskirtį. Su medžiu vata draugauja daug geriau. O PIR - žiauriai pervertintas dalykas. Be to šiuolaikinės vatos tikrai geros.
Papildyta:

Mūsų mintys sutampa 100 proc. Gal daugiau žmonių nusiims rožinius akinius.
Papildyta:

Aš dabar daryčiau juostinius pamatus, jei gruntas leistų (mano gruntas prastas) ir pamatų gylis būtų apie 1,20-1,50 m ribose.

Pamato pado izoliavimui finnfoamas turi specialius pado lovius. Jie iš 300 putplasčio 7 cm storio. Per akis dėl šilumos tilto, tvirtumo.
Papildyta:

Esminis - aš ne statybininkas. Man namą turi statyti statybininkai, o Lietuvoje vienetai, kurie moka ir bandė daryti PP. Nenoriu, kad jie mokytųsi mano sąskaita.

O kuo užtikrinti sandarumą? Jeigu 10cm PIR tai turėtų atlaikyti medinio karkaso judėjimą. Jeigu storis mažesnis, tai sakyčiau reikia OSB.
Sudėjus storą PIR atsiranda problema kaip tai sujungti su sienos apšiltinimu prie murloto.

Sandaruma jau uztikrinsite sudeje neo ir tarpus uzpute su elastiskomis putomis flexifoam gun http://www.youtube.c...h?v=xH8SfIooXYo ,kuri ir kompensuos mikro judejima .O folija su pir -u duos papildoma varza ir garo bajera . Krastuose su siena naudoti tas pacias putas .
Nematau problemos ,pas save sprendziau ,,20cm problema '' ,o jei 10cm tai cia tik baikos

OSB nebus perkama, o bus panaudota nuo dabartinės perdangos.
Be to palėpėje bus kažkiek vaikštoma (bet jokio sandėlio) ir tikriausiai stovės rekupas.
O virš PIR osb- tai kaip atrama dėl svorio laikymo mažai vaikščiojamoj palėpėj.



Jei antro aukšto grindų nereikės šiltinti 7cm, o užteks 5cm, tai PIR gal pavyks ir 10cm. Nes dar lubos kabinsis ir gali likti tik 240cm aukščio miegamuosiuose ir ofiso kambary.
PIR bus su aliuminio folija ir sujungimai sandarinami aliuminio izoliacine juostele.
Tai kaip suprantu, garo izoliacinės plėvelės nereiks čia tame perdangos sumuštinyje?

Virsuje tikrai nedeciau osb vien delto ,kad kaip tik paskutinis sluoksnis turi buti garam laidziausias o cia uzmetam barjiera . Numesciau kelias lentas kur daugiau bus uzlipus praeinama ,kad neisitryptu ... Polistirolis tikrai ne vata galit lipti drasiai ,nereiktu nei lentu.
Jei dedat pir su folija jokiu pleveliu daugiau nereikia.
Rekupas nesildomoje palepeje ... Patarimas dekit bent kur bus pliusine temperatura .

O jei dar pridesi 20 cm apsiltinima virs karkaso apacios + betonas ir grindys apie 10 cm - gauname 0,5 METRO va sitas variantas manes ir netenkina nes jau cieli 4-5 laiptukai iki zolytes. Cia jau ir teotiniame lygmenyje matau viena is silpnu vietu karkasinio ar skydinio namo sprendiniuose, o kiek dar ju atsirastu realiame igyvendinime
Vienas zinomas architektas is viso patare: jei statyciau sau - ant PP statyciau murines sienas ir plokscia betonini stoga, tokia dezute apsisildai kokiu nori sluoksniu siltalo, o tada ant stogo dar betonine plokste su keliu % nuolydzio su poliviniline danga ant virsaus.
Bet as ne naujalietuvis
Papildyta:

Jei tie 40 cm butu tik vata, manau tada laikytu bet juk bus ir karakasai vatai uzpildyti ir apdaila pvz lentos colines, cia jau
Ar reikia sienom 50 cm storio, gal ir maziau uztektu, cia aisku priklauso koks siltalas naudojamas