Pasyvus namas - 22 tema

#469
QUOTE(cibulis @ 2014 01 06, 16:57)
Beje, kas geriau: ne inverterinis gruntas-vanduo ar inverterinis oras-vanduo? Pirmo kaina su viskuo apie 23 000 - 25 000, antro - apie 17 000 - 20 000 Lt.


Ačiū už statistiką.
Kas geriau nelabai išeina pasakyti. Geo efektyviau, bet tikriausiai 5000Lt neatsipirks per 20 metų.
Ar abiem atvejais įskaičiuotas boileris?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 06 sausio 2014 - 19:11
#470
QUOTE(BangaS @ 2014 01 06, 19:10)
Ačiū už statistiką.
Kas geriau nelabai išeina pasakyti. Geo efektyviau, bet tikriausiai 5000Lt neatsipirks per 20 metų.
Ar abiem atvejais įskaičiuotas boileris?

1. Gruntas-vanduo.
2. Oras-vanduo su boileriu ir montavimu.
3. Oras-vanduo su boileriu, bet be montavimo.
Atsakyti
#471
QUOTE(cibulis @ 2014 01 06, 21:02)
1. Gruntas-vanduo.
2. Oras-vanduo su boileriu ir montavimu.
3. Oras-vanduo su boileriu, bet be montavimo.


Cibuli, jus muanes nenervinkit lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
wink.gif
va sedim dabar ir ziurim i tuos pasiulymus.. tas Daikin - tai cia su montavimu kaina identiska geram granuliniui katilui+boileris+aprisimas. Granules vistiek kainuos tiek kiek elektra ( metams )... visai subalamutijot, sianakt blogai miegosiu blink.gif
arba as kazko nesuprantu smile.gif
Atsakyti
#472
QUOTE(Loreciukaz @ 2014 01 06, 20:13)
Cibuli, jus muanes nenervinkit  lotuliukas.gif  lotuliukas.gif  lotuliukas.gif
wink.gif
va sedim dabar ir ziurim i tuos pasiulymus.. tas Daikin - tai cia su montavimu kaina identiska geram granuliniui katilui+boileris+aprisimas. Granules vistiek kainuos tiek kiek elektra ( metams )... visai subalamutijot, sianakt blogai miegosiu  blink.gif
arba as kazko nesuprantu smile.gif

Džiaugiuosi, kad padedu. Gal dar šitas padės apsispręsti.
Atsakyti
#473
QUOTE(cibulis @ 2014 01 06, 21:02)
1. Gruntas-vanduo.
2. Oras-vanduo su boileriu ir montavimu.
3. Oras-vanduo su boileriu, bet be montavimo.

Kosmosas brendinis kosmosas doh.gif ikainotas idealiai pasyviems namams.
Kodel nepasvarsčius kažko realiau, protingiau įkainoto? Energy save už kuklius 《7000lt?
Atsakyti
#474
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 21:30)
Man atrodo, kad mano stogas iš sudėtingesnių, todėl sandari šiltinimo sistema labai tiktų: ekovata ar PUR putos.

Štai kelios mano stogo nuotraukos:

Pirma
Antra
Trečia
Ketvirta
Penkta
Šešta
Septinta

Kaip atrodo: sudėtinga ar nelabai? Šiaurinės pusės stogas tai nesudėtingas. Pietinėje bus daugiau žaidimo. Tiesa, šiltinimas eitų taip: nuo murločio tarp gegnių, o tada tarp stygų.

Pasisakymai sioje temoje mane del PUR uzdaru poru gerokai nuvyle, nes per laika ??? neaisku koki, bet tikrai daug trumpiau nei 50 metu ju u verte krenta nuo 0.022 iki realaus 0.028-0.03. Todel tiesa sakant, gal visai verta butu pamastyti apie atviru poru putas, kurios kvepuotu kaip vata, bet sandarumas butu kaip putu g.gif
Gal ir paciam Mindaugai, butu pravartu pasinagrineti sita varianta - sandarumas visu "uzkaboriu" garantuotas, silumine varza nemzesne nei ekovatos ar mineralines vatos, kaina gal kiek ausktesne, bet gal rezultatas pateisintu lukescius mirksiukas.gif
Papildyta:
Taip pat mastau apie karkasinio namo karkaso jungti su pamatu. Ir nelabai randu gera PP ir karkaso sanduros jungimo varianta schmoll.gif
Gal karkasinukui tikrai "patogiausia" daryti juostini pamata, o viduje apsiltinima iskelti kokius 20 cm virs karakaso apacios, kaip SIP namu variante. Tik tada neaisku kaip su pamato uzpilymo auksciu, nes 20 cm + 10 cm betonas ir grindys jau gaunasi, kad 30 cm karkaso konstruktyvo kaip ir nueina i pamata. Kai yra terasines durys, tai noretusi iseiti i terasa esancia ant zemes, o ne 30 cm virs jos schmoll.gif Kaip spresti si klausima doh.gif
Atsakyti
#475
QUOTE(BangaS @ 2014 01 06, 19:10)
Ačiū už statistiką.
Kas geriau nelabai išeina pasakyti. Geo efektyviau, bet tikriausiai 5000Lt neatsipirks per 20 metų.
Ar abiem atvejais įskaičiuotas boileris?

pamastymai i tema:
na taip dideli salciai pas mus retai pasitaiko ir ilgai neuztrunka, bet uzejus jiems elektros tinklu gedimo tikimybe del ivairiu priezasciu tame tarpe ir perkrovu isauga xznajiet kiek kartu. dingus elektrai isgelbes arba generatorius arba papildomas silumos saltinis. jei generatorius tai geo atveju uztektu ir 1-2kw galios, oras-oras atveju prie didelius salcius cop-as bus artimas vienetui, taigi reiks apie 5kw silto namo atveju. taigi grubiai snekant vien genertoriaus kaina isaugs apie 3000lt (imu 1000Lt/kw).
Atsarginio silumos saltinio varianto turbut nesvarstom, nes jis tikriausiai brangesnis variantas uz abu generatorius kartu sudejus ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 07 sausio 2014 - 10:22
#476
QUOTE(madwifi @ 2014 01 07, 11:14)
pamastymai i tema:
na taip dideli salciai pas mus retai pasitaiko ir ilgai neuztrunka, bet uzejus jiems elektros tinklu gedimo tikimybe del ivairiu priezasciu tame tarpe ir perkrovu isauga xznajiet kiek kartu. dingus elektrai isgelbes arba generatorius arba papildomas silumos saltinis. jei generatorius tai geo atveju uztektu ir 1-2kw galios, oras-oras atveju prie didelius salcius cop-as bus artimas vienetui, taigi reiks apie 5kw silto namo atveju. taigi grubiai snekant vien genertoriaus kaina isaugs apie 3000lt (imu 1000Lt/kw).
Atsarginio silumos saltinio varianto turbut nesvarstom, nes jis tikriausiai brangesnis variantas uz abu generatorius kartu sudejus ?


del gedimu pagrindinis niuansas yra lokalizacija - jei namas mieste tai gedimai salinami zymiai sparciau. Ilgiausias laikotarpis kiek zinau, buvo 4d, Kaune, Vaisvydavoj po medziu lauzymo vasara.

Jei namas link pasyviu, ne karkasinis, tai temp kritimas per para bus 1-1.5C, prisideliojus zvakiu imanoma isgyvent 3 dienas smile.gif
Atsakyti
#477
QUOTE(darius333 @ 2014 01 06, 23:33)

Taip pat mastau apie karkasinio namo karkaso jungti su pamatu. Ir nelabai randu gera PP ir karkaso sanduros jungimo varianta schmoll.gif
Gal karkasinukui tikrai "patogiausia" daryti juostini pamata, o viduje apsiltinima iskelti kokius 20 cm virs karakaso apacios, kaip SIP namu variante. Tik tada neaisku kaip su pamato uzpilymo auksciu, nes 20 cm + 10 cm betonas ir grindys jau gaunasi, kad 30 cm karkaso konstruktyvo kaip ir nueina i pamata. Kai yra terasines durys, tai noretusi iseiti i terasa esancia ant zemes, o ne 30 cm virs jos  schmoll.gif Kaip spresti si klausima  doh.gif


Tokia problema egzistuoja. Dar daugiau, rostverko viršus turėtų būti mažiausia 10 - 20 cm virš žemės paviršiaus, kad tirpstant sniegui ar stipriai lyjant karkaso apačia nešlaptų. Man taip pat gražu kai nėra didelio skirtumo tarp namo grindų ir žemės paviršiaus. Šiuo atveju visgi gaunasi du laipteliai. Vienas iš namo į terasą, kitas nuo terasos ant žolės.

Papildyta:
QUOTE(darius333 @ 2014 01 06, 23:33)
Pasisakymai sioje temoje mane del PUR uzdaru poru gerokai nuvyle, nes per laika ??? neaisku koki, bet tikrai daug trumpiau nei 50 metu ju u verte krenta nuo 0.022 iki realaus 0.028-0.03. Todel tiesa sakant, gal visai verta butu pamastyti apie atviru poru putas, kurios kvepuotu kaip vata, bet sandarumas butu kaip putu  g.gif
Gal ir paciam Mindaugai, butu pravartu pasinagrineti sita varianta - sandarumas visu "uzkaboriu" garantuotas, silumine varza nemzesne nei ekovatos ar mineralines vatos, kaina gal kiek ausktesne, bet gal rezultatas pateisintu lukescius  mirksiukas.gif



Kaina kubo 400 lt, tai tik šiek tiek didesne, liežuvis nesiverčia vadinti.
Šios putos užtikrina tik oro sandarumą. Garo izoliacinį sluoksnį vis tiek reikės įrenginėti. Tvarkingai ant OSB suklijuota aliuminio plėvelė puikiausia užtikrins netik garo, bet ir oro sandarumą.
Atsakyti
#478
Sveiki iskilo man toks klausimelis. Neuzilgo darysiu projekta rekuperaciniai vedinimo sistema,sildymui galvoju naudoti SS oras vanduo. Jei pvz oro paemima padarau is garazo, ismetimas i lauka, o iskart uz ismetimo SS oras vanduo. Tarkim lauke ~0 laipsniu, garaze butu kokie +5 rekuperatorius paima +5 , jei naudingumo koef. apie 80%, ismeta i lauka apie +9.SS oras-vanduo sumontuotas iskart uz rekuperatoriaus ismetimo angos traukia +9, nesakau, kad +9, butu tikrai maziau, bet gal ne 0. Ar imanoma taip technologiskai padaryti? Ar del ismetamos dregmes kiltu problemos?
Atsakyti
#479
QUOTE(DEU @ 2014 01 07, 11:04)
Tokia problema egzistuoja. Dar daugiau, rostverko viršus turėtų būti mažiausia 10 - 20 cm virš žemės paviršiaus, kad tirpstant sniegui ar stipriai lyjant karkaso apačia nešlaptų. Man taip pat gražu kai nėra didelio skirtumo tarp namo grindų ir  žemės paviršiaus. Šiuo atveju visgi gaunasi du laipteliai. Vienas iš namo į terasą, kitas nuo terasos ant žolės.


Gal visgi pagalvojam kažkokių variantų su PP. Jeigu remti tik 10cm sienos dalį (kur sukoncentruotos apkrovos) ant pamato, o 40cm palikti kabėti kaip apšiltinimo sluoksnį? Ar toks variantas turi trūkumų?
10cm konstruktyvo pilnai pakaktų apkrovoms išlaikyti.
Atsakyti
#480
QUOTE(BangaS @ 2014 01 07, 11:51)
Gal visgi pagalvojam kažkokių variantų su PP. Jeigu remti tik 10cm sienos dalį (kur sukoncentruotos apkrovos) ant pamato, o 40cm palikti kabėti kaip apšiltinimo sluoksnį? Ar toks variantas turi trūkumų?
10cm konstruktyvo pilnai pakaktų apkrovoms išlaikyti.


Reikėtų daugiau argumentų kuo PP pranašesnė. Jai reikia brangesnio polistireno, sunkiau organizuoti darbą, sunkiau rasti kokybiškai dirbančius darbininkus, visa santechnika turi būti įrengta pačioje pradžioje.

Tą 10 cm išsikišimą suformuoti nebus visai paprasta, dėl jo greičiausia teks pastorinti pačią plokštę, ant jo neišeis sumontuoti osb sijų.

Žinoma, sunkiau ar lengviau, galima viską padaryti ir išspręsti, bet ar šiuo atveju verta?
Atsakyti