Pasyvus namas - 22 tema

Kokia vata išskiria tuos mažus dulkių kiekius: stiklo ar vatos? Ir kaip vatos dulkės praeina per difuzinę plėvelę, gipsokartono ir vidaus apdailos sluoksnį.

Tai kuri vata mažiau pavojinga žmogui tiek šiltinant, tiek jau gyvenant: akmens ar stiklo?

Pirmoje dalyje rašo teisingai, kad iš patalpų į lauką besiskverbiantis šiltas oras ir vandens garai apšiltinimo sluoksnyje atšąla ir kondensuojasi vatoje, tada virsta į ledą.

Po to rašo, kad ekovatoje tai nevyksta, nors ekovata tik ~du kartus sandaresnė už mineralinę vatą. Tai reiškia kad ekovatoje lyginant su mineraline tokiomis pat sąlygomis gali išsiskirti du kartus mažiau kondensato, nes ekovata nėra sandari.
Ilguoju laikotarpiu 50% mažesnis kondensato kiekis nieko negelbėja.

Ne paslaptis, kad vatos yra šildomos prieš matuojant varžą norint pašalinti visą susikaupiusią drėgmę ir pasiekti gerą rezultatą. Bet koks apčiuopiamas kiekis drėgmės sugadina vatos varžą.

Taigi neapsaugotoje ekovatoje atsiranda drėgmės kaip ir bet kurioje kitoje vatoje.

Toliau rašo, kad ekovata vandens nekaupia, kas yra faktinė klaida. Tai lengva įsitikinti nusipirkus maišą ekovatos iš Senukų ir paeksperimentavus su vandeniu. Ekovata yra panaši į popierių, kuris gerai įgeria drėgmę. Kai kurios rūšys net pagamintos iš senų laikraščių, galima rasti raides ant popieriaus gabalėlių.

Kita specialiai padaryta klaida yra "drėgmės nekaupia, bet difunduoja ją į atmosferą". Vanduo gali difunduoti iš vieno kūno į kitą kūną.  Kai vanduo iš kūno patenka į atmosferą, tai vadinama daug suprantamesniu terminu - išgaravimas.

Taigi jeigu ekovata nekaupia vandens, jis visas turi išgaruoti. Kaip galima kalbėti apie garavimą, kai vyksta priešingas reiškinys - kondensacija. Vėliau vanduo negali taip greitai išgaruoti kaip atsirado, nes tam reikia daug šilumos.

Tokius straipsnius reikia vertinti kritiškai, jie skirti mulkinimui.

Toliau - pažvelkit į pirmąjį paveikslėlį kur parodytas drėgmės pasiskirstymas nuo sluoksnio storio.

Kokia drėgmė prie 30cm storio???  20% ir eksponentiškai didėja.
40cm jau pasiektų skalės viršų nekalbant apie 50cm.

Gal norite sužinoti 20% drėgnumo ekovatos varžą?

Dar tęsti toliau?

Dar vienas niuansas, kurio nereikėtų praleisti pro akis. Ekovata, kaip ten ir parašyta, turi savybę iš aplinkos oro įgerti drėgmę. Manau tame paveikslėlyje parodyta kaip dirba gerai iš vidaus nuo garo izoliuota  ekovata. Žiemos mėnesiais kai santykinis oro drėgnumas sukasi apie 80 - 90 procentų, išorinių sluoksnių drėgmė gerokai padidėja, vasarą sumažėja.
Labai apytiksliai galima įsivaizduoti, kad jei gerai išdžiovinus ekovatą jos izoliacinės savybės pagerėja 20 procentų, tai sudrėkus iki grafike parodytų žiemos mėnesių lygio, jos izoliacinės savybės pablogėja 20 - 40 procentų.

ten kazkur ir raso kad vidinis eko vatos sluoksnsi gaves dremes isbrinksta, darosi maziau laidus garams ir tuo paciu sumazina jus skverbimasi gilyn. man tai cia skamba visai logiskai.

Vienareikšmiškai plėvelės ar kitoks sandarumo ir garo barjero užtikrinimas yra būtinas.

Grafike parodyta vata be plėvelės (be sandarumo ir garo barjero).
Tokių kritinių verčių kaip 40% tikrai niekada nebus teisingai panaudojus vatą.

Celiuliozinė šiltinimo medžiaga turėtų turėti panašias drėgmės įgėrimo savybes kaip ir medis, kuris lauko pastogėje natūraliai išdžiūsta iki 10-15 % drėgnumo per kelis metus.

40% drėgnumas reikštų, kad jau kažkas negerai su sandarumu ar garo izoliacija.
150 m3 ekovatos name sveria 7 tonas. 40% drėgnumas reikštų 2,5 tonos vandens...
Brinksta, plečiasi, sulimpa, nebepraleidžia oro gal ir teisingai skamba, bet kas po tuo slypi?
Išbrinkusi, šlapia eko vata pradeda atlikti plėvelės funkciją ir praranda pagrindinę vatos funkciją.
Išbrinkusi vata yra labai prastas termoizoliatorius, kurio šilumos laidumas panašus į mūro sienos. Dėl to dar labiau gausėja kondensacija iš vidinės vatos pusės ir vata drėksta toliau.
Tai įrodo drėgmės nuo storio priklausomybės grafikas.
Ar vatą dedame dėl to, kad ji atliktų plėvelės funkcijas?
Šlapia vata yra nieko vertas šiltalas, kuriame medis pelyja, o šiluma švaistoma.
Nėra jokių pateisinimų laikyti vatą šlapią.
Drėgmė šiltale yra blogis.
Blogis didėja didėjant vatos storiui!

Vienareikšmiškai plėvelės ar kitoks sandarumo ir garo barjero užtikrinimas yra būtinas.

Grafike parodyta vata be plėvelės (be sandarumo ir garo barjero).
Tokių kritinių verčių kaip 40% tikrai niekada nebus teisingai panaudojus vatą.

Celiuliozinė šiltinimo medžiaga turėtų turėti panašias drėgmės įgėrimo savybes kaip ir medis, kuris lauko pastogėje natūraliai išdžiūsta iki 10-15 % drėgnumo per kelis metus.

40% drėgnumas reikštų, kad jau kažkas negerai su sandarumu ar garo izoliacija.
150 m3 ekovatos name sveria 7 tonas. 40% drėgnumas reikštų 2,5 tonos vandens...

Brinksta, plečiasi, sulimpa, nebepraleidžia oro gal ir teisingai skamba, bet kas po tuo slypi?
Išbrinkusi, šlapia eko vata pradeda atlikti plėvelės funkciją ir praranda pagrindinę vatos funkciją.

Vis tik laikoma, kad realiame name viena šeima iškvėpuoja apie 300 litrų vandens garų pavidalų.

Čia toks neapibrėžtas laike teiginys.

butent kad ji, jei ka, drekt pradeda nuo vidines siltos puses, tuo paciu apsaugodama tolesnius saltensius sluoksnius nuo dregmes. todel nieks nesikondensuoja ir  neuzsala ir tolaiu sekmingai vedinasi per sausa isorine puse.

Čia su tais 40 procentų drėgmės neteisingai mane supratote. Aš rašiau apie 20 - 40 procentų varžos pamažėjimą esant grafike nurodytam vatos sudrėkimui. Iš grafiko matyti, kad sausiausiu laikotarpiu vatos drėgnumas svyruoja nuo 8 procentų viduje iki 12 išorėja. Šalčiausiu nuo 5 viduje iki 17 išorėje. Mintis tokia, kad jeigu prie normalaus ekovatos drėgnio (apie 10 procentų) jos u yra apie 0,04, tai sudrėkus iki 17 - 20 procentų jis pablogėtų 20 - 40 procentų.