Tai is isores neoporas ateis iki stogo palei gegne, tai tas tarpelis tarp gegnes ir neoporo iki stogo? Ar tikiesi, kad neopora isfrezuos pagal gegnes forma ir gerai prisispaus?
QUOTE(Noriukas5 @ 2014 01 03, 22:51)
Tai is isores neoporas ateis iki stogo palei gegne, tai tas tarpelis tarp gegnes ir neoporo iki stogo? Ar tikiesi, kad neopora isfrezuos pagal gegnes forma ir gerai prisispaus?
Nera ten problemos, buvo fotkiu is isores ideta
QUOTE(*** @ 2014 01 03, 21:54)
Nera ten problemos, buvo fotkiu is isores ideta
Nera tai nera, tik tai taip prie nulines temperaturos greiciau sniegas pradeda tirpti. O cia kalba apie pasyvu nama, kur skaiciuojama ir ziurima po kablelio trecias skaitmuo. Na cibulis sildys, daris termovizija, tegul ant stogo uzlips ir paziures sitoje vietoje ir gausime atsakyma.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 23:15)
Ne tragedija, bet jei išleidęs didesnę sumą pinigų gauni prastesnį rezultatą,
Beje, tai kaip manote, stogas sudėtingas ar nelabai. Turiu galvoje, sudėtinga bus kruopščiai apšiltinti ar ne. Jei sudėtinga, tai gal tikrai geriau rinktis ekovatą, jei ne - geriau mineralinę vatą.
Beje, tai kaip manote, stogas sudėtingas ar nelabai. Turiu galvoje, sudėtinga bus kruopščiai apšiltinti ar ne. Jei sudėtinga, tai gal tikrai geriau rinktis ekovatą, jei ne - geriau mineralinę vatą.
Va čia truputi logiškiau nuskambėjo, nes pradžioj buvo tik "ikoninis" argumentas, cituoju: 'Visgi primečiau, kad su ekovata nelabai pasieksiu užsibrėžto tikslo, t.y. pasyvaus namo.' Jokios analizės pvz kiek kainuotų 1m2 konstrukcijos, kurios R=1, kur aiškiai matytume kainos ir kokybės santykį.
"Blogam šokėjui ir pautai maišo". Gausite blogą šiltintoją - net geriausios medžiagos nepagelbės.
Asmeniškai niekad nenaudočiau akmens/stiklo vatos, nebent už super barjero - OSB klijuotomis sandūromis ar PIR. Kai pamatau virvelėm paraišiotas gegnes baisu pasidaro
QUOTE(*** @ 2014 01 03, 22:38)
reikejo siltint vata pries uzklojant stoga
Teisingai.
Apačioje gegnių OSB su visais barjerais ir ant jos montuoti šiltalą iš viršaus.
Pas mus visiems šiltinimas yra antraeilis dalykas, kurį galima "atlikti" vėliau, padarius pagrindinius darbus.
QUOTE(*** @ 2014 01 03, 22:38)
6 7 fotke. Kaip isvis montuot vata 4 sluoksniais po 10 cm virs galvos i tarpa tarp 40 cm siju reikejo siltint vata pries uzklojant stoga
Aš žadu dėti ne 4 sluoksnius po 10 cm, o 2 sluoksnius po 20 cm. Vata į tarpus dedama su užleidimu, todėl turi laikytis.
O šiltinti prieš užklojant stogą būtų kvaila. Langų nėra, tai vata plauktų nuo drėgmės. Prieš Kalėdas, kai buvo prisnigę, ir po to sniegas tirpo, tai visas stogas iš vidaus buvo šlapias. Vata būtų permirkus labai stipriai.
O dabar viskas bus taip: balandį-gegužį sudėsime langus, o tada lauko apšiltinimas ir tada stogo.
QUOTE(BangaS @ 2014 01 03, 23:45)
Teisingai.
Apačioje gegnių OSB su visais barjerais ir ant jos montuoti šiltalą iš viršaus.
Pas mus visiems šiltinimas yra antraeilis dalykas, kurį galima "atlikti" vėliau, padarius pagrindinius darbus.
Apačioje gegnių OSB su visais barjerais ir ant jos montuoti šiltalą iš viršaus.
Pas mus visiems šiltinimas yra antraeilis dalykas, kurį galima "atlikti" vėliau, padarius pagrindinius darbus.
Su visais barjerais pavojinga dėl lietaus tikimybės. Užtektų tik OSB. Mineralinės vatos atveju galima ant gegnių apačios išsitempti virves arba tinklą.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 04, 10:56)
Aš žadu dėti ne 4 sluoksnius po 10 cm, o 2 sluoksnius po 20 cm. Vata į tarpus dedama su užleidimu, todėl turi laikytis.
O šiltinti prieš užklojant stogą būtų kvaila. Langų nėra, tai vata plauktų nuo drėgmės. Prieš Kalėdas, kai buvo prisnigę, ir po to sniegas tirpo, tai visas stogas iš vidaus buvo šlapias. Vata būtų permirkus labai stipriai.
O dabar viskas bus taip: balandį-gegužį sudėsime langus, o tada lauko apšiltinimas ir tada stogo.
O šiltinti prieš užklojant stogą būtų kvaila. Langų nėra, tai vata plauktų nuo drėgmės. Prieš Kalėdas, kai buvo prisnigę, ir po to sniegas tirpo, tai visas stogas iš vidaus buvo šlapias. Vata būtų permirkus labai stipriai.
O dabar viskas bus taip: balandį-gegužį sudėsime langus, o tada lauko apšiltinimas ir tada stogo.
Pats matote medžiagų skirtumus- man prieš lotuojant ir klojant plėvelę nuo šiltinimo nušlavė sniegą ir nieko nes neps neįgeria tiek kiek vata.
Man langus sekmingai ir per salcius dejo. Geriausias patarimas tau visus darbus pamegint paciam, zinosi ko tiketis ir reikalaut. Parok maisas 50lt grubiai, paimk viena ir pamegink kaip selsis. I perdanga klot yra viena o vertikaliai gal kokybe gausis nuvilianti tada vertikaliai esancias vietas su osb ar pleve dengi ir puti ekovata
QUOTE(Noriukas5 @ 2014 01 03, 22:51)
Tai is isores neoporas ateis iki stogo palei gegne, tai tas tarpelis tarp gegnes ir neoporo iki stogo? Ar tikiesi, kad neopora isfrezuos pagal gegnes forma ir gerai prisispaus?
Čia gal aiškiau kaip gegnė iš lauko pusės prieina prie mūro. Realiai tarp lauko gegnės ir mūro nėra tarpo. Vienus šiltintojus, kuriuos radau, turi polistirolo specialią pjaustyklę. Įtariu, kad suleistų labai gražiai.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2014 01 03, 23:45)
Teisingai.
Apačioje gegnių OSB su visais barjerais ir ant jos montuoti šiltalą iš viršaus.
Pas mus visiems šiltinimas yra antraeilis dalykas, kurį galima "atlikti" vėliau, padarius pagrindinius darbus.
Apačioje gegnių OSB su visais barjerais ir ant jos montuoti šiltalą iš viršaus.
Pas mus visiems šiltinimas yra antraeilis dalykas, kurį galima "atlikti" vėliau, padarius pagrindinius darbus.
O tai kaip būtų su gegnių apačia? Irgi būtų reikėję kloti OSB, nes per tokią žiemą kaip dabar ta vata būtų plaukusi nuo drėgmės.
Asmeniškai manau, kad pavasario gale bus tikrai geriau daryti apšiltinimą nei skubiai rudens gale ar žiemos pradžioje. Vat jei būtų žiema tokia kaip pernai, prisnigo ir laikėsi 3-4 mėnesius. O dabar stabilus nulis ir pastovi drėgmė.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 23:11)
Asmeniškai niekad nenaudočiau akmens/stiklo vatos, nebent už super barjero - OSB klijuotomis sandūromis ar PIR. Kai pamatau virvelėm paraišiotas gegnes baisu pasidaro
Čia dėl drėgmės iš namo vidaus ar dėl stabilumo, tvirtumo? Beje, man dar tokia mintis kilo: ar verta prieš apšiltinimą dar kartą praeiti ir užsandarinti specialia juosta dabar ant stogo paklotą plėvelę. Įtariu keli šimtai litų kainuotų. Čia gal ne kiek dėl drėgmės, o dėl sandarumo.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2014 01 04, 10:04)
Man langus sekmingai ir per salcius dejo. Geriausias patarimas tau visus darbus pamegint paciam, zinosi ko tiketis ir reikalaut. Parok maisas 50lt grubiai, paimk viena ir pamegink kaip selsis. I perdanga klot yra viena o vertikaliai gal kokybe gausis nuvilianti tada vertikaliai esancias vietas su osb ar pleve dengi ir puti ekovata
Aš irgi norėjau langus sudėti dar lapkritį, bet kadangi langai bus montuojami išnešti į apšiltinimo sluoksnį, tai nesinorėjo tokios dovanos palikti vagims neapšiltinus fasado. O lapkritį-gruodį jau dažnai būna orai ne kokie, todėl nenorėjau daryti fasado apdailos esant neigiamai temperatūrai.
O pačiam pabandyti ir man kilo mintis. Nusipirkti du rulonus: akmens ir stiklo vatos ir dabar abi sukušti ir pažiūrėti, kaip prigers drėgmės, kaip laikosi, kokie sėdimai. Aišku laiko tarpas mažas - apie 3-4 mėnesiai, bet pabandyti galima.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 22:15)
Beje, tai kaip manote, stogas sudėtingas ar nelabai. Turiu galvoje, sudėtinga bus kruopščiai apšiltinti ar ne. Jei sudėtinga, tai gal tikrai geriau rinktis ekovatą, jei ne - geriau mineralinę vatą.
Manau taip. Kokybiskai vata apsiltint siltinant virs galvos, sandariai turi mazai sansu. Teisingiausiai vata siltina perdanga kaip pas raituza
http://raituzonamas....ch/label/Stogas
ten viskas klojama horizontaliai. Ty murines sienos suformuoja dezute ant ju murlotai ir perdanga.
Pas tave antras aukstas tai praktiskai karkasinis namas pvz pietines puse. Tarkim cia
http://www.part.lt/p...daf507bb317.jpg
cia sunku suprast ar cia bus siltinama neoporu ar vata. Kaip tokioje vieoje garantuojamas sandarumas arba apsauga nuo dregmes is isores?
Labiausiai man nepatinkantis dalykais tai kad tavosios i tarpus apsiltintos gegnes kerta siltinimo sluoksni, ty vienas galas lauke kitas vidui. Pas mane stoge nera ne vienos medinens detales kertancios visa siltinima i vidu. Cia jau matomai reikia pir is vidaus klijuot ant osb ar prisukinet medvarsciais su tarpine kaip Vilius.
Dar toks neaiskus mazgas tai shveleris antram a, sikirtingi lubu auksciai
http://www.part.lt/p...09207aa0512.jpg
ten ka toks didelis tarpas buvo kad nejo kitaip sprest?
QUOTE(*** @ 2014 01 04, 10:43)
1. Manau taip. Kokybiskai vata apsiltint siltinant virs galvos, sandariai turi mazai sansu. Teisingiausiai vata siltina perdanga
2. Pas tave antras aukstas tai praktiskai karkasinis namas pvz pietines puse. Sunku suprast ar cia bus siltinama neoporu ar vata. Kaip tokioje vieoje garantuojamas sandarumas arba apsauga nuo dregmes is isores?
3. Labiausiai man nepatinkantis dalykais tai kad tavosios i tarpus apsiltintos gegnes kerta siltinimo sluoksni, ty vienas galas lauke kitas vidui.
2. Pas tave antras aukstas tai praktiskai karkasinis namas pvz pietines puse. Sunku suprast ar cia bus siltinama neoporu ar vata. Kaip tokioje vieoje garantuojamas sandarumas arba apsauga nuo dregmes is isores?
3. Labiausiai man nepatinkantis dalykais tai kad tavosios i tarpus apsiltintos gegnes kerta siltinimo sluoksni, ty vienas galas lauke kitas vidui.
1. Sakai, kad vata tinka tik horizontaliems paviršiams, o stogui tarp gegnių, kurių nuolydis 45 laipsniai - netinka. Nuvažiuosiu šiandieną nufotografiuosiu visą stogą iš vidaus ir keletą tikrai problematiškų vietų.
2. Tarp medžio tik vata/ekovata. Dėl sandarumo yra dar lauko apdailos sluoksnis, pvz., ta pati OSB kaip ir visuose karkasiniuose namuose.
3. Į sienos pusę, kur stogas sueina su siena, gegnių galai pasislėps apšiltinime. Čia problemos nematau. Nebent tu turėjai mintyje apie gegnes virš stygių, t.y. nuo stygų iki kraigo.
Man irgi kilo mintis, kad galbūt reikėtų šiltinti taip: per visas gegnes nuo murločio iki kraigo 40 cm vatos/ekovatos. Gegnes, kurios eina nuo murločio iki stygių dar papildomai 10 cm, o tuomet dar tarp stygų 20 cm. Nes dabar stygų aukštis yra tik 20 cm, todėl toje vietoje reikia kalti, daryti papildomą karkasą. O gegnės ar taip jau yra storos ir eina iki pat viršaus. Kita vertus pietinės pusės gegnės vis tiek išeina ir apačioje į neapšiltintą aplinką, nes formuoja stogelį virš galvos.