QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 16:05)
O jei rimčiau?
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 17:02)
Tiesa, dar apie tankį. Sakė, kad vienam kubui eina 35-40 kg ekovatos. Kai kas taupo ir purškia 35 kg. O kaip sukontroliuoti, kiek vatos supurškė (35 ar 40 kg), gali būti problematiška.
O bandymai su rezultatu 0,333 gauti su 45kg/m3. Kas bus jei tik 40kg arba visai tik 35?
QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 16:12)
O bandymai su rezultatu 0,333 gauti su 45kg/m3. Kas bus jei tik 40kg arba visai tik 35?
Teisybė. Panašu, kad stogo atveju turi būti 45-60 kg/m3. Gali būti, kad 0,032 išeina, jei supurški net 60 kg. Arba: su 45 kg šilumos laidumas išeina 0,034, su 50-55 kg išeina 0,033, o jei supurkši 60 kg, tai šilumos laidumas išeis apie 0,032. Gudrauja gamintojai kaip reikalas.
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
O kaip jie suskaiciuoja, kai reikia saskaita surasyt?
Va tada ijungi gincijimosi mechanizma.
Arba ant purskimo triubos taisyt koki skaitliuka/ vatos srauto matuokli
Va tada ijungi gincijimosi mechanizma.
Arba ant purskimo triubos taisyt koki skaitliuka/ vatos srauto matuokli
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 15:17)
Teisybė. Panašu, kad stogo atveju turi būti 45-60 kg/m3. Gali būti, kad 0,033 išeina, jei supurški net 60 kg. Arba: su 45 kg šilumos laidumas išeina 0,034, su 50-55 kg išeina 0,033, o jei supurkši 60 kg, tai šilumos laidumas išeis apie 0,032. Gudrauja gamintojai kaip reikalas.
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 15:17)
.
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
O kaip su kitomis vatomis, putupolistiroliais, langu profiliu, stiklu paketais - vienas reikalas yra deklaravimas o kitas reikalas realybe
. Gamyboje visokiu niuansu buvo ir bus.
QUOTE(darius333 @ 2014 01 03, 09:38)
Jei PIR sandariai sumontuoji viduje, tai kam dar karta sandarinti OSB kuri bus uz PIR laukineje puseje 
gal tokiu atveju tikrai geriau is karkaso laukines puse uzpurksti ant OSB kokius 5 cm PUR ir sandarumas ir R didesnis, o toliau jau dregme geriancia medziaga - vata deti nors tiesa sakant vata man tikrai didelio pasitikejimo nekelaia kas liecia dregmes judejima joje. Kai snekama apie medziagos, siuo atveju vatos, dregmes laiduma (kvepavima) turima omenyje butent dregmes esancios ore judejimas, kai ta dregme kondensuojasi, t.y. tampa vandeniu - jo judejimas tokioje medziagoje nebeturi nieko bendro su dregmes judejimu ir gali tik kazkiek isgaruoti kai silta ie yra tikrai gera vejo izoliacine difuzine plevele ir tinkamas vent tarpas, bet vis tiek 100% vata neisdziuna ir kazkoks liekamasis ar kaupiamasis dregmes kiekis lieka, kuris su metais vis dideja. Esu mates atveju, kai prapjovus PE plevele is stogo konstrukcijos is vatos tekejo kibirai vandens 
Puikiai suprantu, kad dregme ten pirmiausia turi is kazkur atsirasti, bet ji zaraza yra tokia "landi", kad net ir atrodo 100% uzsandarinus viska vis tiek sugeba is kazkur atsirasti 
O del PIR storio, tai imant 100 ar 150 kvadrato kaina kazkiek mazeja
bet siaip kaina sito produkto kolkas nedziugina 
Dar turiu klausima del "gandu" kad PUR silumines savybes "issibezda" su laiku ir patampa artimos vatai
gal tokiu atveju tikrai geriau is karkaso laukines puse uzpurksti ant OSB kokius 5 cm PUR ir sandarumas ir R didesnis, o toliau jau dregme geriancia medziaga - vata deti nors tiesa sakant vata man tikrai didelio pasitikejimo nekelaia kas liecia dregmes judejima joje. Kai snekama apie medziagos, siuo atveju vatos, dregmes laiduma (kvepavima) turima omenyje butent dregmes esancios ore judejimas, kai ta dregme kondensuojasi, t.y. tampa vandeniu - jo judejimas tokioje medziagoje nebeturi nieko bendro su dregmes judejimu ir gali tik kazkiek isgaruoti kai silta ie yra tikrai gera vejo izoliacine difuzine plevele ir tinkamas vent tarpas, bet vis tiek 100% vata neisdziuna ir kazkoks liekamasis ar kaupiamasis dregmes kiekis lieka, kuris su metais vis dideja. Esu mates atveju, kai prapjovus PE plevele is stogo konstrukcijos is vatos tekejo kibirai vandens Puikiai suprantu, kad dregme ten pirmiausia turi is kazkur atsirasti, bet ji zaraza yra tokia "landi", kad net ir atrodo 100% uzsandarinus viska vis tiek sugeba is kazkur atsirasti O del PIR storio, tai imant 100 ar 150 kvadrato kaina kazkiek mazeja
bet siaip kaina sito produkto kolkas nedziugina Dar turiu klausima del "gandu" kad PUR silumines savybes "issibezda" su laiku ir patampa artimos vatai
OSB atsisakyti negalima, nes ji yra stabilus pagrindas, ant kurio viskas lipdoma ir tokiu būdu išvengiama plėvelių.
5cm PUR putų ant išorinės osb pusės neblogai, bet kaina ženkliai didesnė ir nepavyktų sandariai užpurkšti dėl ten esančio medinio konstruktyvo, kuris turės sunkiai prieinamų vietų ir plyšių pačioje medienoje.
Panaudojus storesnę OSB tvirtinimas kiaurai per 50mm PIR būtų nesudėtingas.
Dar vienas variantas būtų visiškas PUR/PIR atsisakymas. Tokiu atveju galima ant OSB klijuoti dar vieną OSB ištepant putojančiais klijais visą plokštumą. Ant viršaus vistiek gerai būtų aliuminio folijos sluoksnis.
Pastorėjus OSB sluoksniui medsraigčiams nebereikėtų pereiti kiauriai OSB, palengvėtų tvirtinimas.
Uždaryti OSB su vienokiu ar kitokiu garo barjeru būtų gerai ir sveikatos požiūriu. Statybinės plokštės, vatos, putplačiai - daug š... garuoja iš jų. Užtenka ir baldų skleidžiamo kvapo...
Aliuminio plėvelė su oro tarpais atneštų per mažai naudos, kad dėl tokios konstrukcijos vargti. Norint, kad reflektorinis barjeras pradėtų dirbti, reikia temperatūros skirtumų, kurių tikriausiai užfiksuoti nepavyks. Jeigu norite galite padaryti eksperimentą ir padengti kelis kv.m. sienos papildomai su kokia Lupotherm LPT8 reflektorine daugiasluoksne plėvele. Po to lyginti iš lauko su termovizoriumi. Labai prieštaringos nuomonės apie šias plėveles, nes net nėra patikimos metodikos, kaip išmatuoti jų varža. Situacija panaši į metalinio paviršiaus temperatūros analizavimą su termovizoriumi.
Normaliomis sąlygomis (patalpų vidus šiltesnis už aplinką, sandarus, su gera garo izoliacija) vata apšiltinimo sluoksnyje yra šiltesnė už aplinką (lauką), vatoje susidaro aukštesnis vandens garų slėgis ir jie keliauja į aplinką. Nėra galimybės drėgmei iš lauko kondensuotis viduje šiltesnės vatos. Visa drėgmė iš lauko patenka vandens pavidalu kaip lašai nuo stogo dangos ar lietus bėgantis kiaurai fasadą. Jokie lauko drėgmės garai nesikondensuoja vatoje. Rasa iškrenta šąlant orui. Vatoje oras neatšąla taip greitai kaip lauke ir nesusidaro rasos taškas, o jeigu ir kažkiek susidaro tai visiškai mažai, nes tam labai nepalankios sąlygos.
Pagrindinę drėgmę atneša šiltas patalpų oras per nesandarumus, kondensatas nuo stogo, kitais būdais patekęs lietaus vanduo iš lauko.
PIR plokštės varža prastėja su laiku. Kiek domėjausi įvairioje literatūroje ir straipsniuose tai CO2 pūstas PIR nuo pradinės 0,022 vertės suprastėja iki 0,026-0,027 per 10 metų. Vatos varža labai jautri drėgmės kiekiui joje, tad sausumui reikėtų skirti įpatingą dėmesį ir storiems vatos sluoksniams nedėti garo barjero būtų pavojinga. Nesandarumas dar pavojingiau.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 16:12)
O bandymai su rezultatu 0,333 gauti su 45kg/m3. Kas bus jei tik 40kg arba visai tik 35?
* prieš matavimus vatos bandinys buvo pakaitinamas +60C temperatūroje.
Atviras matavimo sąlygų iškreipimas...! Taip pat ir mėginio dydis neleidžia atsiverti tikriesiems konvekcijos vatoje mastams.
QUOTE(BangaS @ 2014 01 03, 16:40)
1. PIR plokštės varža prastėja su laiku. Kiek domėjausi įvairioje literatūroje ir straipsniuose tai CO2 pūstas PIR nuo pradinės 0,022 vertės suprastėja iki 0,026-0,027 per 10 metų.
2. * prieš matavimus vatos bandinys buvo pakaitinamas +60C temperatūroje.
2. * prieš matavimus vatos bandinys buvo pakaitinamas +60C temperatūroje.
1. Aš kažkur buvau radęs, kad suprastėja iki 0,028.
2. Kur čia taip radote?
Dar šiek tiek paskaičiavau.
Man 1 kg su darbu ekovatos atiduotų už 4 Lt. Jei į 1 m3 įeina 45 kg, tai kubo kaina
180 Lt. Jei į 1 m3 pripurkštumėme 60 kg, tai kubo kaina išeitų net 240 Lt.
1 kv. metras 50 cm storio apšiltinimo kainuotų 90-120 Lt. Stogo apšiltinimo plotas - 134 kv. metrai. Todėl visas gerai apšiltintas stogas kainuotų 16 080 Lt.
Knauf Unifit 035 1 m3 man atiduotų po 105 Lt. Tokiu atveju 1 kv. metro 50 cm apšiltinimo kainuotų 52,5 Lt. Darbas apie 15-20 Lt. Taigi 1 kv. metro kaina 73 Lt. Arba viso stogo kaina 9782 Lt.
Kainos skirtumas - 6298 Lt.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 16:17)
Teisybė. Panašu, kad stogo atveju turi būti 45-60 kg/m3. Gali būti, kad 0,032 išeina, jei supurški net 60 kg. Arba: su 45 kg šilumos laidumas išeina 0,034, su 50-55 kg išeina 0,033, o jei supurkši 60 kg, tai šilumos laidumas išeis apie 0,032. Gudrauja gamintojai kaip reikalas.
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
Vadinasi, labai lengvai gali išdurti. Ar yra galimybė sukontruoliuoti supurkštą kiekį?
Galima pasiskaiciuoti, jei tarkim pucia 45 kg/m3 , tarkim stogo plotas 100m2 siltinat 40cm, reikia jums reikes 40m3 ekovatos tas yra = 1800kg. Jei tiek supute i stoga reikia 45kg/m3 ir gausit, jei liko, reiskia tiek nesupute.
QUOTE(Orginalus @ 2014 01 03, 16:55)
Galima pasiskaiciuoti, jei tarkim pucia 45 kg/m3 , tarkim stogo plotas 100m2 siltinat 40cm, reikia jums reikes 40m3 ekovatos tas yra = 1800kg. Jei tiek supute i stoga reikia 45kg/m3 ir gausit, jei liko, reiskia tiek nesupute.
Labai teisingai. Aš irgi skaičiavau. Mano šiltinamo stogo plotas 134 kv. Tarkime, kad dėl paklaidos išeis 135 kv. m. Aš ekovatą pukščiau tik tarp OSB gegnių, kurių aukštis - 40 cm. Taigi iš viso reikėtų 54 kubų.
Jei kubą sudarytų 45 kg, svoris/išeiga būtų 2430 kg arba 9720 Lt.
Jei kubą sudarytų 60 kg, svoris/išeiga būtų 3240 kg arba 12 960 Lt.
Tada reikėtų sukti OSB plokštę ir dar papildomus 10 cm priauginti akmens/stiklo ar ekovata. O gal ir PIR, bet jis labai brangus ir neapsimoka.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 16:52)
1. Aš kažkur buvau radęs, kad suprastėja iki 0,028.
2. Kur čia taip radote?
Dar šiek tiek paskaičiavau.
Man 1 kg su darbu ekovatos atiduotų už 4 Lt. Jei į 1 m3 įeina 45 kg, tai kubo kaina
180 Lt. Jei į 1 m3 pripurkštumėme 60 kg, tai kubo kaina išeitų net 240 Lt.
1 kv. metras 50 cm storio apšiltinimo kainuotų 90-120 Lt. Stogo apšiltinimo plotas - 134 kv. metrai. Todėl visas gerai apšiltintas stogas kainuotų 16 080 Lt.
Knauf Unifit 035 1 m3 man atiduotų po 105 Lt. Tokiu atveju 1 kv. metro 50 cm apšiltinimo kainuotų 52,5 Lt. Darbas apie 15-20 Lt. Taigi 1 kv. metro kaina 73 Lt. Arba viso stogo kaina 9782 Lt.
Kainos skirtumas - 6298 Lt.
2. Kur čia taip radote?
Dar šiek tiek paskaičiavau.
Man 1 kg su darbu ekovatos atiduotų už 4 Lt. Jei į 1 m3 įeina 45 kg, tai kubo kaina
180 Lt. Jei į 1 m3 pripurkštumėme 60 kg, tai kubo kaina išeitų net 240 Lt.
1 kv. metras 50 cm storio apšiltinimo kainuotų 90-120 Lt. Stogo apšiltinimo plotas - 134 kv. metrai. Todėl visas gerai apšiltintas stogas kainuotų 16 080 Lt.
Knauf Unifit 035 1 m3 man atiduotų po 105 Lt. Tokiu atveju 1 kv. metro 50 cm apšiltinimo kainuotų 52,5 Lt. Darbas apie 15-20 Lt. Taigi 1 kv. metro kaina 73 Lt. Arba viso stogo kaina 9782 Lt.
Kainos skirtumas - 6298 Lt.
Jei pats detumet vata, tuomet gal ir gautumet gera rezultata su vata isspausti, bet kai darys samdyti, tai kazin ar jie terliosis su kiekvienu mazu tarpeliu.
Mano manymu jei det vata tai tik paciam, nepasitiketi niekuo kitu.
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 17:02)
Labai teisingai. Aš irgi skaičiavau. Mano šiltinamo stogo plotas 134 kv. Tarkime, kad dėl paklaidos išeis 135 kv. m. Aš ekovatą pukščiau tik tarp OSB gegnių, kurių aukštis - 40 cm. Taigi iš viso reikėtų 54 kubų.
Jei kubą sudarytų 45 kg, svoris/išeiga būtų 2430 kg arba 9720 Lt.
Jei kubą sudarytų 60 kg, svoris/išeiga būtų 3240 kg arba 12 960 Lt.
Tada reikėtų sukti OSB plokštę ir dar papildomus 10 cm priauginti akmens/stiklo ar ekovata. O gal ir PIR, bet jis labai brangus ir neapsimoka.
Jei kubą sudarytų 45 kg, svoris/išeiga būtų 2430 kg arba 9720 Lt.
Jei kubą sudarytų 60 kg, svoris/išeiga būtų 3240 kg arba 12 960 Lt.
Tada reikėtų sukti OSB plokštę ir dar papildomus 10 cm priauginti akmens/stiklo ar ekovata. O gal ir PIR, bet jis labai brangus ir neapsimoka.
Puciant slapiuoju butu arba tarp gegniu tikrai ekovata isbrangsta, jei siltintumet perdanga, butu apie 3000lt pigiau, o jei pats, tai dar ir per pus pigiau.
