Pasyvus namas - 22 tema

#373
QUOTE(madwifi @ 2014 01 03, 11:25)
nekeicia, nes pas jas viduje yra oras, o pas pir-a porose technologiskai susidaro CO2 berods, kuri ilgainiui pakeicia oras, todel varza ir pasikeicia nes CO2 laidumas  mazesnis nei oro.

o tas ilgainiui - tai per kiek laiko kiek pakinta liambda g.gif jei per 50 metu, tai gal mes tiek negyvensime verysad.gif jei par 5-10 tada is ekonomines puses visai nevertas demesio reikalas doh.gif
ir dar klausimukas, o jei PIR uzdarytas tarp aliumo is dvieju pusiu, tai CO2 konvekcija ir kitimas i ora turetu buti "zenkliai" mazesne/letesne g.gif
Atsakyti
#374
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 11:47)
Kokią konkrečiai vatą pasirinkote? Jei nesunku, nurodykite ir gamintoją, ir modelį.

Aš tai svarstau, ką dėti stogui: akmens ar stiklo vatą? Kalbu apie stogo apšiltinimą. Anksčiau galvojau, kad dėsiu tik akmens vatą, bet stogdengiai labai gerai atsiliepia apie stiklo vatą. Konkrečiai apie Knauf Unifit 035. Šita vata yra specialiai skirta stogui, nes nesukrenta.

Štai čia galima paskaityti apie abiejų vatų palyginimą. Akmens vatos privalumai: labiau atspari aukštai temperatūrai, geriau akumuliuoja vasaros karštį, atspari suspaudimui.

Kamino mano name nėra, todėl atsparumas aukštai temperatūrai kaip ir neaktualus, suspaudimas irgi mažai aktualus. Akmens vatos privalumas tik toks, kad geriau akumuliuoja vasaros karštį.

Bet stiklo vatą turi esminį privalumą: elastingumą, todėl net iš rulono išsukta vata greitai atgauna savo formą ir nesukrenta.

Dėl vasaros karščių dar pagalvojau, kad mano namas mūrinis (keraminių plytų), perdanga - gelžbetoninė ir taip bus kam akumuliuoti karštį. Ką manote?



Aš naudojau Rockwool Superrock u-0,035.
Iš esmės visos tos vatos labai panašios ir esminių skirtumų nėra.
Sukritimas - mitas likęs iš senų laikų kai buvo naudojamos pačios pigiausios labai mažo tankio vatos. Dabar juk visos universalios (ventiliuojamiems fasadams skirtos) vatos transportuojamos dvigubai suspaustos ir perpjovus pakuotę atsistato (išsipučia). Girdėjau jau istorijas, kad vatai palikus permažai vietos (anga gali būti mažesnė iki 3 procentų), ji net išgaubė gipso kartoną.
Atsakyti
#375
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 12:47)
Kokią konkrečiai vatą pasirinkote? Jei nesunku, nurodykite ir gamintoją, ir modelį.

Aš tai svarstau, ką dėti stogui: akmens ar stiklo vatą? Kalbu apie stogo apšiltinimą. Anksčiau galvojau, kad dėsiu tik akmens vatą, bet stogdengiai labai gerai atsiliepia apie stiklo vatą. Konkrečiai apie Knauf Unifit 035. Šita vata yra specialiai skirta stogui, nes nesukrenta.



Variantas užpūst ekovatą tarp sijų nesvarstomas? Kodėl? smile.gif
Atsakyti
#376
QUOTE(darius333 @ 2014 01 03, 11:57)
o tas ilgainiui - tai per kiek laiko kiek pakinta liambda  g.gif jei per 50 metu, tai gal mes tiek negyvensime  verysad.gif jei par 5-10 tada is ekonomines puses visai nevertas demesio reikalas  doh.gif
ir dar klausimukas, o jei PIR uzdarytas tarp aliumo is dvieju pusiu, tai CO2 konvekcija ir kitimas i ora turetu buti "zenkliai" mazesne/letesne  g.gif


Būtent, kad per 5 - 10 m. Po kelių savaičių paimtas mėginys privalo turėti u - 0,022 - 0,023. Po sendinimo testo u 0,030. Todėl projektuotojai skaičiavimuose turi naudoti PUR laidumo koeficientą po sendinimo.

Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2014 01 03, 12:20)
Variantas užpūst ekovatą tarp sijų nesvarstomas? Kodėl? smile.gif

Viskas svarstoma smile.gif
Ekovata su užpūtinu kainuoja 200 lt/m3, jos u yra 0,04 ir dar prastėja esant storesniam (labiau susispaudžia ir mažėja oro tarpai). Akmens vatos kaina 100 lt/m3 sudėjimas dar gal kokia 20 lt/m3 u - 0,035
Jei dėl vatos nesukritimo esu ganėtinai tikras, tai dėl ekovatos nesukritimo sienose labai labai abejočiau.
Tas pat man atrodo, kad ekovata kur kas sunkiau praleidžia garus, kas prie didelių storių gana aktualu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo DEU: 03 sausio 2014 - 12:35
#377
Mano manymu, tikrai ekovata yra svarstytinas variantas. Gaunamas vienalytis siltinimo sluoksnis, uzpildantis maziausius tarpelius. Minusas, tik tas, kad reikalingas storesnis sluoksnis, del mazesnio U.
Papildyta:
Nezinau jusu konstruktyvo, bet jei turit nesildoma palepe ir siltinant tik perdanga, galima butu paciam pasidaryti, tuomet kaina ir 90 lt uz kuba nesiektu. Del susedimo, tai ekovata tikrai seda, 5-10 proc.
Atsakyti
#378
QUOTE(DEU @ 2014 01 03, 12:19)
Aš naudojau Rockwool Superrock u-0,035.

Jei ne stiklo vata, tai ir aš naudočiau būtent tą pačią akmens vatą.
Papildyta:
QUOTE(Verteris @ 2014 01 03, 12:20)
Variantas užpūst ekovatą tarp sijų nesvarstomas? Kodėl? smile.gif

Galiu vieną paslaptį išduoti. Kai pavasarį baigėm mano namą projektą, krūviai statybinių medžiagų pardavėjų išsiunčiau laišką. Jo esmė: kad bus statomas A++ klasės namas, ieškau medžiagų tiekėjų ir t.t.

Sunkokai man sekėsi su šios idėjos prastumimu, bet būtent ekovatos gamintojai užkibo. Sakė jei visą namą šiltinčiau šia ekovata (stogą ir sienas), tai man atiduotų ją už savikainą. Labai kvietė atvažiuoti, jiems tokio marketinginio sprendimo tikrai reikėjo.

Žiūriu, kad jos šilumos laidumas labai pagerėjęs. Anksčiau lygtai buvo 0,04, dabar jau 0,033. Gal reikės visgi jiems paskambinti.
Atsakyti
#379
QUOTE(darius333 @ 2014 01 03, 11:57)
o tas ilgainiui - tai per kiek laiko kiek pakinta liambda  g.gif jei per 50 metu, tai gal mes tiek negyvensime  verysad.gif jei par 5-10 tada is ekonomines puses visai nevertas demesio reikalas  doh.gif
ir dar klausimukas, o jei PIR uzdarytas tarp aliumo is dvieju pusiu, tai CO2 konvekcija ir kitimas i ora turetu buti "zenkliai" mazesne/letesne  g.gif

nesu 100% garantuotas bet lyg ir 3 metai ir visas CO2 tiutiu. aliumas gal kazkiek ir prailgins, betgi tai nera hermetiskas indas.
Atsakyti
#380
As pats dabar ruosiuosi siltinti perdanga ekovata, kadangi kai pirkau nama stogo stygos jau buvo sudetos, ir del neaiskiu priezasciu kas 80 cm, tai jei deciau vata arba putu pulistirola, daug reiktu pjaustyti ir tektu daug ismesti, pradejau dometis ekovata. Pernai pazistamas taip apsisiltino, pats bere is maisu, gavosi tikrai pigiai, poto zejau termovizinias nuotraukas, tai praktiskai idealiai atrodo.
Vienam is blogu, kur stato pasyvu-karkasini, siltinosi irgi ekovata, rase, kad irgi puikiai termovizorius rode. Viliene irgi minejo, kad neblogai rodo per termovizoriu.
Ekorema teigia, kad nereikia garo izoliacines pleveles, bet as vistiek deciau. Idomu, kaip draugauja su dregme.
Atsakyti
#381
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 12:56)
Jei ne stiklo vata, tai ir aš naudočiau būtent tą pačią akmens vatą.
Papildyta:

Sunkokai man sekėsi su šios idėjos prastumimu, bet būtent ekovatos gamintojai užkibo. Sakė jei visą namą šiltinčiau šia ekovata (stogą ir sienas), tai man atiduotų ją už savikainą. Labai kvietė atvažiuoti, jiems tokio marketinginio sprendimo tikrai reikėjo.

Žiūriu, kad jos šilumos laidumas labai pagerėjęs. Anksčiau lygtai buvo 0,04, dabar jau 0,033. Gal reikės visgi jiems paskambinti.

Būčiau atsargus su tokiais sertifikatais. Pas kitus gamintojus spėju niekas nepasikeitė ir ekovatos laidumas visdar apie 0,039- 0,040. Gal būt ši įmonė padarė nerealų atradimą ir sugebėjo pagerinti savo gaminio savybes 20 procentų. Bet nuėjus į svetainę kažkaip nepastebėjau jokių šukių Naujovė, Super išradimas ar pan.
Tame bandymų protokole surašytos pastabos, kad bandinys 10 cm, o temperatūrų skirtumas 10 laipsnių. Kodėl ne 20 (vidutinė šildymo sezono temperatūra), arba 40 (didžiausia temperatūra). Kodėl 10 cm storis. Reikėtų bent 20, kad normas pasiekti.
Ar nebus tik būtent tokiomis sąlygomis tie 0,033 ir pasiekiami?
Atsakyti
#382
QUOTE(DEU @ 2014 01 03, 16:08)
Tame bandymų protokole surašytos pastabos, kad bandinys 10 cm, o temperatūrų skirtumas 10 laipsnių. Kodėl ne 20 (vidutinė šildymo sezono temperatūra), arba 40 (didžiausia temperatūra). Kodėl 10 cm storis. Reikėtų bent 20, kad normas pasiekti.
Ar nebus tik  būtent tokiomis sąlygomis tie 0,033 ir pasiekiami?

Ten viskas nurodyta, "Bandymai atlikti pagal", pavardinti visi LSN ir net ISO. Todėl gal nereikėtų abejoti visiukais. Abejoti reikėtų ar pavyks sudėti vatą būtent kaip apibrėžia tie pavardinti LSN realiam name. Manau tikrai laidumas priklausys nuo tankio, ar yra būdas sukontroliuoti tankį realiom montažo sąlygom - abejočiau.
Šiaip tas 0,333 labai akį traukia ir širdį glosto, ypač kai medžiaga užpildomi netaisyklingi tūriai ir medžiaga gerai "perneša" drėgmę.
Kaina - teko matyti ekovatos importą net iš Austrijos, reiškia ir čia įmanoma konkurencija.
Atsakyti
#383
QUOTE(Vilienė @ 2014 01 03, 15:30)
Ten viskas nurodyta, "Bandymai atlikti pagal", pavardinti visi LSN ir net ISO. Todėl gal nereikėtų abejoti visiukais. Abejoti reikėtų ar pavyks sudėti vatą būtent kaip apibrėžia tie pavardinti LSN realiam name. Manau tikrai laidumas priklausys nuo tankio, ar yra būdas sukontroliuoti tankį realiom montažo sąlygom - abejočiau.
Šiaip tas 0,333 labai akį traukia ir širdį glosto, ypač kai medžiaga užpildomi netaisyklingi tūriai ir medžiaga gerai "perneša" drėgmę.

Ką tik kalbėjau su jų įmonės atstovu. Sakė anksčiau vatą gamino su senais suomiškais įrenginiais, dabar turi naują amerikiečių gamybos liniją. Atsieti būtent dėl įrangos taip stipriai pagerėjo šilumos laidumas.

Beje, šilumos laidumas svyruoja 0,032-0,034 ribose. Jie nurodo vidurkį. Kovą sakė turės ir CE ženklinimą.

Man vis dar pritaikytų gerą nuolaidą. Susisuko galva. Gal ir verta šią medžiagą naudoti. O kokie ekovatos trūkumai? Anksčiau buvo prastas šilumos laidumas. Dabar šio dalyko kaip ir neliko. Ar yra dar kažkokių šios medžiagos trūkumų?

Tiesa, dar apie tankį. Sakė, kad vienam kubui eina 35-40 kg ekovatos. Kai kas taupo ir purškia 35 kg. O kaip sukontroliuoti, kiek vatos supurškė (35 ar 40 kg), gali būti problematiška.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 03 sausio 2014 - 16:05
#384
QUOTE(cibulis @ 2014 01 03, 17:02)
Susisuko galva. Gal ir verta šią medžiagą naudoti. O kokie ekovatos trūkumai?

Didžiausias trūkumas - nuo jos susisuka galva smile.gif
Atsakyti