Pasyvus namas - 22 tema

Stoikės nuo krentančio šilto š sušilti nespėja, ypač jei ne senovinės špižinės o naujos pvc. Todėl toks šilumokaitis gal ir veiktų horizontalioje trasoje ketaus vamzdžius apvyniojus... nelabai pigu varis, o ir apvynioti ant d100 nėra labai paprasta. Geriau jau trasoje šalia pakloti lauko kolektoriaus šaką.

Viskas reikalauja investiciju, varis brangokas. Einan toliau - kas daznai pliuskenas vonioj, po ja instaliuot panasu gyvatuka ir uzdaru ratu paleist kazka pasildyt (gal ir grindims uztektu su minimaliu 12V cirkuliaciniu...

Aš buitinį papigiai kaune pirkau , praeitais metais. Visą praeitą žiemą jis man pradirbo ir jau keli mėnesiai nuolatos dirba vėl. Pakolkas sokių problemų.

Surinkimas 20l per parą, realiai ~6 Litrai. Sakyčiau truputį per mažas, bet galima ir kelis buitinius pasistatyti. Mokėjau ~320 Lt už įrenginį, tai jau pirmais metais man atsipirko .

Profesionalus, gal ir patikimesnis, bet manau, kad man to patikimumo ir iš buitinio pakanka. Našumas jo, gal dvigubai mažesnis, bet ir buitinių pora galima pastatyti, vis tiek pigiau nei nuomotis profesionalų.

Dėl kanalizacijos.
Niekas nekalba apie visos kanalizacijos pajungimą.
Kalba eina apie atskirą šaką nuo dušo, kuri nuleidžiama šalimais 110 kanalizacijos vamzdžio ir tik pirmo aukšto apačioje, jau nuėmus šilumą įleidžiama į bendrą kanalizacijos vamzdį. Principas toks.
Papildyta:


Jei namas šlapias su natūralia ventiliacija atidarinėdamas langus taip neprižaisi. Jei nuolatos ten esi, tai karts nuo karto atidarius langus aišku gali ką tai padartyti, bet neprivažinėsi kasdien po kelis kartus per dieną, o drėgmės surinkėjas gali dirbti. Ant mikroventilecijos langus palikti kategoriškai negalima, nes sušalęs kondensatas sulaužys langus.

Jei kalba apie priverstinę ventiliacija, tada 100% sutinku, bet pas mane ji dar neįdiegta.
Papildyta:


Aš manau, kad teisingiausia būtų šildyti į dušą paduodamo šalto vandens kontūrą. Tokiu atveju būtu nuimama šiluma ir iškart panaudojama, kaip tik tuo momentu, kada ir reikia.

Šildant visą įeinantį vandenį, gali kilti problemų lygiagrečiai norintiems įsipilti šalto vandens, o ir šeip, mano nuomone, tai neracionalu.
Papildyta:


Na nevisai taip. Matau nesigilinai į šią sisetmą . Šilumą nuimti tikslinga tiktai nuo išbėgančio vandens iš dušo, kada nuolatos kurį tai laiką išbėga pastovios temperatūros šiltos nuotėkos. Nuėmus šilumą tikslinga iškart panaudoti tame pačiame duše, todėl mano supratimu, taip sušildytą vandenį reikėtų padavinėti tiktai į to pačio dušo šalto vandens čiaupo įėjimą.

Nuimant vandenį tiktai nuo dušo, kanalizacijos vamzdį galima stipriai siaurinti, daryti varinį ir tik tada galima kalbėti apie apsimokėjimą.

Aš kiekvieną rytą prausiuosi duše, mano antroji pusė taipogi ir beveik tuo pačiu metu, taigi gaunasi gana ilgas dušo naudojimas, ir mano atveju, tai vos ne vienintelis karšto vandens naudojimas iš vis, todėl ir mąstau, kad mano atveju, tai visai naudingas dalykas turėtų būti. Aišku atsiperkamumą reikėtų irgi primesti.

Aisku ,kad priverstine ventilecija geriausias sprendimas dregmei salinti .
Bet kadangi pas mane nebuvo ir dar nera tai dregmes pertekiu salinau darydamas staigius skersvejus 5-10min atidarant visus langus ,,dugnas -gazas''
tikrai geriau ir pigiau nei b.g.surinkejes . Nes dabar kaimynui kaip tik ,,aptarnauju'' tokia sistema,tai nafik isjungiau ir padarau kaip aprasiau,veiksmingumas ryskiai geresnis .Buvau ir profesionalu galinga isinuomaves 4ar 5 dienom (sutapo ilgosios sventes ) tai problema sprende laikinai. Po 3d. po isjungimo vel tas pats .
Ant mikro butu absurdas palikti ,jei zenkliai kristu neigiama lauko temperatura.

A tai mintai turi gi gera sildymo saltini ,kam tau dar kitas šs .

Man didžiausias abejones kelia mažas dviejų vamzdžių kontaktinis plotas. Reikėtų galvoti kaip jį padidinti.
Tarkim turim neblogą apsikeitimą ir pavyksta paduodamo vandens temperatūrą pakelti 5 - 10 laipsnių. Tai maždaug sutaupytume 5 - 10 kWh/m3. Jei duše sunaudojame 2 kub ŠALTO vandens, tai ekonomika 5 - 10 lt per mėnesį šildantis elektra ir 2 - 3 lt šildantis siurbliu.
Dar reikėtų atsižvelgti į tokius šalutinius poveikius:
Turintys šilumos siurblį duše šalto vandens beveik nenaudos (dėl žemos karšo vandens temperatūros nebus poreikio maišyti).
Turintys saulės kolektorius vasarą turės šilto vandens perteklių ir nebus poreikio taupyti.
Turint BVĮ, žiemą nėra blogai, kad ten nuteka šiltesnio vandens.

O toks atidarinėjimas gerai, kai yra kam atidaryti. Man dabar į statybas apie 50km važinėti gaunasi, kiek kartų aš privažinėsiu per dieną?

O drėgmės surinkėjas už ~300 Lt pastoviai dirba, ir per porą - trejetą mėnesių drėgmės kiekis sumažėjo juntamai. Anksčiau visi popieriai palikti name būdavo šlapi, dabar jau sausi, drėgmės surinkėjo rodomas drėgmės procentas nuo ~80% nukrito iki ~60%.

Nesiginčiju. Drėgmei pašalinti trumpi skersvėjai tikrai geriausias sprendimas. Aš praeitais metais net bandžiau skaičiuoti, tai gavosi, kad per 5 min drėgmės pašalini daugiau nei per pusdienį dirbant drėgmės surinkėjui, bet. Šis metodas geras tik tada, kai yra galimybė jį taikyti. Man vienas atvažiavimas iki objekto kainuoja brangiai, be to jis reikalauja nemažai laisvo laiko, ko darbo dienomis, darbo metu, nelabai yra, todėl ekonomiškai labiau pagrįstas metodas yra drėgmės surinkėjas.

Naudoju ,kranas su termostatu ,jei noriu pasididinu

Manau kad užkeltų iki aukštesnės temperatūros, be to, aš viso vandens sunaudoju ~8-10m3 ir galima sakyti, kad visas jis per dušą nubėga į kanalizaciją. Skalbenkė, indų plovimo mašina, klozetas, vandens naudoja kapeikas. Todėl primetu didesnę grąžą. Jei vadovautis prekybininkų pateiktu iki 60% grąžos, tai šildant elektra man dabar gautųsi manau apie 50 Lt per mėnesį.



Geri argumentai, reikėtų ir į juos atsižvelgti skaičiuojant atsiperkamumą .

Vėsinti patalpas vien šaldant grindis, sienas ar lubas nėra labai teisinga, nes
tokiu atveju drėgnas ir karštas lauko oras viduje atšalęs taps dar drėgnesnis.
Saikingas konstrukcijų vėsinimas yra tik viena dalis.
Kita dalis yra ventiliacijos oro nusausinimas atšaldant jį žemės šilumokaityje ar oro kondicionieriuje kai drėgmė kondensuojasi prie +15...+17C, o patekęs į patalpas oras vėl sušyla iki 23-25C ir santykinė drėgmė krenta iki žmoniško lygio.
Taigi reikia pagalvoti ne tik apie oro temperatūrą vėsinamame name, bet ir apie jo santikinę drėgmę.

Skystis-skystis šilumokaičiai yra labai efektyvūs.
Efektyviausia konstrukcija būtų "tube heat exchager" tipo šilumokaitis, kai šiltos nuotekos su plaukais iš dušo teka plonasieniais nerūdijančio plieno vamzdeliais, kuriuos gaubia didelis vamzdis, sakykim d100 1m ilgio, su pratekančiu šaltu vandentiekio vandeniu. Kadangi kanalizacija atmosferinio slėgio galima nesudėtingai realizuoti vamzdelių pravalymą "stumoklio" principu kaip tai padaryta kieto kuro katilų šilumokaičių pravalymo mechanizmuose. Trauki svirtelę, o viduje vaikšto stumokliai.
Lengvas pravalymas tokiam daiktui yra privalomas.
Suvirinti reikėtų tik vandentiekio slėgio veikiamą tūrį. Visa kitą galima ir ant hermetiko pasodinti.
Jeigu iš dušo išteka +25...+30C nuotekos, tai įšilus šilumokaičiui tikėtina gauti 20C vandenį ir taip sutaupyti apie pusę šilto vandens ruošimo kWh dušui. Ypač gerai veiktų jei dušu būtų naudojamasi ilgai.
Voniai toks būdas netiktų nes išpilimas ir pripilimas vyksta nevienodu metu.
Apie tokį šilumokaitį galvoju ir jeigu dar bus likę jėgų tai bandysiu gamintis.

Gilinausi, ir tą aton pvz mačiau dar prieš pamatų kasimą. 4tLt nafig.
Sekančiam namui teks daryti lietaus ir fekalijų apėjimą, negalima palikti po namu, todėl gausis dvi trasos apie 30m. Šalia, o tiksliau virš jų pavingiuosiu PE lauko kolektoriui - taip ne tik dušas, bet ir skalbiankės, ir virtuvės, ir +36,6C š... šildys gruntą netoli kolektoriaus. To manau užteks 2-2,5kW geoterminiui, šiltas (šildomas) gruntas žemiau gruntinių, riebus molis, tikiuosi pakloti apie 70-80m vamzdžio. Kaip spec. dušo įrenginys manau man kainuos apvalų nulį.

Šilumokaičio perkaitimas tikriausia ir yra didžiausia priežastis kodėl reikia akumuliacinės prie židinio.

Galvojant apie perkaitimą visai neaišku kur dėti židinio šilumą, bet statyti akumuliacinę vien židiniui būtų jau visiškas pinigų švaistymas.
Jeigu šiluma nuvedama oru tai karkasinis namukas iškart virs Taškentu. Mūrinis gal ir sugertų nemažai šilumos bet irgi klausimas ar neperkaistų.
Jeigu šiluma nuvedama į grindis jau mažiau pakeltų temperatūrą ir tai pasijaustų tik po kelių valandų, todėl man atrodo kad vistiek geriau nuvedinėti į grindis.
Židinys gamina aukštos temperatūros vandenį todėl jį galima būtų iš pradžių leisti per boilerį o paskui į grindis. Vienas pakūrenimas tikrai neperkaitintų masyvaus namo.
Reikėtų tik pagalvoti apie patikimą šilumokaičio židinyje vėsinimą, kad neperkaistų. Ypač blogai būtų jeigu perkaistų glikolis.

Visokių multifunkcinių talpų naudojimas su pagrindiniu šaltiniu - geoterminiu ŠS, yra abejotinas sprendimas, nes talpos temperatūra bus per aukšta patalpų šildymui ir per žema kaštam vandeniui.
Saulės kolektoriai tik dalinai prišildys ir vėl reikia teno karštam vandeniui. ŠS irgi tik dalinai prišildys (labai nukenčia COP).
Židinys irgi neaišku kiek laiko kūrensis ir tikriausiai neprišildys normaliai arba retai kada prišildys iki aukštos temperatūros.

Man atrodo geriau reikia atskirti žematemperatūrinę dalį šildymui ir aukštatemperatūrinę dalį karštam vandeniui, tam panaudojant grindų akumuliacines savybes ir didelį boilerį ir šitaip atskirti skirtingų temperatūrų vandenį/energiją.
Aukštatemperatūrinius šaltinius nukreipiant boilerio šldymui, o žematemperatūrius patalpų šildymui, jeigu reikia galima aprišti šias sistemas į vieną, bet nedaryti didelės multifunkcinės talpos, iš kurios būtų šildomas ir namas, ir karštas vanduo.
Saulės kolektoriai nesugeba perkaitinti didelio boilerio, epizodiškai užkurtas židinys tuo labiau.
Mano paskaičiavimais 10kW šilumos šaltinis mano namo grindis šildytų +1C tik per 3 ar 4 val. Kiek židinys gali degti?

Kiek mačiau visokių tūrinių vandens šildytuvų (talpa talpoje) ir panašiai tai nepaliko didelio įspūdžio.
Ten visas gėris atsiskleidžia panaudojant vandens išsisluoksniavimą pagal temperatūras skirtinguose aukščiuose ir KKK +90C vandenį, ko nebūtų su ŠS.

Kaip gerai kad uzvedziau tokia diskusija. Kiek idomiu pastebejimu ir minciu. Tikrai yra apie ka pagalvot. Gal ir kitiems sita info bus gera.

Manau pilnai galima tokia schema kad silumos siurblys saules kolektorius ir zidinys viskas suvesta i akumuliacine is kurios paduodamas i sildymo sistema, kurios viena atsaka kaitina mazo elektrinio boilerio silumokaiti. trukstama siluma boileryje dadedama jau elektros pagalba. Visai sitai sistemai (akumuliaciniai ir uz jos esanciai sildymo karsto vandens sistemai uztena vieno cirkuliacinio siurbliuko ir vieno pamaisymo mazgo (kuri galbut butu imanoma pastatyt netgi uz boilerio kad maisytu tik i grindis paduodama vbandeni (cia tam atvejui kai akumuliacinej temperatura per didele grindim bet gera boileriui) Nesilazdavokit labai jei kazkur kazkas pasirodo juokinga. Cia gi pasvarstymu stadija