QUOTE(saaba @ 2013 12 31, 09:30)
Plėvelės yra, o vėjas pučia kur stogo vata susiduria su sienom. Blogas sandarinimasis.
Prisukus PIR ant stogo OSB gausis taip kad stogo pagrindinis apšiltinimo sluoksnis yra viduje, o sienos yra išorėje.
Juos reikia sujungti ir ne kažkaip, o sandariai. Jeigu turite laiko, galite tas pačias PIR ar EPS pjaustyti ir kišti į vietoj putų, tik bus daug daug darbo.
QUOTE(darius333 @ 2013 12 31, 10:01)
1 Jei skandini OSB tarp purskiamo PUR ir PIR plokstes - ar ... kazko jai neatsitiks - dregme, igaamziskumas ... vis tik is medzio drozliu padaryta ?
2 man irgi 15 cm medzio salcio tiltas neduoda ramybes karkasineje statyboje
dviteje klijuota sija sia problema sumazina bet nepasalina, svarsciau sukti is lauko puses dar skersinius bruselius ir vel PUR purksti arba PIR plokste is vidaus.
3 ar pas pati irgi karkas 30 cm is dviteju siju, pagal stori suprantu, kad orientuojiesi i NEPS siltinima
4 is tamstos postu nepanasu, kad butu ziniu trukumas apie sia sriti
Papildyta:
pilnai pritariu del PP, bet jo privalumas butent murinukui
o man vis neatateina mintis kaip spresti karkasinuko " saltos laukines " sienos padejima ant "siltu vidiniu" grindu
ir kaip po to sudelioti silta sujungima sios laukines sienos su 30 cm PP siltalo is lauko
ar nesiagus ir cia hemarojus
1. Drėgmė iš kažkur turi atsirasti. Tai gali būti vanduo nuo stogo ar iš lauko arba vandens garai iš patalpų vidaus besiskverbiantys per konstrukcijas, arba kondensatas iškritęs konstrukcijoje iš per plyšius ištekančio šilto oro. Reikia užkirsti visus kelius ir drėgmės nebus.
Gali būti, kad OSB stovės prieš rasos tašką (pakankamai šiltai) ir drėgmė susidarys tik šaltesniame sienos sluoksnyje esant kažkokiam H2O skverbimuisi per sieną.
3. Pas mane dvitėjinės sijos su NEPS + PIR iš apačios (preliminariai) tik stoge. Sienos bus ne karkasinės.
QUOTE(darius333 @ 2013 12 31, 10:01)
Ne visa karkasinuko siena šalta. Šalti tik išoriniai sluoksniai. Vidinė pusė šilta ir ją drąsiai galima remti į PP kraštą, o šalta išorinė sienos dalis neatremiama į šiltą PP kiek mačiau. Pagrinde vidinėje pusėje daromas pagrindinis konstruktyvas, kuris remiamas į PP, likusi dalis "kaba ore".
siap jei stogo konstruktyvas uzpildytas "kvepuojanciu" siltalu, o tiklsliau dregme igeriancia medziaga, tada po skarda, siferiu ar kita silumai mazai inertiska medziaga vien tik dizfuzine pleveles mazai (po cerpem uztektu) nes ypac musu klimatinemis salygomis nuo skardos kondensato teka kibirais ir jis visas papuola ant difuzines pleveles, bet jei buna minusiukas uz lango - tada sis kondensato srautas virsta paprasciu ledu ant tos pacios difuzines pleveles (
oij kiek teko tokiu stogu atidarytu ziema matyti) tokiu atveju difuzines pleveles difuzijos(garo laidumo ) koefizientas patampa artimas ledo Sd ir "kvepuojanti" vata nebeturi kur islesiti dregmes. daznai isorinis vatos sluoksnis 3-7 cm patampa ledu ir konstruktyvo R del to kencia, o vasara atsylus pradeda juoduoti sotgo sanduru kampai, varveti, pradedami kaltinti stogo pardavejai, dengejai ...
tas pats Rukki rekomenduoja deti savo Ranka plevele kuri yra antikondensacine bet ne difuzine
Labai geras pastebėjimas. Siūlau visiems apie tai pagalvoti, nes tai yra dar neliesta tema.
QUOTE(Vilienė @ 2013 12 31, 10:26)
Spėliojate ar bandėte bent apytiksliai paskaičiuoti ta 40C? Tikrai tai atitiktu 3kW?
d20 vamzdžio apskritimo ilgis 63mm. 300m * 0,063m vamzdžio sudaro 18,9 m2 sienelių plotas.
0,5mm HDPE laidumas 0,4 W/mK dt=P*d/Lambda*S= 3000W*0.005m/0.4W/mK*18.9m2= 2C
1mm AL šiluminės varžos nevertiname dt=0C
0,5mm HDPE laidumas 0,4 W/mK dt=2C
5cm betonas 1 W/mk, vidutinis sąveikaujantis plotas gerokai didesnis, ~50m2 dt=3000*0.05/1*50= 3C
Prie 3kW galima tikėtis +7C šiltesnio šilumnešio nei grindų paviršiaus temperatūra paklojus 300m d20 daugiasluoksnio vamzdžio.
Išvada - vienos kilpos tikrai mažai, bet 300m atrodo pats tas.