Pasyvus namas - 22 tema

Yra niuansų. Vamzdžio ilgis, priklausomai nuo vamzdžio diametro negali būti ilgesnis nei 80m-100m. Kuo trumpesnis vamzdis, tuo mažiau kilovatų jis gali atiduoti ir t.t. nesigilinsiu į visus aspektus, ne ta tema, bet ką noriu pasakyti. Su tokia vieno vamzdžio sistema, gausis, kad iš geoterminio reikės išspausti 40C ar dar aukštesnę termofikato temperatūrą, kas labai pasijaus ant siurblio COP`o, ir atrodys, kad tiesiogiai šildytis elektra vos ne tas pats. Einant per tokias grindis, labai jausis, kuris plotas šildomas, kuris ne. Pagal mane, tai toks išsidirbinėjimas, pirmiausiai ne šilumos siurbliui, antra, jei jau daryti kažką panašaus, tai suplanuoti kilpas reikėtų po tomis zonomis, kuriose gali kilti noras vaikščioti basomis, kad ir EE name būtų jaučiamas šiltų grindų efektas.

Jo, dzin, nes kažkaip nepagalvojau, kad iš patalpų šalinamas oras vasaros metu nuo trinties įkaitins ventiliacinio kamino sieneles
Na jei rimtai tai apskritai ten viską reikia lupt kibinimatdrienifieni.


Kodėl man tos putos taip nesigalvoja... Va neoporas tai galvojasi... Bet neoporui tai jau reiktų apsaugos nuo karščio? Plėvelė yra, stogas naujas, darytas lyg gerai...

Vėdinimas naudos duoda, bet palikinėti langus atidarytus nerekomenduoju, reikėtų pašildyti ir trumpais atidarymais su šiluma visą drėgmę išleidinėti. Drėgmės surinkėjas irgi mėgsta temperatūrą. Maniškis drėgmės surinkėjas dirba ne žemesnėje 5C temperatūroje, o ir esant panašiai, labai dažnai išsijunginėja su klaidų užrašu, bet po kiek laiko atsigauna padirba ir vėl klaida, ta prasme dirba nestabiliai. Norit kad drėgmės surinkėjas dirbtų, palaikykit temperatūrą bent virš 10C.
Papildyta:


Aš taip nesakiau. Sakau kad ankščiau buvau įsitikinęs, kad dėsiu, dabar tuo abejoju.

Jai to karscio yra tai taip. Standartiskai rukis rekomenduoja 5cm tarpa tard difuzines ir skardos, as susidejau 7.5 zinodamas jog desiu neopora. Traukia pas mane tarp karnizo ir kraigo labai gerai, del karsciu jokiu problemu.

Jai jau sakai jog pucia vejas kambary ties stogu, tai vadinas pleviu nerasta arba prastai sudetos. Imi lauk osb ziuri kokios gegnes ty 150x50 ar 200 x 50, kokie tarp ju tarpai, greiciasiai 55cm vatai.

Koks yra aukstis nuo grindu kambario iki perdangos? Jai turi kokius 2.5m tai kur cia po perdanga besiltinsi? Vadinas lupi perdangos grindis lauk ir lipi su siltinimu i auksti. Nuardyti reiku perdangos grindis + sieneles matomas cia
http://img577.images...77/903/0gqq.jpg






Maziau +12 praktiskai ner buve. Del ishsijunginejimo taspats, pradeda mirkset ekranas, sucypia ir viskas. Palieki vakare, paziuriu kita diena bakelis tuscias
Susidare toks ispudis jog aparatas veikia mazesneje nei 90% gregmeje ir didesnei nei +15 temp. Galvoja hulish cia turkiskoi pirty pompuot, out

Karščio turėtų būti, nes stogas RR779.


Plėvelės yra, o vėjas pučia kur stogo vata susiduria su sienom. Blogas sandarinimasis.


Yra 2,8m. Bet dar grindys nešiltintos, paskui ant jų grindinis šildymas ir t.t. O palubinske dar vietom ortakiai vedžiosis. Tai po perdanga galvoju tik PIR ~5cm dėt, o visa kita į viršų.

1 Jei skandini OSB tarp purskiamo PUR ir PIR plokstes - ar ... kazko jai neatsitiks - dregme, igaamziskumas ... vis tik is medzio drozliu padaryta ?
2 man irgi 15 cm medzio salcio tiltas neduoda ramybes karkasineje statyboje dviteje klijuota sija sia problema sumazina bet nepasalina, svarsciau sukti is lauko puses dar skersinius bruselius ir vel PUR purksti arba PIR plokste is vidaus.
3 ar pas pati irgi karkas 30 cm is dviteju siju, pagal stori suprantu, kad orientuojiesi i NEPS siltinima
4 is tamstos postu nepanasu, kad butu ziniu trukumas apie sia sriti
Papildyta:

pilnai pritariu del PP, bet jo privalumas butent murinukui o man vis neatateina mintis kaip spresti karkasinuko " saltos laukines " sienos padejima ant "siltu vidiniu" grindu ir kaip po to sudelioti silta sujungima sios laukines sienos su 30 cm PP siltalo is lauko ar nesiagus ir cia hemarojus
Papildyta:

siap jei stogo konstruktyvas uzpildytas "kvepuojanciu" siltalu, o tiklsliau dregme igeriancia medziaga, tada po skarda, siferiu ar kita silumai mazai inertiska medziaga vien tik dizfuzine pleveles mazai (po cerpem uztektu) nes ypac musu klimatinemis salygomis nuo skardos kondensato teka kibirais ir jis visas papuola ant difuzines pleveles, bet jei buna minusiukas uz lango - tada sis kondensato srautas virsta paprasciu ledu ant tos pacios difuzines pleveles ( oij kiek teko tokiu stogu atidarytu ziema matyti) tokiu atveju difuzines pleveles difuzijos(garo laidumo ) koefizientas patampa artimas ledo Sd ir "kvepuojanti" vata nebeturi kur islesiti dregmes. daznai isorinis vatos sluoksnis 3-7 cm patampa ledu ir konstruktyvo R del to kencia, o vasara atsylus pradeda juoduoti sotgo sanduru kampai, varveti, pradedami kaltinti stogo pardavejai, dengejai ...
tas pats Rukki rekomenduoja deti savo Ranka plevele kuri yra antikondensacine bet ne difuzine

Spėliojate ar bandėte bent apytiksliai paskaičiuoti ta 40C? Tikrai tai atitiktu 3kW?

Jusu teise rinktis,bet kai nulupsit viska,pagalvokite,gal visgi neleidzia priesgaisrines taisykles plokstei liestis prie kamino...

A, tai čia rimtas reikalavimas priešgaisrinės saugos. Ačiū už informaciją
Tai turbūt neapsimoka prasidėt ir su šiltinimu tų kaminų? Nesugalvojau ką laimėčiau tuo. Nebent kokių dėsnių išvengčiau, kad pvz., nedrėgtų kambariuose ta vieta palubėse ar pan.

Aplink kamina turi buti 20 cm raudono gipso,arba kitos nedegios medziagos ziedas. Man taip sake darbu vadovas. Buvau as apdejes taippat kamina,tik palikes pora cm,bet sake neuztenka. Gaisrininkai iskart pastaba duotu pamate. Kas liecia kamino siltinima tai manau niekas netrugdo apsiltinti kamina vata nes ji atitinka A 1 degumo klase. As nesiltinsiu kamino. Pasirinkau vienasluoksni modulini,kad nebutu oro cirkuliacijos ,kaip kad schiedel kamine.

1 kv. metro plytelių su klijais ir be nuolaidos kaina yra apie 100 Lt. Sakė, jei imčiau didesnį kiekį, kaina būtų apie 80 Lt. Tiktų nebent sendinta, baltos spalvos. Pilka jau greičiausiai bus per tamsi. Kitos spalvos visai netinka. Štai čia spalvų paletė.

Ta proga norėčiau priminti, kad kanalinis oro šilumokaitis pašildys orą tik iki kokių +28...+32C su +40C termofikato temperatūra. Norint užkelti oro temperatūrą iki paminėtų +45C reiks bent +55C termofikato, o tai jau beveik max. ką gali išspausti ŠS.

Galima recirkuliuoti ir daugiau mažesnės temperatūros oro tam pačiam rezultatui pasiekti, bet vėjo svetainėje, visgi, nesinori.

Kas geriau, grindinis šildymas ar orinis šildymas PN?
Oras-oras ŠS atmetamas, nes neruošia karšto vandens (DHW).
Abiem atvejais turime betonines grindis dėl termomasės, į kurias galime pakloti vamzdelį; ŠS oras-vanduo arba vanduo-vanduo, konkrečiu atveju nagrinėsiu vanduo-vanduo COP; Rekuperacinė oro vėdinimo sistema vienoda. Metinis realus šilumos poreikis "PN" šildymui 3000kWh. Abiejų sistemų atvejais DHW ruošiamas vienodai, termofikato atvedimas iki kanalinio šilumokaičio/grindų kolektoriaus vienodas ir visa kita vienoda išskyrus:

Orinio šildymo sistemai reikės papildomai: d200 ortakiai recirkuliacijai su triukšmo slopintuvais bent dviems patalpoms kaip ir buvo kalbėta, medžiagos 1000Lt; didelio efektyvumo kanalinis vanduo-oras šilumokaitis Salda AVA250 (skaičiavimai apačioje) 1250Lt, patvarus, aukšto patikimumo, tylus, be vibracijos kanalinis EC ventiliatorius EBMPAPST su korpusu ~1500Lt. Darbai 4 dienos 2000Lt;
Viso 6000Lt ir šilumnešio temeratūra +53C prie 3kW 400m3/h COP žiemos=2,5

Grindinio šildymo atveju papildomai reikės: 300m d20 daugiasluoksnis vamzdis 1800Lt, 6 žiedų nereguliuojamas kolektorius 300Lt, kolektoriaus spinta 200Lt, vamzdžio jungtys 350Lt; cirkuliacinis jau yra ŠS. Darbai 3 dienos 1500Lt;
Viso 4200Lt ir šilumnešio temperatūra +30C prie 3kW COP žiemos = 3,5

Kodėl reikia brangaus EC ventiliatoriaus - lygiai dėl tos pačios priežasties kaip ir rekuperatoriuje - energijos taupymas, srauto reguliavimas dėl komforto.

Abi lyginamos sistemos veiks bent 15 metų, bet ortakius reiks kelis kartus pravalyti.

300m vamzdelio užtenka, nes PN sunku sukurti skirtingą temperatūrą atskiruose kambariuose nekalbant apie skirtingos tempertūros sukūrimą betono gabale, kuris yra geras šilumos laidininkas esantis "termose". 1m vamzdžio turi atiduoti 10W šilumos betonui - net smėlyje užkastas vamzdis atituoda panašiai šilumos geoterminio atveju. Dėl to abejonių nekyla.
Abiem atvejais nepavyks reguliuoti temperatūrų atskiruose kambariuose dėl PN speficikos suvienodinti temperatūrą.

Abiem atvejais sistemos atliks ir šaldymo funkciją vasarą. Abiem atvejais sistemas valdys ŠS. Abiem atvejais ŠS cirkuliacinis siurbliukas sukasi ir galios padidėjimas grindinio šildymo atveju bus iki 10W.

Orinis PN šildymas per metus 3000kWh/2,5COP*0,5Lt/kWh=600Lt + ventiliatoriaus vidutinės sąnaudos 25W per 150d = 45Lt. Viso 645Lt

Grindinis PN šildymas per metus 3000kWh/3,5COP*0,5Lt/kWh= 430Lt + padidėjusios cirkuliacinio siurbliuko elektros sąnaudos 10W 150d = 18Lt. Viso 450Lt

Grindinė sistema kainuos apie ~2000Lt pigiau ir kiekvienais metais sutaupys 30% išlaidų PN šildymui (200Lt). Taip pat bus tylesnė. Bus galimybė prijungti saulės kolektorius šildymui. Yra galimybė naudoti neinverterinį ŠS.

Orinė sistema galėtų sumažinti patalpų drėgmę vasara vėsinant, taip pat yra galimybė pakelti vonioje temperatūrą lyginant su kitomis patalpomis, paduodant ten daug karšto oro. Neįrenginėjant atskiro vamzdyno recirkuliacijai reikėtų statyti papildomą elektrinį kanalinį šildytuvą, kuris sumažintų įrengimo kaštus, bet padidintų išlaikymo kaštus.

Įsigilinus nematau kodėl orinis būdas geriau naudojant ŠS.



Vandeninio kanalinio šilumokaičio skaičiavimai daryti remiantis Salda AVA250 specifikacijomis: http://www.yuson.by/salda/ava.pdf
AVA 250 esant 360m3/h srautui ir +6C šaltnešiui atšaldo orą nuo +28C iki +17C.
17C-6C=11C
Analogiškai veiktų šildymas +22C oras būtų pašildomas iki +33C su 11C šiltesniu šilumnešiu (+44C). Entalpijos nevertiname.
Norint pakelti oro temperatūrą iki +43C (3kW@400m3/h) reiks bent 13C šiltesnio šilumnešio (+56C).
Oro šildytuvų nenagrinėjau, nes ten ne ŠS temperatūrų diapazonas vyrauja... O šaldymo šilumokaityje jau tinkamensnės temperatūros ŠS.