QUOTE(mintas @ 2013 12 30, 01:39)
O kam būtinai sujunginėti ištraukimo vamzdyną? Juk galima ir iš vienos vietos padaryti oro paėmimą su sklende. Manau taip paprasčiau, pigiau ir niekuo ne prasčiau.
Papildyta:
Rekuperatorius 200m3, viduje vamzdžiai 6x storesni nei reikia rekuperatoriui, papildomas varikliukas kuris stumdo vidaus orą iki reikiamo kiekio pernešti šilumai.
Čia buvo kalbama kaip su minimaliais kaštais ir be jokių vamzdyno perdarymų įrengti recirkuliaciją. Darant viską nuo nulio turbūt geriau atvesti atskirą vamzdį recirkuliacijai.
Kuo mažesnis oro greitis rekuperatoriaus šilumokaityje tuo geresnis efektyvumas, todėl prieš didinant srautą reikia pasižiūrėti į efektyvumo priklausomybės nuo m3/h grafiką.
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 12 30, 08:21)
o tai kokiu zingsniu klojote 20mm vamzdeli? nes as kaip isivaizduoju, jei 16mm kas 15-20cm kaip standartas, tai 20mm kas kokia 20-25 cm klojote?
Aš suklojau 300m (6x50) į 100m2 pirmąjį aukštą. Išėjo maždaug kas 40 cm, kai kur tankiau.
Dabar galvoju, kad visam namui tiek turėtų užtekti ir galėjau kloti kas 60-70cm drasiai.
Gavau daug kritikos iš šalia statančių statybininkų, kad bus šaltos dėmės grindyse, vienas galas šils kitas šals (nesuporinti vamzdeliai), bandžiau paaiškinti kodėl taip nebus, bet sunkiai sekėsi.
Spėju, kad temperatūros skirtumas tarp šilčiausios ir šalčiausios vietos bus max. 2 laipsniai, nes termofikato ir patalpos oro temperatūros skirsis tik ~4-6C.
QUOTE(Vilienė @ 2013 12 30, 10:01)
O kodėl recirkuliacijai nepaėmus oro ne iš šalinimo ortakio, o iš didžiausios patalpos?
Tokiu atveju reikėtų papildomo vamzdžio ir galimai būtų girdimas ventiliatorius, jeigu jis būtų toje pačioje patalpoje.
Nuvedus ortakius iš didžiosos patalpos į techninę patalpą tai būtų irgi geras variantas.
QUOTE(darius333 @ 2013 12 30, 10:09)
1 Kodel siltesni nama statyti kainuotu maziau nei kiauresni ?
2 Mano supratimu betonine dezute apipurksti PUR yra paprsaciau ir gauni vientisa silumini sluoksni be jokiu sudurimu, karkase lieka mediniai salcio tiltai pats karkasas. Ar uzpursckiant karkasa PUR vis tiek ilgalaikis sandarumas nukentes, juk PUR turi slankumo/tamprumo savybe, ar medzio judejimas bus didesnis?
3, 4 Kiek zinau Lietuvoje daugiau kaip 95 % privaciu namu stogu karkasiniai ir visiems jiems reikalinga uztikrinti garo ir oro judejimo sandaruma. 95% satytoju tai sprendzia su plevelemis, tik maziau kaip 5% su PIR plokstemis. Aliminio folija (1.5 m plocio) klijuojama lipnia aliuminio juosta (5-10 cm plocio), sis termosinis padengimas susijungia su langu vidine sandarinimo juosta. Didziausia problema matau butentent karkaso perdangos susijungimo su isores siena sandarinima. Tas pats ir su PIR vidinems sienoms, imi 40 mm ir padarai kaip stoge, tik perdangos su isorine siena jungimas problematiskas.
5 Apsiltinimo sluoksni is PUR gali daryti ir ant muro koki nori, tik paskui apdaila ribojama. Karkaso atvejis man tiktu nes isore norime kalti medinemis lentutemis, nes nams miske.
6 Sita suprantu, bet tikiuosi PUR kvepuoja panasiai kaip medis, sandaruma is vidaus galima uztikrinti tom paciom PIR su aliumu.
7 Galima ir su PIR is vidaus ir lauko ar tai blogai ? Man tik klausimas del langu statymo vietos karkase ???
8 Kas yra medzio plauso sijos? Ar musu kraste yra tokiu ?
9 Kodel tinkas gali buti tik sviesus ? Ka reiskia "klinkeris, vata"?
10 Va cia man didziausias klausimas ir abejone - ar ilgalaikis sandarumas ir girgzdejimas isprendziami 2-ju aukstu karkasiniame name. Steiko sijos - cia tos pacios klijuoto medzio plauso ???
11 Miske saules prietekejimu vienaip ar kitaip praktiskai nebus, todel sis klausimas yra n-eilis i kuri tiesa sakant nelabai kreipiu demesi vertindamas sildyma ziema ar vedinima vasara.
12 Jei stogas (kaip ir namas) gerai apsiltintas, o stogas ne skardinis (kazkokia danga inertiska silumai kaip cerpes ar betonas, termomasine:)) kodel 2 aukstas turetu perkaisti. Apie ZS galvoju, jei tik leis galimybes.
1. Namą su grindų U=0,1; sienų U=0,1; stogo U=0,08 vadinate "kiauresniu"? Pirmasis namas su PN sertifikatu buvo bent 1/3 kiauresnis.
2. Prie betoninės dėžutės medžio jau nebereikia. PUR taip pat, nes tinkas pakankamai sandarus. Čia puikai tinka ir neoporas, be jokių šalčio tiltų.
3,4. Greičiau 99/1. Kaip tokiu atveju tvirtintumėte apdailą prie sienos su PIR vidinėje pusėje? 40mm PIR jau nebeturi stirumo "iš saves", galimai judės plyšiai, bet įmanomas variantas ir geresnis nei plėvelė.
5. PIR ir taip tvirtas, jam nereikia medinio karkaso. Užteks vertikalių priklijuotų juostelių ant PIR paviršiaus pritvirtintų stiklo puošto ryšiais į mūrą (kaip smeigės). Vientisas apšiltinimo sluoksnis daug geriau.
6. PUR praleidžia vandens garus gerokai prasčiau nei medis.
7. Gana rizikinga, nes medžiagų laidumas garui turėtų didėti einant nuo šilto paviršiaus link šalto. Medžiagoje susidaręs kondensatas išgaruos tik į lauko pusę standartiniu atveju. Jeigu užtikrinsite, kad tų garų srautas per sieną bus labai mažas, tada galima ignoruoti šią taisyklę ir maišyti medžiagas.
8. Medžio plaušo sijos turi geriausias šilumos izoliavimo savybes lyginant įvairias medienos turinčias plokštes. Šiltesnė konstrukcija būtų tik apšiltinta medinė santvara, prie kurios daugiau vargo.
9. Kad neįkaistų nuo saulės. Tai kenktų EPS. Klinkeris - klinkerio plytų apdaila. Vata - apšiltinimo sluoksnis iš medinio karkaso prikišto vata.
10. Taip.
11. Nepamirškite, kad PUR/PIR yra brangus malonumas kainuosiantis nuo 480Lt/m3. Žemo tankio 15kg/m3 PUR putos pigesnės, bet ir ne ilgaamžės.
PP karkasui pigesnė, nes naudojamas minkštesnis putplastis ir mažiau armatūros, bet sunkiau apšiltinti pamato ir sienos susijungimo vietą. Šiltas betonas "palenda" po siena.
Mintas turėjo galvoje, kad per mūrinės sienos konstruktyvą (mūrą) šiluma nuteka į pamatų betoną, todėl jis privalo būti gerai apšiltintas. Karkaso atveju per sienos konstruktyvą (medį) šiluma daug lėčiau nutekėtų į pamatą (rostverką), todėl jis gali būti prasčiau apšiltintas.