As visiskai patenkintas 16-tuku, kas 15cm, ziedai iki 100m.
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 12 30, 07:21)
o tai kokiu zingsniu klojote 20mm vamzdeli? nes as kaip isivaizduoju, jei 16mm kas 15-20cm kaip standartas, tai 20mm kas kokia 20-25 cm klojote?
Kaip siulai sumontuot kas 25cm? 
Akis tinklo 15 arba 20. 20 kas 15cm bus kiek perdaug vadinas lieka 16-18 kas 15cm. Idealiausiai tinklas butu 15cm akis ir viela 5mm bet tokios niekur neradau nors ir raso kad prekiauja..
Tokio oficialaus nedare, patys santechnikai konsultavos pas pardavejus ju projektuotojus papaise plana kaip ir kas turi vedziotis. Manau betkuris pardavejas parduodantis medziagas padarys nemokamai arba uz simboline kaina projekteli.
Akis tinklo 15 arba 20. 20 kas 15cm bus kiek perdaug vadinas lieka 16-18 kas 15cm. Idealiausiai tinklas butu 15cm akis ir viela 5mm bet tokios niekur neradau nors ir raso kad prekiauja..QUOTE
kiek uz sildymo projekta mokejot?
Tokio oficialaus nedare, patys santechnikai konsultavos pas pardavejus ju projektuotojus papaise plana kaip ir kas turi vedziotis. Manau betkuris pardavejas parduodantis medziagas padarys nemokamai arba uz simboline kaina projekteli.
QUOTE(cibulis @ 2013 12 29, 22:21)
Kainom nesidomėjai?
dar yra sie:
http://www.akmenskar...lt/exterior.php
http://www.afyia.com...rofiles-bg.html
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 12 30, 08:21)
o tai kokiu zingsniu klojote 20mm vamzdeli? nes as kaip isivaizduoju, jei 16mm kas 15-20cm kaip standartas, tai 20mm kas kokia 20-25 cm klojote?
Kloti galima ir mažesniu žingsniu, tuomet ir kilpos ilgis sumažėja, automatiškai dar mažesnio cirkuliacinio reikia.
Aš klojau 15-20 cm žingsniu. Išlošiau tai, kad galėsiu maksimaliai sumažinti reikalingą šilumnešio temperatūrą, kas turėtų teigiamai atsiliepti ŠS eksploatacijos kaštuose.
Idomu kaip reiktu zidinio kapsule ir rekupa panaudot silto oro isnesiojimui po kambarius? Jai taip ora per istraukima imtu is
http://2.bp.blogspot...00/IMG_8916.JPG
plius sugebetu kuri laika varinet po patalpas nepamaisant juo saltu is lauko?
http://2.bp.blogspot...00/IMG_8916.JPG
plius sugebetu kuri laika varinet po patalpas nepamaisant juo saltu is lauko?
QUOTE(mintas @ 2013 12 30, 01:39)
Rekuperatorius 200m3, viduje vamzdžiai 6x storesni nei reikia rekuperatoriui, papildomas varikliukas kuris stumdo vidaus orą iki reikiamo kiekio pernešti šilumai.
Realiai energiškai efektyviam namui, jei prireiktų, reikėtų labai nestipriai padidinti oro srautą recirkuliuojamo oru.
Nors aš vis tik manau, kad jei vonioje padarysi šildomas elektrines grindis, tai tas papildomas energijos kiekis su kaupu kompensuos visus galimus minusus ir nereikės jokios recirkuliacijos, užteks tik paprastos rekuperacinės vėdinimo sistemos.
Realiai energiškai efektyviam namui, jei prireiktų, reikėtų labai nestipriai padidinti oro srautą recirkuliuojamo oru.
Nors aš vis tik manau, kad jei vonioje padarysi šildomas elektrines grindis, tai tas papildomas energijos kiekis su kaupu kompensuos visus galimus minusus ir nereikės jokios recirkuliacijos, užteks tik paprastos rekuperacinės vėdinimo sistemos
.QUOTE
Tokio oficialaus nedare, patys santechnikai konsultavos pas pardavejus ju projektuotojus papaise plana kaip ir kas turi vedziotis. Manau betkuris pardavejas parduodantis medziagas padarys nemokamai arba uz simboline kaina projekteli.
matot, mes norim kad mums silumos poreiki paskaiciuotu, ir t.t ir pan... konsultacija mums netiks
QUOTE(arkava @ 2013 12 30, 08:46)
20-tukas kas 20-25 cm - tiketina bus shalti ruozai (jei betono minimaliai, 7cm) ir inertiskumas truputi nukentes.
Jei namas "šaltesnis", su didesniais šilumos nuostoliais, tuomet dėl didesnių tarpelių gali betonas šilti netolygiai, bet kuo namas "šiltesnis" tuo tas šilimo nelygumas mažesnis ir mažiau pastebimas. Jei namas energiškai efektyvus, be termovizoriaus, to netolygumo nepastebėsit.
Dėl inertiškumo, tai vamzdelių storis, betono vėsimui įtakos absoliučiai neturės.
QUOTE(mintas @ 2013 12 29, 14:01)
Karkasinio statyba būtų pigesnė. Statant karkasinį, yra variantų, kad net pamatai gali nebūti svarbūs, nors liejant grindis, būtų bent kiek termomasės.
Pagrindinis skirtumas mano akimis būtų termomasės nebuvimas karkasiniame name, tai reiškia, kad bus reikalingas pastovus šildymas būtent to dydžio, kiek tuo metu namas patirs nuostolių, t.y. labai lankstaus galingumo valdymo galimybe. Didesnės termomasės name, tai mažiau aktualu. Čia galima trumpai prišildyti ir išjungti šildymo sistemą, temperatūra patalpose vis tiek mažiau šokinės.
Pagrindinis skirtumas mano akimis būtų termomasės nebuvimas karkasiniame name, tai reiškia, kad bus reikalingas pastovus šildymas būtent to dydžio, kiek tuo metu namas patirs nuostolių, t.y. labai lankstaus galingumo valdymo galimybe. Didesnės termomasės name, tai mažiau aktualu. Čia galima trumpai prišildyti ir išjungti šildymo sistemą, temperatūra patalpose vis tiek mažiau šokinės.
Pigesne statyba - kazkaip Lietuvoje nepastebejau, kad karkasine statyba butu pigesne, na bent jau kad butu zenkliai pigesne
Kodel pamatai nesvarbus, irengiant PP kastai matyt tokie patys butu?
Termomase kiek suprantu jos veikima ir reikalinguma reikalinga butent kiauriems namams, jei izoliuoto namo siluminiai nuostoliai apie 1 laipsni per para, tai turint pakankama kieki termomases jie galetu buti 1 laipsnis per 2 ar 3 paras, kito skirtumo nematau. Nes kiek suprantu fizika (o ja mokiasusi senai senai mokykloje) - kuo didesni siluminiai nuostoliai, tuo daugiau ir pastoviau reikalingas sildymas norint palaikyti uzduota T
QUOTE(darius333 @ 2013 12 30, 09:28)
Pigesne statyba - kazkaip Lietuvoje nepastebejau, kad karkasine statyba butu pigesne, na bent jau kad butu zenkliai pigesne
Vidaus apdaila turėtų būti pigesnė.
QUOTE
Kodel pamatai nesvarbus, irengiant PP kastai matyt tokie patys butu?
Nes karkasinuko sienos mažiau laidžios šilumai.
QUOTE
Termomase kiek suprantu jos veikima ir reikalinguma reikalinga butent kiauriems namams, jei izoliuoto namo siluminiai nuostoliai apie 1 laipsni per para, tai turint pakankama kieki termomases jie galetu buti 1 laipsnis per 2 ar 3 paras, kito skirtumo nematau. Nes kiek suprantu fizika (o ja mokiasusi senai senai mokykloje) - kuo didesni siluminiai nuostoliai, tuo daugiau ir pastoviau reikalingas sildymas norint palaikyti uzduota T
Iš principo, viskas teisingai, tiktai tas 1 diena ar 2-3 dienos, tai ne tik nuo termomasės priklauso, bet ir nuo aplinkos temperatūros. Abejoju, kad karkasinukas, neturintis rimtesnės termomasės, net prie lauko 0C, praras tik vieną laipsnį per parą.
Pritariu, bet sau 20-tuko tikrai nedeciau. Ir kainos poziuriu, ir silumnesio kiekio vamdziuose poziuriu (tiksliai neskaiciavau, bet jo manau daugiau), saltu tarpu poziuriu ir t.t. Tuo labiau, kad su SS pakankamai nesiltas H2O cirkuliuos
QUOTE(mintas @ 2013 12 30, 08:21)
Jei namas "šaltesnis", su didesniais šilumos nuostoliais, tuomet dėl didesnių tarpelių gali betonas šilti netolygiai, bet kuo namas "šiltesnis" tuo tas šilimo nelygumas mažesnis ir mažiau pastebimas. Jei namas energiškai efektyvus, be termovizoriaus, to netolygumo nepastebėsit.
Dėl inertiškumo, tai vamzdelių storis, betono vėsimui įtakos absoliučiai neturės.
Dėl inertiškumo, tai vamzdelių storis, betono vėsimui įtakos absoliučiai neturės.
QUOTE(skyroja @ 2013 12 29, 23:43)
Paaiskinkit man apie minimalu vedinimo debeta 200m3/h ir apsikeitimu skaiciu 0.3, kaip tai yra. As suprantu, kad per valanda i nama bus paduodama 0.3 x 200m3/h = 60m3/h, t.y. 60m3/h tekes vamzdynais.
Taigi, jei instaliuojam sildymasi per ventiliacjios vamzdynus ir nenaudojam recirkuliacjos, prie -23 kai reikes kompensuoti namo nuostolius, tarkim 3kw, reikes
3kw / (45C-20C)x0.36 ~ 350 m3 paleisti per vamzdyna, t.y. beveik 6 kartus didesni oro srauta? tada padideja ventiliacijos nuostoliais del prastesnio rekupo nvk, ir gaunasi, kad reikia dar didinti debitus/kaitinimo temp.
Pataisykit, kur suklydau.
Taigi, jei instaliuojam sildymasi per ventiliacjios vamzdynus ir nenaudojam recirkuliacjos, prie -23 kai reikes kompensuoti namo nuostolius, tarkim 3kw, reikes
3kw / (45C-20C)x0.36 ~ 350 m3 paleisti per vamzdyna, t.y. beveik 6 kartus didesni oro srauta? tada padideja ventiliacijos nuostoliais del prastesnio rekupo nvk, ir gaunasi, kad reikia dar didinti debitus/kaitinimo temp.
Pataisykit, kur suklydau.
Pasyvaus namo vėdinimas, rekomendacijos ir skaičiavimo metodika. Taigi, paties 130m2 x 2,7m (tarkime, jei nepataikiau - pasiskaičiuosi) ~ 350m3 vėdinamo tūrio. Spėju 1 virtuvė ir gal būt du san mazgai.
1. 60m3/h x 1 virtuvė + 40m3/h x 2 sanmazgai = 140m3/h
2. 4 asmenys x 30m3/h = 120m3/h
3. 350m3 x 0,3 (minimalus apsikeitimas) = 105m3/h
Imame didžiausią reikšmę 140m3/h - tai jūsų atvejui minimalus vėdinimo debitas.
3kW tiekimui 350m3/h paskaičiuoti neblogai, čia galima varijuoti su tiekiamo oro temperatura ir debitas nuo to kinta. Konkrečiu atveju reiktų žiūrėti ŠS COP priklausomybę nuo tiekiamo oro temperaturos, ir rasti optimalų variantą, kai COP nėra labai prastas ir debitas ne žvėriškai didelis. Bet 350m3/h yra labai mažas debitas - "šiuolaikiniai" vėdinimo specai jums suprojektuos vėdinimą tikrai su ne mažesniu nei 350m3/h debitu vien norint pasiekti 1 apsikeitimą per valandą
Todėl tokios sistemos įrengimas neišbrangs, o recirkuliacija tampa labai abejotina būtinybe - net esant -23C už lango 450-500m3/h rekupas sugebės tiekti pakankamą debitą šildymui užtikrinti, plius galimybė san mazgus papildomai šildyti gyvatukais/grindiniais kabeliais.Dar viena mintis, greičiau eksperimentinė (greitai tai bus išbandyta), kaip sumažinti vėdinimo nuostolius dėl padidėjusio debito. Lauko ŠS bloką sumontuoti ant vėdinimo šalinimo angos, t.y. jį "pamaitinti" šalinamu iš pastato oru. Aišku debitai neatitiks kokius 4-6kartus (ŠS per save trauks 1500-1800m3/h o vėdinimas atiduos 150-350m3) bet tas nors ir lašelis iš vėdinimo įvertinant entalpiją bus stipriai šiltesnis. O konkrečiai mano atveju, dėl ŽŠ, jis bus nuo +6 iki +12C. Pagrindinė problema - apšalimas ir defrostas, neaišku kaip efektyviai tai vyks, ir kaip įtakos siurblio darbą.
Net ir suskaičiavus 140m3/h minimalų vėdinimo debitą, siūlau sistemą įrenginėti su atsarga. Realiai tie minimalūs debitai pakankami tik žiemą - nesijaučia jokio diskomforto. Bet vasarą kažkodėl be didelio vėdinimo neapsieisime - čia pastebėjimas iš realios praktikos. Plius nereiktų pamiršti tokių įvykių, kai susirinks daug svečių ir debitą teks kaip minimum padvigubinti.
Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 12 30, 01:27)
Ar ne paprasčiau būtų sujungti rekuperatoriaus padavimo į patalpas ir ištraukimo iš patalpų vamzdžius papildomu vamzdžiu, kuriame būtų įmontuotas kanalinis ŠS šilumokaitis, ventiliatorius ir sklendė, tokiu būdu realizuojant oro recirkuliaciją. Trūkumai būtų tokie, kad papildomam ventiliatoriui tektų nugalėti rekuperatoriaus ventiliatorių trauką, susimaišytų kvapai patalpose, bet įrengimo kaina būtų mažiausia.
Būtų įdomus eksperimentas kokie temperatūrų skirtumai susidarytų pakabinus po viena ŠS kiekvieno aukšto koridoriuose. Mažiausi įrenginiai dažnai turi ir mažiau valdymo galimybių, trumpesnį darbo resursą, nes pagaminti du įrenginius yra brangiau nei vieną dvigubai didesnį.
Būtų įdomus eksperimentas kokie temperatūrų skirtumai susidarytų pakabinus po viena ŠS kiekvieno aukšto koridoriuose. Mažiausi įrenginiai dažnai turi ir mažiau valdymo galimybių, trumpesnį darbo resursą, nes pagaminti du įrenginius yra brangiau nei vieną dvigubai didesnį.
O kodėl recirkuliacijai nepaėmus oro ne iš šalinimo ortakio, o iš didžiausios patalpos? Tuomet san mazgų kvapai keliautų tiesiai lauk. PVZ iš didžiosios svetainės, ten kur didžiausia erdvė? Dėl vidinių atitvarų silpnų termoizoliacinių savybių temperaturos skirtumai bus labai minimalūs.
Kaip rašiau aukščiau - recirkuliacija nėra būtina, ji galėtų būti kaip rezervinė galia, pvz lauke atšalus iki -10...-12C, kad nereikėtų drąstiškai kelti šilumnešio temperaturos galėtume didinti debitą - paleidžiant recirkuliaciją.
Du įrenginiai? Puikiai galima derinti vieną išorės bloką ir du mažesnius vidinius. Tokia sistema nebūtų ypatingai mažos galios, dėl bendro lauko bloko pigesnė ir lengviau įrengiama.
QUOTE(BangaS @ 2013 12 29, 17:48)
1 Pastatyti PN kainuotų mažiau nei A++ tikriausiai.
2 Stipriai apšiltinti karkasinį namą yra paprasčiau nei mūrinį, bet pasiekti ilgalaikį sadarumą labai sunku. Karkase pilna sujungimų, kurie komplikuoja situaciją. Vaizdžiai tariant karkasinis namas pastatytas iš daug medinių dalių. Jungimo vietose esantys plyšiai nuolat kinta dėl drėgmės konstukcijose kitimo ir kitų poveikių. Net ir mažiausi plyšiai turi didelę reikšmę.
3 Sandarumas karkase dažnai užtikrinamas plėvelėmis. Kaip plėvelė sandariai sujungti su medžiu ar OSB? Kiek metrų bus tokių sujungimų name? Kiek metų plėvelė tarnaus? Ant plėvelių pakabintas ne tik sandarumas bet ir vandens garų barjeras.
4 Stogo atveju galima suformuoti vientisą PIR plokščių su aliuminio folija sluoksnį iš vidinės pusės (vietoje plėvelės), sienoms to padaryti jau nepavyks arba bus labai sunku.
5 Karkaso atveju apšiltinimo sluoksnis yra storesnis, šalčio tiltai "minkštesni", nes yra iš medžio
6. Šiuo atveju labiau reikėtų sukti galvą dėl konstrukcijos sausumo, ne dėl šalčio tiltų kalbant apie sienas.
7 Angokraščius vistiek tektų apšiltinti su putplasčiu.
8 Statant iš medžio plaušo sijų, sandariai ir šiltai pasidaro labai nebeaišku kas pigiau.
9 Mūro apdaila būtų tik tinkas ir tik ??? šviesus???... nekalbant apie klinkerį ir vatą.
10 Girgžda medžio masyvo sijų perdangos. Dėkit klijuotas Steiko sijas, medžio lentas ant viršaus ne tik prisukite, bet dėl viso pikto ir plonai patepkite klijais PUR501 su špakliuote. Jokių garsų nebus.
11 Dėl ~50% mažesnės termomasės šiek tiek nukentėtų vasario-balandžio saulės pritekėjimų išnaudojimas. Pinigine išraiška gal ir nereikšmingas dydis, bet kai šildymo sezonas baigiamas kovo mėnesį (kartais ir vasario) tai malonu širdžiai.
12 Antras aukštas lieka be termomasės ir dažnai perkaistų vasarą. Tokiu atveju reikėtų rimčiau pasvarstyti požeminį ŽŠ tiekiamam orui.
2 Stipriai apšiltinti karkasinį namą yra paprasčiau nei mūrinį, bet pasiekti ilgalaikį sadarumą labai sunku. Karkase pilna sujungimų, kurie komplikuoja situaciją. Vaizdžiai tariant karkasinis namas pastatytas iš daug medinių dalių. Jungimo vietose esantys plyšiai nuolat kinta dėl drėgmės konstukcijose kitimo ir kitų poveikių. Net ir mažiausi plyšiai turi didelę reikšmę.
3 Sandarumas karkase dažnai užtikrinamas plėvelėmis. Kaip plėvelė sandariai sujungti su medžiu ar OSB? Kiek metrų bus tokių sujungimų name? Kiek metų plėvelė tarnaus? Ant plėvelių pakabintas ne tik sandarumas bet ir vandens garų barjeras.
4 Stogo atveju galima suformuoti vientisą PIR plokščių su aliuminio folija sluoksnį iš vidinės pusės (vietoje plėvelės), sienoms to padaryti jau nepavyks arba bus labai sunku.
5 Karkaso atveju apšiltinimo sluoksnis yra storesnis, šalčio tiltai "minkštesni", nes yra iš medžio
6. Šiuo atveju labiau reikėtų sukti galvą dėl konstrukcijos sausumo, ne dėl šalčio tiltų kalbant apie sienas.
7 Angokraščius vistiek tektų apšiltinti su putplasčiu.
8 Statant iš medžio plaušo sijų, sandariai ir šiltai pasidaro labai nebeaišku kas pigiau.
9 Mūro apdaila būtų tik tinkas ir tik ??? šviesus???... nekalbant apie klinkerį ir vatą.
10 Girgžda medžio masyvo sijų perdangos. Dėkit klijuotas Steiko sijas, medžio lentas ant viršaus ne tik prisukite, bet dėl viso pikto ir plonai patepkite klijais PUR501 su špakliuote. Jokių garsų nebus.
11 Dėl ~50% mažesnės termomasės šiek tiek nukentėtų vasario-balandžio saulės pritekėjimų išnaudojimas. Pinigine išraiška gal ir nereikšmingas dydis, bet kai šildymo sezonas baigiamas kovo mėnesį (kartais ir vasario) tai malonu širdžiai.
12 Antras aukštas lieka be termomasės ir dažnai perkaistų vasarą. Tokiu atveju reikėtų rimčiau pasvarstyti požeminį ŽŠ tiekiamam orui.
1 Kodel siltesni nama statyti kainuotu maziau nei kiauresni ?
2 Mano supratimu betonine dezute apipurksti PUR yra paprsaciau ir gauni vientisa silumini sluoksni be jokiu sudurimu, karkase lieka mediniai salcio tiltai pats karkasas. Ar uzpursckiant karkasa PUR vis tiek ilgalaikis sandarumas nukentes, juk PUR turi slankumo/tamprumo savybe, ar medzio judejimas bus didesnis?
3, 4 Kiek zinau Lietuvoje daugiau kaip 95 % privaciu namu stogu karkasiniai ir visiems jiems reikalinga uztikrinti garo ir oro judejimo sandaruma. 95% satytoju tai sprendzia su plevelemis, tik maziau kaip 5% su PIR plokstemis. Aliminio folija (1.5 m plocio) klijuojama lipnia aliuminio juosta (5-10 cm plocio), sis termosinis padengimas susijungia su langu vidine sandarinimo juosta. Didziausia problema matau butentent karkaso perdangos susijungimo su isores siena sandarinima. Tas pats ir su PIR vidinems sienoms, imi 40 mm ir padarai kaip stoge, tik perdangos su isorine siena jungimas problematiskas.
5 Apsiltinimo sluoksni is PUR gali daryti ir ant muro koki nori, tik paskui apdaila ribojama. Karkaso atvejis man tiktu nes isore norime kalti medinemis lentutemis, nes nams miske.
6 Sita suprantu, bet tikiuosi PUR kvepuoja panasiai kaip medis, sandaruma is vidaus galima uztikrinti tom paciom PIR su aliumu.
7 Galima ir su PIR is vidaus ir lauko ar tai blogai ? Man tik klausimas del langu statymo vietos karkase ???
8 Kas yra medzio plauso sijos? Ar musu kraste yra tokiu ?
9 Kodel tinkas gali buti tik sviesus ? Ka reiskia "klinkeris, vata"?
10 Va cia man didziausias klausimas ir abejone - ar ilgalaikis sandarumas ir girgzdejimas isprendziami 2-ju aukstu karkasiniame name. Steiko sijos - cia tos pacios klijuoto medzio plauso ???
11 Miske saules prietekejimu vienaip ar kitaip praktiskai nebus, todel sis klausimas yra n-eilis i kuri tiesa sakant nelabai kreipiu demesi vertindamas sildyma ziema ar vedinima vasara.
12 Jei stogas (kaip ir namas) gerai apsiltintas, o stogas ne skardinis (kazkokia danga inertiska silumai kaip cerpes ar betonas, termomasine:)) kodel 2 aukstas turetu perkaisti. Apie ZS galvoju, jei tik leis galimybes.
