Pasyvus namas - 22 tema

Sveiki PN myletojai ir statytojai
Bandysiu iskelti klausima: energetiskai efektyvaus (iki PN matyt sudetinga realiai datraukti, bet A su pliusiukais imanoma pasiekti , 2-ju aukstu namo konstruktyvas - karkasinis vs murinis ???
1 Kaip deliojasi situacija statybos kastu/pinigu prasme?
2 Kaip su nepertraukiamo (istisinio be salcio tiltu) silumos apvalkalo sprendimu?
3 Kaip eksploatacija - 2-o auksto girgzdejimas, silumos inertiskumas, ... ?
Karakasinis butu su PP betono plokste, vidines pertvaros murines del geresnes silumos akumuliacijos.
Kas liecia likutine verte - namas ne pardavimui, taigi sis momentas neaktualus
Gal kokiu minciu, pasvarstymu, gincu ... juk juose ir gimsta tiesa

Aš siūlyčiau šiek tiek kitaip skaičiuoti. Pagal oficialių institucijų ataskaitas Lietuvoje centralizuotai tiekiamo šalto vandens metinė temperatūra svyruoja nuo +8 (Lazdijuose) iki +13,5 (Klaipėdoje). Vilniuje vidutinė šalto vandens metinė temperatūra yra +9 laipsniai (žiūrėti 88 nuorodos psl.).

Toje pačioje ataskaitoje teigiama, kad 1 kūbinį metrą karšto vandens pašildyti nuo +10 iki +55 laipsnių bus sunaudotos 52,34 kWh energijos (102 nuorodos psl.). Arba norint pakelti 1 laipsniu vieno kūbinio metro vandens temperatūrą bus sunaudota 1,1631 kWh energijos.

Mano žmona turi suvedus visas mūsų komunalines išlaidas į excelio failiuką. Duomenys už pastaruosius 10 metų.

Mūsų 4 asmenų šeimos karšto vandens sąnaudų vidurkis yra toks:
2013 metai - 2,25 kūbai;
2012 metai - 2,41 kūbo;
2011 metai - 2,25 kūbo.
Priklausomai nuo mėnesio sąnaudos svyruoja nuo 2 iki 3 kūbų, tačiau kadangi vasarą retai būname namie, tai, pvz., liepą karšto vandens sąnaudos siekia vos 1 kūbą. Bet kuriuo atveju daugiau 3 kūbų per mėnesį nebuvo.

Realiai daugiausiai per metus mūsų šeima suvartojo 29 kūbus karšto vandens, nors vidurkis turėtų būti 27-28 kūbai. Tebūnie, kad per mėnesį nuolatos sunaudojame 3 kūbus arba per metus - 36 kūbus karšto vandens.

Vilniuje metinė šalto vandens temperatūra yra +9 laipsniai. Tarkime, kad vandens temperatūrą šildysime iki +55 laipsnių. Kiekis - 36 kūbai vandens.

Vienam kūbui karšto vandens pakelti nuo +9 iki 55 laipsnių sunaudosime 53,5026 kWh energijos. Arba 36 kūbams karšto vandens apie 1926,0936, t.y. 1926 kWh energijos.

Lieka vienintelis klausimas, kurio nežinau - kiek reikia energijos karšto vandens temperatūros palaikymui? Spėju, kad kokių 500 kWh visiems metams tikrai pakaktų. O gal kas nors žino tiksliau?

Prieš pasirinkdamas mūrinį namą, aš irgi svarsčiau, kaip sakau, apie medinį. Tik aš galvojau ne apie karkasinį, o apie skydinį. Jokio galvos skausmo: padarei pamatus, per tą laiką ceche padarė skydus, savaitė ir namas stovi.

Bet visgi pasirinkau mūrinį dėl kelių priežasčių: geresnė išliekamoji vertė (Vilniuje tai privalumas), mano sklypas mažas, todėl mažiau problemų su priešgaisriniais reikalavimais, pigesnis draudimas, negirgžda perdanga.

Kas įdomiausia, kad skydinio pasyvaus namuko kaina man išėjo tikrai didelė. Be to, skydinis-karkasinis namas laikui bėgant labiau išsisandarins. Visą tai įvertinęs, pasirinkau mūrą.

Skydinis namas būtų eliminavęs polių įtaką, sienos būtų plonesnės (mažame sklype liktų keli papildomi cm erdvės), mažesnė statybos broko tikimybė, namas surenkamas ceche, todėl galima išvengti prasto oro įtakos, ekologija. Tai irgi privalumai.

Aš medinuką statyčiau tik vieno aukšto. Tada visi medinio namo trūkumai kaip ir dingtų. Išskyrus nesandarumą.

Karkasinio statyba būtų pigesnė. Statant karkasinį, yra variantų, kad net pamatai gali nebūti svarbūs, nors liejant grindis, būtų bent kiek termomasės.

Pagrindinis skirtumas mano akimis būtų termomasės nebuvimas karkasiniame name, tai reiškia, kad bus reikalingas pastovus šildymas būtent to dydžio, kiek tuo metu namas patirs nuostolių, t.y. labai lankstaus galingumo valdymo galimybe. Didesnės termomasės name, tai mažiau aktualu. Čia galima trumpai prišildyti ir išjungti šildymo sistemą, temperatūra patalpose vis tiek mažiau šokinės.

Mano kuklia nuomone Veikmės namas buvo prastas dėl projekto/techninių sprendimų. Pvz., langai į medinį karkasą, visas namas apvarytas mediniu karkasu, sienų apšiltinimas - tik 30 cm akmens vata, kurios šilumos laidumas 0,04 ir t.t.

Labai daug lėmė ir gyventojų įpročiai. Su PHPP skaičiavimai standartiškai atliekami laikant, kad vidaus temperatūra bus +20, o gyventojų, jei pamenu, buvo palaikoma apie +23. Neaiškūs ir kiti elgesio modeliai. O tai labai įtakoją sąnaudas.

Pvz., jei mes name suvartosime tiek pat karšto vandens, kiek dabar gyvendami bute, tai labai stipriai sumažinsime bendras namo energijos sąnaudas. Jei neklystu, vienam žmogui skaičiuojama norma yra apie 4 kubai. Mes visa šeima tiek nesuvartojame. O kiti gal ir po 20 kubų per mėnesį išpila.

Čia gerą problemą paryškinai. Tarkim šaltą vandenį iš gręžinio gauni 8 laipsnių. Pastovėjęs klozeto bakelyje ar vamzdyne jis sušyla iki 23. Nuleidi ir vėl sušildai. Lyg ir smulkmena, bet mūsų šeima sunaudoja apie 10 kub per mėn. Sakykim 5 iš jų kaip šaltą. Tai susidaro 75 kWh/per mėn, arba 500 kWh per šildymo sezoną nenumatytų nuostolių.

Didžiausi vartotojai skalbimo mašina su indaplove pašildo vandenį elektra ir nuleidžia į kanalizoką.





PHPP visus vidinius pritekėjimus vertina kaip konstantą 2,1 W/m2. Skaičiuojant apytiksliai būtų mažiausia galvos skausmo naudoti šį skaičiuką.

Padėkite apsispręsti dėl langų. Renkuosi iš šių profilių:

1. Aluplast Energeto 8000.
2. Inoutic Prestige Passivhaus.
3. Kommerling 88plus/proEnergyTech.

1. Aluplast. Privalumai: koks profilis sertifikuotas, toks ir parduodamas Lietuvoje. Profilyje nėra metalinės armuotės, tik stiklo pluošto armuotė. Trūkumai: stiklo paketas iki 51 mm, profilio apšiltinimas dedamas Lietuvoje, nelabai gražiai įdedamas.
2. Inoutic. Privalumai: stiklo paketas - iki 56 mm, be papildomo apšiltinimo profilis yra toks pat šiltas, kaip kitų su apšiltinimu. Trūkumai: visi stiklo paketai tik klijuojami, parduoda "Fauga" (kažkaip "Fauga" ir pasyvus namas man nedera).
3. Kommerling. Privalumai: profilio užpildymas apšiltinimo putomis vykdomas gamykloje, galima įdėti 52 mm stiklo paketą. Trūkumai: pardavėjai sako, kad varstoma dalis būtų su armuote.

Visų profilių kainos iš esmės vienodos. Langų kainas keičia tik stiklų pasirinkimas: su GNP pigiau, su nrG iki 1000 Lt brangiau. Aš į profilį norėčiau įdėti tokį stiklo paketą: 4-20-4-20-4. Šiuo atveju Aluplastas atkrenta, nes gali sutalpinti iki 51 mm profilį.

Vis dar galvoju apie medinius langus. Šiuo atveju problemų su stiklo paketu nebūtų. Profilis būtų 92 arba 98 mm storio, plius dar iš lauko kaustymas aliuminiu apie 11-12 mm. Privalumai: galimybė restauruoti visus langus, langai nuo karščio neišsikraipys, ekologiška. Trūkumai: prastesnė Uf reikšmė, apie 10 000 Lt brangesni už PVC.

Galbūt medinių langų rėmų atveju situacija šiek tiek pagerėtų, ant profilio užleidus 4 cm apšiltinimo sluoksnio. Aišku vidurinių profilių taip neapšiltinsi. Labai norėčiau tokių medinių langų, bet jų kaina bus kosminė. Greičiausiai.

Pastatyti PN kainuotų mažiau nei A++ tikriausiai.
Stipriai apšiltinti karkasinį namą yra paprasčiau nei mūrinį, bet pasiekti ilgalaikį sadarumą labai sunku. Karkase pilna sujungimų, kurie komplikuoja situaciją. Vaizdžiai tariant karkasinis namas pastatytas iš daug medinių dalių. Jungimo vietose esantys plyšiai nuolat kinta dėl drėgmės konstukcijose kitimo ir kitų poveikių. Net ir mažiausi plyšiai turi didelę reikšmę. Sandarumas karkase dažnai užtikrinamas plėvelėmis. Kaip plėvelė sandariai sujungti su medžiu ar OSB? Kiek metrų bus tokių sujungimų name? Kiek metų plėvelė tarnaus? Ant plėvelių pakabintas ne tik sandarumas bet ir vandens garų barjeras. Stogo atveju galima suformuoti vientisą PIR plokščių su aliuminio folija sluoksnį iš vidinės pusės (vietoje plėvelės), sienoms to padaryti jau nepavyks arba bus labai sunku.
Karkaso atveju apšiltinimo sluoksnis yra storesnis, šalčio tiltai "minkštesni", nes yra iš medžio. Šiuo atveju labiau reikėtų sukti galvą dėl konstrukcijos sausumo, ne dėl šalčio tiltų kalbant apie sienas. Angokraščius vistiek tektų apšiltinti su putplasčiu. Statant iš medžio plaušo sijų, sandariai ir šiltai pasidaro labai nebeaišku kas pigiau.

Mūro apdaila būtų tik tinkas ir tik šviesus... nekalbant apie klinkerį ir vatą.

Girgžda medžio masyvo sijų perdangos. Dėkit klijuotas Steiko sijas, medžio lentas ant viršaus ne tik prisukite, bet dėl viso pikto ir plonai patepkite klijais PUR501 su špakliuote. Jokių garsų nebus.
Dėl ~50% mažesnės termomasės šiek tiek nukentėtų vasario-balandžio saulės pritekėjimų išnaudojimas. Pinigine išraiška gal ir nereikšmingas dydis, bet kai šildymo sezonas baigiamas kovo mėnesį (kartais ir vasario) tai malonu širdžiai.
Antras aukštas lieka be termomasės ir dažnai perkaistų vasarą. Tokiu atveju reikėtų rimčiau pasvarstyti požeminį ŽŠ tiekiamam orui.

Varstomų langų išorinė tarpinė nelaiko slėgio, nes už jos yra kelios nemenkos skylės kondensatui ištekėti. Visame name tokių skylių susidarys kokie 10-15 cm2.

Komerlingo vidurinioji tarpinė atrodo nepatikimai. Lieka tik viena tarpinė užtikrinanti sandarumą.

Apie tas kondensato skyles nieks nekalba, bet man atrodo, kad jas reikėtų padaryti sandarias. Tokiu atveju pradėtų dirbti ir trečioji tarpinė. Realiai nėra medžiagos, kuri gerai praleistų vandenį ir būtų sandari orui. Paprasčiausia turbūt būtų sumažinti tas skyles iki protingo dydžio 0,5-1 mm2 ir palaikyti švarą, kad neužsikimštų.

Inautic išorinės tarpinės nedegina saulė, kas stipriai pagerina jos ilgalaikį sandarumą.

Kaip jūsų montuotojai elgsis su popalanginių profiliu?

1. Kodėl vidurinė tarpinė nepatikima?
2. Dėl sandarumo jums atrodo, kad geriausi iš trijų langų profilių - Inoutic?
3. Nežinau, kol kas nesidomėjau.

1. nes ji aukšta ir jos nesuspaudžia rėmo ir varsčios profiliai.
2. Tikrai nesakau taip. Pakomentavau tik vieną smulkmeną.
3. Pasidomėkite, bus visiems įdomu kaip tvirtina išorinė palangę, jeigu nenaudoja popalanginio profilio. Nors 99% kad jį stato.