Pasyvus namas - 22 tema

Skaiciuoju pagal STR 29 ir 30 formules, o duomenis imu is 7.3 lenteles (Paros vidutinis suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis qs,W/m2, į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui). Sitos lenteles suminis saulės spinduliuotės šilumos srauto tankis yra lygus išsklaidytosios ir tiesioginės saulės spinduliuotės šilumos srauto tankių sumai.

Ivertinau a – pataisa dėl atitinkamos skaidrios atitvaros užtemdymo, tai saules pritekejimai 3117.87 kwh

Keista, kad jei skaiciuoti pagal 7.7 lentele (Šildymo sezono vidutinis suminis saulės spinduliuotės srauto tankis qs, W/m2, į vertikaliuosius ir horizontalųjį paviršius, esant vidutiniam debesuotumui), tai vidutine spinduliuote i rytus ir pietrycius didesne nei i pietus. Net is siaures rytu spinduliuote didesne nei i pietus. Pagal situos duomenis saules pritekejimai 2285 kwh.

Reikes perzvelgti nuostolius (skaiciavau, pagal Narvid skaiciuokle), gal ka praziopsojau.

Niekaip nesugaudau galų langų profiliuose. Teisingiau sakant, man atrodo, kad vienoks profilis yra sertifikuotas pasyvių namų institute, o kitoks parduodamas. Bent jau kai kurių atstovų Lietuvoje.

Mane domina Kommerling 88plus proEnergyTech. Pastarasis profilis yra visiškai naujas. Jį gamintojas pristatė tik 2012 metų spalį. PN institute yra sertifikuotas senesnis 88plus profilis (jis yra senesnis). Štai čia sertifikuotas profilis (žiūrėti antrą psl.). O štai parduodamas Lietuvoje (pats fotografavau). Kiek suprantu, mano fotografuotas profilis yra tas patobulintas 88plus proEnergyTech profilis. Tik bėda ta, kad senesnis 88plus profilis turi daugiau poliuretano putų užpildų kamerose nei naujesnis. Pavyzdžiui, sertifikuotas PN iš abiejų stiklo pusių turi po apšildytą kamerą, o parduodamo Lietuvoje ši vieta neapšiltinta.

Senesnis 88plus profilio apšiltinimas dedamas rankomis, be to, profilis turi metalinę armuotę. 88plus proEnergyTech kameros užpildomas dar gamykloje, į jį metalinė armuotė neina. Mano atveju į varstomų langų varčias dėtų profilį su metaline armuote, t.y. 88plus. Visur kitur eitų 88plus proEnergyTech. Iš 14 (jei vienas langas sudalintas į 3 dalis, tai skaičiuoju kaip 3 dalis) langų su metaline armuote būtų 7 langai. Ne taip ir mažai.

Štai čia Aluplast Energeto 8000 profilis, kurį pats fotografavau Lietuvoje. O štai čia - Vokietijoje sertifikuotas Aluplast Energeto 8000 profilis. Jokių skirtumų neradau. Be to, į Aluplast Energeto 8000 profilį eina tik stiklo pluošto armuotė, t.y. jokio metalo. Tik Aluplast Energeto 8000 profilio užpildas yra neoporas, kurį čia Lietuvoje kiša į kameras rankiniu būdu. Tai atrodo ne taip patikimą, kaip gamykloje poliureato putomis užpildytos Kommerling profilio kameros.

O neatrodo, kad sio Aluplast ( kaip ir visu kitu) popalanginis profiliukas (3-4 kameryciu, 5 cm storio) panaikina visus tuos pilkus termo uzpildus, ir dar daugiau.????

Ką siūlai?

Mano galva nuostolių ir pritekėjimų skaičiavimai labai optimistiniai. Linkiu, kad viską pavyktų pastatyti idealiai, bet skaičiuoti vistik siūlyčiau su tam tikra atsarga. Priminsiu liūdną Veikmės pavyzdį, kai skaičiavo ir statė dideliausi specialistai, prisigyrė per visą Lietuvą, net medalių spėjo gauti, o paaiškėjo, kad namas vartoje kelis kartus daugiau energijos nei tie išsvajoti 15 kWh/m2 per metus.

Saulės pritekėjimai. Norint gauti pritekėjimus į vidų, spinduliuotę į lango paviršių, labai grubiai reikėtų dalinti iš 4. 2 kartus spinduliuotę mažina rėmai ir šešėliai, dar du kartus stiklo g faktorius. Paties klaida greičiausia, kad skaičiavimuose naudojai ne viso lango, o ne skaidrios atitvaros plotą.

Pritekėjimai iš elektros prietaisų paimti 2900 per metus, kas yra 240 kWh per mėnesį. Klausimas kiek suvartoji elektros per mėnesį šiuo metu? Įvertinkime, kad apšvietime ir TV įsivyrauja LED technologija, buitiniai prietaisai darosi vis taupesni. Labai sunku pasakyti, kuri dalis visos namuose suvartotos elektros energijos virsta šiluma ir lieka namuose. Dalis virsta darbu, dalis iš indaplovių ir skalbyklių paleidžiama į kanalizaciją. Drąsiai galima sakyti, kad pusė virsta šiluma, tai kažin ar pavyks 480 per mėnesį suvartot.

To paties STR priede, 4,4 lentelėje nurodoma, kad žmogus išskiria 70 W. Čia vėl pritekėjimai mažėja 30 procentų nuo paties paskaičiuotų.

Nuostoliai paskaičiuoti vėl gi nevertinant jokių šalčio tiltų, statybos broko ir paklaidų. Ant popieriaus viskas atrodo labai gražiai, bet statybų realybė deja dažnai labai nuvilia. Kažin ar pavyks rasti bent vieną įpusėjusį ar jau pasistačiusį, kuris galėtų pasakyti, kad pas mane viskas tikrai idealiai padaryta. Tame pačiame Medeinos dvibutyje, pavasarį sienų lygtiniai klojiniai buvo taip išsivaikščioję, kad vietomis pirštą į tarpą galėjai įkišti. Todėl šildymo sistemą reikėtų numatyti su geroka atsarga.
Beje Medeinos name sumontuotas vienas brangiausių ir geriausių rinkoje rekuperatorius, net kokiu palankiu oro išspaudžia tik 85 NK (reklamoje 95). Geriausias Amalvos gavo PN instituto sertifikatą 75 (reklamoje virš 90).

Ne visai teisinga ignoruoti gilesnių mūro sluoksnių. Jie nedirba momentaliai, pakitus kambario temperatūrai, bet jie dirba ilgesnio laikotarpio eigoje. Lygiai taip pat ir su betonu, po nestoru putplasčio sluoksniu.

http://energypro.lt/...dinimo-sistema/

Ps uzvakar ar vakar cierka darem su kaimynu, siandien su....
oi idomiu dalyku papostrinom

Skaiciavau su a = 0.9 pataisa, g=0.62 ir tik stiklo plotas, be remu. Seseliai galimi tik is rytu, bet ten lango plotas mazas, is kitu pusiu namai nelabai uzstoja (is pietu kitas namas uz 20m). reikes su sketch'u pamodeliuoti ir ziuret ar gaunasi bent koks seselis.

Su el. prietaisais teisinga mintis - reikes stipriai sumazinti sia dali. Pakeisiu ir pritekejimus nuo zmoniu.

Tikslumo as cia nesitikiu, tiesiog norejau, kad iskritikuotumet skaiciavimus ir rasciau klaidas. Man su konkretesniais skaiciais aiskiau matyti kiek kokios sistemos investicijos+ sildymo kastu suma po keliolikos metu, taip lengviau pasirinkti ar orinis ar grindinis sildymas. Patikslinus pagal Bangas pataisymus, matau, kad visi galimi orinio sildymo variantai mano namui po 15 metu daugmaz susilygina su geoterminio sistema.

Skaičiuoji tik šildymo sąnaudas ar įtrauki ir karšto vandens ruošimo sąnaudas?

Mano skaičiavimai irgi iš esmės rodo tą patį, t.y. kad nepriklausomai nuo pasirinktos šildymo sistemos galiausiai yra išleidžiamas labai panašus kiekis pinigų. Skirtumai galima sakyti tik minimalūs.

Kurią šildymo sistemą rinktis, mano supratimu lemia tik du faktoriai:

1. Pirminės investicijos dydis.

2. Nežinomumo faktorius, t.y. galimi gedimai. Jei kas tiksliai pasakytų, kad viena sistema per 15 metų nei karto nesuges, tai būtų didelis privalumas palyginti su pigesne sistema, bet kurią turėsime remontuoti 2-3 kartus per 15 metų. Nekalbu apie brendus, tiesiog vertinu apie pačių sistemų techninį patikimumą. O kur dar kasmetiniai sistemų priežiūros kaštai.

Vertinu su DHW, tik gal mano vertinami 6.5kwh/d DHW ruosimui permazi? Remdamasis siuo ekperimentu. Nors pagal Vilienes faktines sanaudas, jo boileris sunaudoja 10-15kwh/d, kai saules kolektorius neuzkrauna.

As labiau remiuosi i galutine kaina po tarkim 15 metu, 20 metu (palukanu nevertinu del asmeniniu priezasciu). Aisku sistema sukomplektuota su saules jegaine efektyviausia, tik pradine investicija labai didele.

Ka cia bepasiulysi - vistiek skaiciukus skaiciuosi, pajimtus is palubinsko
ar 0.715 ar 0.722 - skirtumo nejausi (tik skaiciuodamas). Cia tinka pvz apie Veikmes apskaiciuotus grazius skaicius, relybe - visai kita.

Ginčijomės čia prieš kelis metus, bet taip ir nesutarėm. Aš vis dar laikausi nuomonės, kad kiek elektros kilovatų namo viduje sunaudojote, tai beveik tiek galima užskaityti šilumai, na su 98%-99% paklaida.

Labai gerai pamenu, kai mano fizikos mokytojas mokykloje pasakė, kad galiausiai visa kinetinė energija vis tiek patampa šiluma. Tada jis visai klasei, tai įrodė, pabandysiu ir aš.

Pavyzdžiui cirkuliacinis varikliukas. Jis sakykim dirba 50% nvk (šeip tai šiais laikais yra ženkliai aukštesnio nvk, bet čia kaip pavyzdy paimkim ). Tai ką turim, 50% iškarto patapo šiluma, dėl vidinių variklio nuostolių, vidinės trinties, o kita 50% judina vandenį. Vandens judėjimui trukdo trintis į vamzdžių sieneles, vidiniai sūkuriai ir pan. Kuo stipriau variklis vandenį stumia, tuo stipresnis pasipriešinimas, jis tolygus variklio galingumui, o iš fizikos, mes juk žinome, trintis pereina į šilumą. Taip, kad ir visas tas 50% galiausiai virsta šiluma vamzdyne. Ką gauname, ogi visą 100% šilumos. Na gerai, variklis dirbdamas trina šepetėlius, trintis virsta ne šiluma, bet mechaniniu šepetėlių medžiagos pakeitimu (nors ir čia gali būti pliusas, o ne minusas), bet tas nuostolis tikrai neviršys 1-2 procentų nuo visos sunaudotos elektros.

Situacija keistųsi, jei kalbėtume apie geoterminio lauko kolektoriaus cirkuliacinį. Ten vamzdynas, variklio dėka, šiltų jau už namo ribų. Tas pats ir su lempute. Fotonai atsimušę į sieną virsta šiluma, bet tie, kurie per langą išlekia laukan, šiluma virsta jau už pastato ribų, bet turint omenį, kad kaitrinės lemputės tik ~2% virsta šviesa, o visas ~98% iškart šiluma, tai mano pasiūlytas 98%-99% elektros virtimo šiluma dydis nelabai ką pakeis. Net ir kalbant apie diodinę lempą, kurios ženkliai didesnis procentas virsta šviesa (atrodo kad net iki 30%), bet ir šiuo atveju, šviesos didžioji dalis vis tiek lieka patalpų viduje, ir į šilumą virsta būtent patalpų viduje.