Pasyvus namas - 22 tema

Grynai orinio šildymo sistema (turiu galvoje tenus/ŠS ant ortakio), kaip suprantu, turi vieną minusą - nėra galimybės skirtingose patalpose skirtingas temperatūras palaikyt. Ar vis tik yra kažkokia automatika?

tai kaip gelzbetonines plokstes izoliuotos is I a. ? jei neizoliuotos, tai jos siluma perduoda i isorines ICF sienas.



Su sildomomis grindimis karstas buitinis vanduo taipogi neruosiamas, bet SS oras-vanduo atveju tai imanoma, todel ir neatskiriu i atskiras sistemas.

Apie elektrini sildyma turejau minty, kad prie -10 ir zemiau orinis sildymas su SS oras-oras veiktu su zemu COP, todel praktiskiau naudoti tiesiog elektra tenui, nei SS. Nesusikalbejom.

Projektas planuojamas daryti, tik vien jau pagal projekta ir projektuotojo (siuo atveju ed@) komentarus, galimas triuksmas iki 35dB ir galimai jauciamas oro judejimas 1.5m atstumu, kai reikes sistema eksploatuot maximaliu galingumu, tai yra prie -23 C ar daugiau. Kadangi realiai tokios sistemos veikiancios prie tokiu temperaturu nesu mates, is cia ir tos "baimes".



Rekupo sistema jau iskaiciuota atskirai, nes pasak ed@ kanalini sildyma reikia irengti atskirai nuo ventiliacijos ir tai galetu kainuoti apie 10-15000 lt.

Taigi pripliusuotus 10000lt prie visu sistemu, braukiam laukan.

Tavo skaičiai daug arčiau realybės, bet vis tiek kai kur nesutinku. Vien priverstinio vedinimo sistema kainuoja apie 15 000 Lt. Rimtesnių, brendinių kainos artėja link 20 000 Lt. O kur dar saulės kolektoriai. Žinoma, saulės kolektorius galima paimti už 3000 Lt, bet realesnė kaina yra apie 7000 Lt. Taip, kad priverstinė vedinimo sistema su saulės kolektoriais mažiausiai kainuos 18 000 Lt, nors realiau kalbėti apie 20 000 - 22 000 Lt.

Taip pat pritariu, kad grindinis šildymas tikrai kainuoja apie 10 000 Lt, t.y. už 1 kv. metrą apie 80 - 100 Lt. Nemanau, kad reikia vadovautis principu - šiandieną kuo pigiau, o kaip bus pažiūrėsim. Tas pigumas po 5 metų išlįs per gerklę. Mano supratimu inžinerinės sistemos (skirtingai nei baldai, grindų danga, ar sienų spalva) turi būti tikrai geros, nes jų remontas kainuos brangiau.
Papildyta:

Čia tik grynai pačių įrenginių kainas nurodei, o kur dar visa pajungimo sistema ir pats pajungimo darbas. Nėra oras-vanduo sistemos už 6500 Lt. Mažiausiai visa sistema kainuoja apie 14 000 - 15 000 Lt. Bet vėliau pasirodo, kad prie sistemos nepridėti boileriai karštam vandeniui, todėl sistemos kaina iš esmės išeina apie 17 000 - 18 000 Lt mažiausiai. Čia kalbu apie Lietuvoje parduodamus.

Ar jūs parsisiųsdamas šilumos siurblį iš Kinijos, parsisiųsite ir kelis kinus, kurie už kapeikas pajunks visą sistemą.

Gruntas-vanduo sistemos, kurią pigiausiai radau Lietuvoje, buvo tokios kainos: su horizontaliu kolektoriumi - 21 877 Lt, su vertikaliu kolektoriumi - 25 289 Lt. Siurbliai abiem atvejais vienodi: ne inverteriniai, Copeland ZH 5,6 kW galios. Horizontalus mano atveju atkrenta, nes sklypas per mažas.

O su vertikaliu yra vilties šiek tiek sumažinti kainą, nes firma žada įsigyti savo gręžimo technika. Tuomet galbūt išeitų apie 23 000 - 24 000 Lt.

Cia matomai koks pingponginis variantas. Topaties wolf kur domejaus pigiausias komplektas be skyscio ir darbo 5000lt jai neklystu skystis dar koks tukstantis + darbas kiek. O cia pats bazinis variantas.



va suradau kainyna 3 asmenu seimai 13k, 4 18k litu
http://www.sanistal....inynas/5_01.pdf

Tai ir aš apie tą patį.

Sutik, kad čia ne šilumos pernešimo sistemos problema, o konkretaus šilumos šaltinio. Orą pašildyti galima ir su KKK, granuoliniu, dujiniu katilu ir su vanduo-vanduo šilumos siurbliu, čia kalba eina tiktai apie gal labiau tinkamą pasirinkimą, geresnį suderinamumą. Jei jau mąstot apie orinio šildymo sistemą, ir šildymui renkatės ŠS šilumą imantį iš oro, konkrečiai dėl karšto vandens ruošimo, galima pasirinkti orinuką kuris šilumą perneša į orą ir vandenį. Šie modeliai geri tuo, kad vasarą vėsindami patalpų vidų, karštą vandenį ruošia už ačių. Bet kaip minėjau, čia jau šilumos šaltinio pasirinkimo, o ne šilumos pernešimo sistemos problema.



Bet ir vėl Jūs kalbat, apie šilumos šaltinio problemą. Oriniam šildymui naudokit KKK, ar granulinį katilą, geoterminį katilą ir nebus tokių problemų. Oras-vanduo ŠS ir grindinio šildymo atveju grindis reikėtų šildyti elektra lygiai taip pat kaip ir oras-oras atveju.



Edas neblogas vėdinimo sistemos specialistas, bet nesupranta žmogelis apie tikrai šiltų namų egzistavimo galimybę .

Namų su šilumos poreikiu iki 10W/m2, šildymui orine sistema nereikia net recirkuliacijos. Pas Vilienę galingesnė vėdinimo sistema nei jam reikia, tai pas jį vėdinimo sistema gali padengti ir didesnį šilumos poreikį. Jis motyvuoja savo sprendimo gerumą dar ir tuo, kad ir vasarą patalpas vėsinti su vėdinimo pagalba galės. Nežinau ant kiek tai racionalu, bet kaip matom įmanoma.

Taip pat, nepagaunu, kodėl recirkuliacinės orinio šildymo sistemos negalima pajungti prie bendros vėdinimo sistemos, todėl prieš braukiant laukan, pripliusuotus 10000lt prie visu sistemu, aš su ed`u išsiaiškinčiau, priežastis, kodėl negalima recirkuliacijos pajungti prie vėdinimo sistemos. Jei jo vienintelis argumentas bus apie tai, kad su orine šildymo sistema galima bus nepriklausomai nuo vėdinimo poreikio keisti šilumos kiekį patalpose, tai jo argumentas netinkamas. Name su geru apšiltinimo sluoksniu, visų vidinių patalpų temperatūra labai supanašėja, dėl mažo šilumos nutekėjimo į lauką ir prastų vidinių atitvarų šilumos sulaikymo savybių. Aš dabar su vienu oriniu šildytuvu šildau visą namą. Namo šiluma labai panaši visame aukšte, nors šildytuvas stovi viename kambaryje. Taip, šiuo metu ten nėra durų, bet normalios orinės šildymo sistemos atveju ir šiluma nebūtų paduodama į vieną tašką, tad ir tas temperatūrų netolygumas iš pat pradžių būtų mažesnis.

Nebuvo Edas šiltuose namuose, nelabai jis dar supranta apie ką kalba eina . Aš irgi išsireikalavau vėdinimo projekto absoliučiai ne tokio, kokį jis man norėjo įkišti, pagal savo supratimą apie kiaurą namą. Taigi, jis kategoriškai atsisakė, man suprojektuoti vėdinimo sistemą, su tokiu mažu vėdinimo poreikiu, todėl padidinom vėdinimo poreikį du kart. Nusileidau jam šiuo atžvilgiu, pagalvodamas apie tai, kad mažas rezervas nepamaišytų (pagal jį, mano turbo režimas, atitinka minimalų poreikį ). Beje, išliko mano reikalautas 25 decibelų triukšmo poreikis prie ortakių, tiktai aš reikalavau prie dvigubai mažesnio oro srauto, taip kad garantuoju, norėsit 25 decibelų prie maksimalaus savo, suprojektuoti bus galima ir tokiu atveju. Buvo ir daugiau nesutarimų, bet aš kiek mačiau poreikio, savo išsireikalavau. Tiesa, jei pas jį būčiau apjungęs ir orinio šildymo sistemos projekto darymą, su juo ginčytis, dėl savo poreikio, būčiau turėjęs ženkliai daugiau .

Noriu atkreipti dėmesį, kad mes kalbam energiškai efektyvių namų temoje. Šiuo metu pastatytiems jau daugeliui namų net grindinio šildymo specialistai skaičiuoja tik 30W/m2 šilumos poreikį. Kai kalba eina apie PN, jie iš vis siūlo pravesti tik vieną viją palei langus, taigi labiau orientuojasi į artimesnę 10W/m2 reikšmę. Taigi, kadangi bendraujam šiopje temoje, esu garantuotas, kad Jūsų namui 30W/m2 šildymui neprireiks net prie lauko -23C. Paklauskit kokį šilumos kiekį jis nori pernešti?

Papildyta:


Jei kalba apie ICF namą, mano nuomone reikėtų izoliuot gelzbetonines plokstes is I a.
Papildyta:


Ok, aš nesiginčiju dėl konkrečios kainos, aš tik bandžiau parodyti principą, kad visais kitais atvejeis, kai kalba eina ne apie orinį šildymą, vėdinimą greičiausiai reikės įdiegti vis tiek, o kai kalba eina apie orinio šildymo sistemą energiškai efektyviam namui (ne apie standartą mes gi čia kalbame), tai šilumos pernešimo sistema jau būna įrengta diegiant vėdinimo sistemą.

Su tavo pateiktom kainom sutinku. 10k Lt, aš žadu išleisti pats įsidiegdamas vėdinimo sistemą pagal projektą. Jei dar reikėtų mokėti papildomai už darbus, mano vėdinimo sistemos įdiegimas pabrangtų, bet tai būtų visų pasirinktų šildymo sistemų atveju.

Ne pasyvus, bet įdomus... butas.

Tai taip vadinami, daugiabučių parazitai, gyvenantys kitų kaimynų sąskaita.

As svarstau bendrus silumos saltinio ir silumos pernesimo sistema, ir svarstau tik savo pasirinktus variantus, nenagrinedamas KKK, granulinio ar dujinio silumos saltinio. Tad ir i minusus ziuriu is kopleksines puses, o ne tik is vienos ar kitos puses.



Pasak Ed@ ir kitu ventiliacijos projektuotoju, sudetinga sureguliuoti recirkuliacijos debitus su vien tik vedinimo debitais.



Tavo patirtis nuteikia optimistiskai

Reikes detalizuoti orinio sildymo sistemos irengimo kastus, kad butu lengviau apsispresti.

Pala, pala, žodis sudėtinga, reiškia, kad tai padaryti įmanoma, tik reikia daugiau pastangų. Apie ką tuomet kalba.

Beje, Jūs galit pasakyti tiems projektuotojams, kad "ee" namo atveju tas "sudėtinga" tampa ženkliai paprasčiau.

Įrenginėti du apšiltinimo sluoksnius grindyse prisitaikant prie ICF sienos sumuštinio nelogiška iš praktinės pusės. Lubas taip pat reikėtų šiltinti iš vidaus, jeigu perdanga betoninė. Tai jau galima vadinti sviesu sviestuotu.

Betono, kuris yra už 5 cm putplasčio sluoknsio, termomasė būtų juntama tik vasarą stipriai pašvietus saulei.
Klasikiniu atveju net ir mūrinės sienos gilesnieji sluoksniai jau nebelaikomi termomase, o betonas už 5cm EPS tikrai būtų ignoruojamas. PN atveju šiek tiek daugiau masės galima laikyti termomase, bet iki tam tikrų ribų.
Šildymo sezono metu ICF betonas lėčiau sušiltų nuo saulės pritekėjimų, o šilumos atidavimas vėliau vyktų ne į patalpas, bet į lauką. Patalpų orui atvėsus 2-3 laipsnius žemiau nei betonas, čia turėtų įsijungti termomasė, bet vietoj to, kad šiluma grįžtų į patalpas per 5 cm EPS (3C/5cm= 0,6), ji du kartus greičiau pabėga į lauką (25C/20cm). Tokiu atveju ją vadinti "lėtesnė termomase" ne visai teisinga.



Čia jau iškart paaiškėja klaida: nuostoliai - pritekėjimai = 500 kWh sezonui = 250Lt šildantis elektra...? Tai iškart klaidinantis skaičius.
3629 kWh saulės pritekėjimų yra mažiausiai teisingas dydis. Kaip jį skaičiavote?

Kiek kwh šildymui buvo skaičiuota per sezoną renkantis šildymo sistemą? 500 kWh?

PN oro recirkuliaciją galima realizuoti prie rekuperatoriaus panaudojant tuos pačius ortakius. Dalį grįžtančio panaudoto oro nukreipti per kanalinį šildytuvą ir papildomą ventiliatorių atgal į kambarius kartu su šviežiu oru. Tik WC atšaką reikėtų nuvesti tiesiai į rekuperatorių be galimybės jam recirkuliuoti.