Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 22 tema

QUOTE(*** @ 2013 12 27, 14:22)
Mano kuklia nuomone kas cia pataria daugiau nei 2cm yra apsoliutus briedas. Vienoi vietoi sneka apie sienas kaip termo mase kitoi kaip laidininka didziausia blogi... Jai deti kaip papaisyta tavajam pvz tai kogi dar nepaklijavus 5 - 10cm putlascio iki lubu smile.gif


Sienų apačia pas Cibulį bus kokių +18C, o grindys +23C.
5 laipsnių temperatūros kritimas per 2cm EPS = 2,5 C/cm
Po grindimis +8C ir 15 laipsnių temperatūros kritimas per 35cm EPS = 0,4 C/cm

Per tą 2 cm kompensacinę juostą tekės 5 kartus daugiau šilumos į šaltą sieną nei į gruntą jeigu vertinant tokį pat plotą. Sudėjus visų kambarių perimetrus, kurie ribosis su šaltu rostverku gausis kokie 70m * 0,07m = 5 m2
Ne toks jau mažas plotas.

Sutinku, kad tai smulkmena ir didelio skirtumo nebus ar sudėta 5cm ar 10cm, nes ir oras šildys tą sieną, bet tai vistiek turėtų jaustis, skirtingai nei panaudojant termoizoliacinį tinką vietoj paprasto.
Jeigu grindų danga storesnė nei 1 cm tai baldai neturėtų įspausti EPS100.
XPS tuo labiau neįspaus.

Apie termomasę galima kalbėti kai jos išorė yra gerai apšiltinta. Pirmoje vietoje visada reikia spręsti apšiltinimo klausimą, o tik tada termomasės.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 27 gruodžio 2013 - 15:46
O dar idomiau grauzikai. Suprantu siluma taciau ar nors vienas kuriamnors etape kokiu priemoniu imates? Teko girdet zmogus nama pardave neapsikentes uzpludusiu grauziku smile.gif

QUOTE(cibulis @ 2013 12 27, 14:37)
Čia kalba eina kiek dėti putplasčio į šoną, bet ne į viršų. Teisingiau būtų taip: putplasčio aukštis 7 cm (tiek, kiek yra grindų betono aukštis), o ilgį siūlo daryti bent 10 cm. Iš viršaus kiek suprantu būtų tik grindų danga. Žmogų toks XPS atlaikys, o jei toje vietoje pastatysime kokią komodą ar kitą sunkesnį daiktą. Ar per ilgesnį laiką nebus įspaudas, įlinkimas ar kitokia deformacija.

Atsakyti
QUOTE(*** @ 2013 12 27, 20:29)
O dar idomiau grauzikai. Suprantu siluma taciau ar nors vienas kuriamnors etape kokiu priemoniu imates? Teko girdet zmogus nama pardave neapsikentes uzpludusiu grauziku smile.gif


"teko girdet"... o kas nors savo akimis mate? man pvz busimas kaimynas pasakojo ( beje solidus ir rimtas vyras ), kad jei nepasidarai juodgrindziu, tai tada kurmiai sulenda ziemoti po namu, jie ten urvus pasidaro, polistirola grindu grauzia na ir t.t ir pan biggrin.gif jis zinoma juodgrindes pasidare, todel jam ramu. ir mums siule BUTINAi jas pasidaryti. doh.gif doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Loreciukaz @ 2013 12 27, 20:06)
"teko girdet"... o kas nors savo akimis mate? man pvz busimas kaimynas pasakojo ( beje solidus ir rimtas vyras ), kad jei nepasidarai juodgrindziu, tai tada kurmiai sulenda ziemoti po namu, jie ten urvus pasidaro, polistirola grindu grauzia na ir t.t ir pan biggrin.gif jis zinoma juodgrindes pasidare, todel jam ramu. ir mums siule BUTINAi jas pasidaryti.  doh.gif  doh.gif

Plokščių pamatų savininkams liūdniausia, kiti pamatai, apvalgyti pelių ir kurmių, vis tiek stovės, nors bus šaltesni.

O jei rimtai - tai aš svarstau daryti juodgrindes. Bet tai tik pamąstymai. Nebūtinai darysiu.
Atsakyti
Cia kaip rimti zmones stato PN (gal).
"Verta" paskaityt ir pasimokyt smile.gif))

siltas namas
Atsakyti
Tai jai sudesi kompensacine 10cm nuo sienos i vidu net katinas ilys biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2013 12 27, 20:19)
Plokščių pamatų savininkams liūdniausia, kiti pamatai, apvalgyti pelių ir kurmių, vis tiek stovės, nors bus šaltesni.


Kurmiai po skaldą ir žvyrą nesirausia. Net ir į smėlį nelenda. Visi kurmiarausiai augaliniame grunte.
Putplasčio perimetrą visgi reikėtų apsaugoti fibrocementu ar nerūdijančio plieno tinkleliu.
Po gerai apšiltintu pamatu temperatūra tik vos vos aukštesnė nei žemes gilumoje, todėl nėra prasmės ten lįsti.
Pelės ir ypač žiurkės protingi gyvūnai, kurie laikosi arčiau maisto. Šiluma tai jau antraeilis dalykas, nes jų urvai būna pilni sudžiūvusios žolės. Turėjome urvinį šunį taksą, mačiau daug pelių urvų.
Atsakyti
QUOTE(arkava @ 2013 12 27, 10:53)
Su praejusiom visus smile.gif

Liejant PP tikrai manau neperbrangu "palaidot" vamzdeli ziurint i perspektyva.
Savo 100m2 sildomu grindu betonuojant skaiciuoju 5m vamzdelio/1m2, 500m, 1500lt, kolektorius - 500max. Irengimo neskaiciuoju-rankos yra. Betonas iskaiciuotas i PP pamatus.
2-3T manau nedaug galimybei turet grindis sil/saldymui. smile.gif


blink.gif 3000 tik 3000 blink.gif
pas mane panasus vamzdzio metrazas isejo bet sildomu medziagu su labai didelemis nuolaidomis kaina gavosi kazkur apie 5000 Lt. Ir cia be darbu kainos, tik medziagos. Pigiau nebent su kinietiskomis bet as su jom nei pats rizikavau nei kitiems rekomenduoju.
Jei dar darbo ikaini itraukti skaiciuojant standartiniais statybininku ikainiais, tai sildomos grindys, pabreziu TIK SILDOMOS GRINDYS, kalba neina apie visa sildymo sildymo sistema kainuot turetu apie 10000. Tokia suma az zadu isleiati uz visa ventiliacija.
Atsakyti
Siandien nuveikiau kazka gero smile.gif

Cibulio nuorodoj radau, kad energy efficient buitine technika su apsvietimu generuoja 2900kwh/year, tai gautusi ~0.33 kwh/h.

Zmogus 1200kwh/year, mazdaug ~0.136kwh/h. Cia radau detalesne info apie zmogaus metabolizmo generuojama siluma. Ramus zmogus daro 0.1kwh/h.

Pasiryzau pasiskaiciuoti sildymo sezono nuostolius su visais pritekejimais (saules, technikos, zmoniu).

Taigi priminimui duomenys:
Namas - 2a, viso sildomo ploto 130m2
Pamatine plokste (30cm EPS, po sienom 15cm), sienos ICF (isorej 25cm EPS, vidiniu 5cm neskaiciuoju, nes sienos neizoliuotos nuo grindu ir perdangos), siltinama IIa. perdanga 40cm vatos ar NEPS, dar nensuprendziau.
Langai : Pietiniai 14.9 m2, vakariniai 10.26m2, rytinis 0.91m2 su 0.8 U
4 gyventojai

Sildymo poreikis prie -23C - 2.66 kwh (iskaiciuoti ir rekupo nuostoliai)
Sezonas 198d, vid. temp 0.2C
Nuostoliai:
Atitvarai - 6153 kwh
Vedinimas - 370 kwh (n=0.3, nvk = 80%)
Viso - 6523 kwh

Pritekejimai:
Saules Pritekejimai - 3629 kwh (per 198 d.)
Buitines technikos pritekejimai - 1426 kwh (emiau 0.3kwh/h)
Zmoniu pritekejimai - 950 kwh (emiau 0.1kwh/h 1 gyventojui)
Viso - 6005 kwh

DHW - 2300 kwh/metus

Ivertinau elektros kainu infliacija 2%, nes ECB siekia tokios metines infliacijos, o pagal EuroStat duomenis per paskutinius 5 metus, elektros kaina EU salyse pabrango 10%, mazdaug panasus infliacijos lygis ir issilaike (po krizes el. kaina buvo kritusi).

Lyginau ivairias sistemas ir ju kombinacijas, tarp ju ir dujines ir granulines, bet minesiu tik aktualiausias pasyviems namams.

Kai kur i sistemas itraukiami saules kolektoriai, tai skaiciuoju, kad jie dengia iki 65% DHW energijos per metus ir iki 5% sildymui reikalingos energijos per sildymo sezona, pagal mano saules kolektoriu komplektacija.

Kur imanoma minusavau LAIF programos 30% nuo irangos ir irengimo kastu. Tik nzn ar kanalinio sildymo atveju galima iskaiciuoti ir vamzdyno medziagas ir irengimo kastus? kaip del grindinio sildymo medziagu ir irengimo kastu?

Taigi skaiciukai:
Grindininis sildymas elektra tik naktimis be automatikos + saules kolektoriais sildymui ir DHW
Investicija - 14190 lt
Po 15 metu - 21222 lt

Geoterminis SS zeme-vanduo grindinis sildymas tik naktimis (SS kaina 15000lt, sildymo COP 3.9, DHW COP 3.5)
Investicija - 25120 lt
Po 15 metu - 30693 lt

Grindinis sildymas su SS oras-vanduo, boileriu ir diena ir nakti be automatikos (SS kaina 6500lt, sildymo COP 2.9, DHW COP 2.3)
Investicija - 13500 lt
Po 15 metu - 22855 lt

Kanalinis orinis sildymas su tenu diena/nakti + saules kolektoriais prie DHW
Investicija - 12940 lt
Po 15 metu - 23439 lt

Kanalinis orinis sildymas su SS oras-oras ir diena ir nakti + saules kolektoriais prie DHW (SS kaina 6000lt, sildymo COP 2, vamzdyno irengimas 4000lt)
Investicija - 14640 lt
Po 15 metu - 23085 lt

Kanalinis orinis sildymas su SS oras-oras ir diena ir nakti, el. boileris tik naktimis (SS kaina 6000lt, sildymo COP 2, vamzdyno irengimas 4000lt)
Investicija - 9600 lt
Po 15 metu - 27883 lt

Sildymas elektriniais radiatoriais ir diena ir nakti + saules kolektoriais prie DHW (el. radiatoriaus kaina 300lt/vnt)
Investicija - 9700 lt
Po 15 metu - 20199 lt



Atkrenta GEO del dideles investicijos ir visos paprastos sistemos be saules kolektoriu del zenkliai didesniu metiniu kastu (skirtumas apie 40%).

Del pritekejimu efektyviausio isnaudojimo tinkamiausias orinis sildymas. Del saules kolektoriu geriausio isnaudojimo - grindininis sildymas. Belieka nugaleti psichologinius priesiskumus orinio sildymo atzvilgiu.

Tikiuosi, kam nors pravers smile.gif

beje, kaip apskaiciuoti infiltracijos nuostolius? panasiai kaip rekupo nuostolius?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo skyroja: 28 gruodžio 2013 - 01:19
QUOTE(skyroja @ 2013 12 27, 11:46)
@Mintai tavo siulomas variantas naudojant PP ir liktiniu klojiniu sienas teisingas, bet perdanga nebus izoliuota nuo isoriniu sienu.

Taigi 2a namo atveju su gelzbetonine perdanga ir sildomomis grindimis IIa, mes niekaip neisvengsim laukiniu sienu sildymo. Nebent ir antram aukstui, izoliuoti perdanga is apacios, uzbetonavus perdanga, ja termiskai izoliuoti is virsaus ir tik tada lieti betona sildomoms grindims.



Mano antro auksto sildomos grindys islietos ant gelzbetoniniu ploksciu sudejus putplasti ir is krastu sudejus kompensacines juostas, taip kad net neturedamas tikslo sildomu grindu nuo nieko izoliuoti as jas izoliavau, nes kitaip net neisivaizduoju, kaip jas galima butu buve irengti.

Mano supratimu, termiskai izoliuotos antro auksto sildomos grindys irengiamos zenkliai dazniau, nei kad neizoliuotos.
QUOTE

Labai didelis sumustinis.

Taigi Minto mintis tinka Ia namui su siltinamu stogu, nes perdangos atveju gaunam ta pacia problema - izoliuoti perdanga is apacios, kad nebutu sildoma patalpos oru.


Remiesi klaidingom prielaidom, todel ir sekancios isvados klaidingos.


QUOTE
Del sildymo oru - daugelis skeptiskai i tai ziuri, del:
- DHW ruosimo
- elektrinio sildymo prie zemu temperaturu
- galimu oro srautu jutimo ir garso (sildymui reikes didesniu debitu, nei tik rekuperacijos atveju). Itariu, kad kylant oro srautu judejimo greiciu, "real feel" temperatura kristu, reiktu kelti patalpos oro temperatura, kad minimizuoti ta pojuti.


-Su sildomomis grindimis karstas buitinis vanduo taipogi neruosiamas. Cia sildymo prietaiso pajungimo reikalas, o ne sildomu grindu. Su radiatoriais vandens taipogi niekas nesildo.

- elektrini sildyma itrauket taip, tarsi tai butu aksioma. Mano supratimu tai tik blogo projekto pasekme. Grindinio sildymo atveju tai irgi pasitaiko, bet cia projektuotojo, o ne sistemos problema.

-cia ir vel pateikiat blogo projekto, o dar greiciau sistemos irengtos ne pagal projekta, o is akies pasekmes. Juntamo oro srautu judejimo energiskai efektyvaus namo sildymo oru sistemos atveju niekas nepajus, jokio garso niekas negirde ir pan. Paprasciausiai nedarykit orinio sildymo be projekto. Beje, as grindini irenginejau pagal pries tai pasidaryta grindinio projekta. O jus ne? Nemanot kad gali buti problemu?
QUOTE
Del irangos kainos - IIa. 132m2 namui pagal "standartinio namo" sildymo vamzdeliu isvyniojima, medziagos ir 2xkolektoriai, butu apie 6-7000lt (pagal oficialias kainas TECE). Tai reiktu dar ivertinti savo/samdoma darba + pacios sildymo sistemos pririsima prie grindinio. I 10k tilpciau.


Su siuo teiginiu 100% sutinku.

Papildyta:
QUOTE(BangaS @ 2013 12 27, 13:08)

Gerai apšiltintų liktinių klojinių atveju vidiniai 5cm apšiltinimo praktiškai nedirba, nes betonas geras šilumos laidininkas ir per grindis, perdangą ir angokraščius šiluma lengvai nuteka į ICF betoną.
Temperatūros skirtumas abiejose 5cm šiltinimo sluoksnio pusėse lieka simbolinis. Šiltalo vieta yra konstruktyvo išorėje. Tai yra ICF tehnologijos trūkumas arba kitaip tariant 2-3 cm EPS150 švaistymas, kurį atperka idealiai susidedantis ir sandarus išorinis EPS sluoknis.
 
Šiltinti PP ir perdangos viršų ir apačią prisitaikant prie ICF šiltinimo storių jau yra sviestas sviestuotas.


Nesutinku.

Jei turim sienas nuo patalpu vidaus atskirtas 5cm putplascio storiu, tuomet ir grindis atskyrus nuo prie sienos besilieciancio pp tais paciais 5 cm storio putplascio, gaunam, kad visas termiskai laidesnis sluoksnis atskirtas nuo patalpu vidaus identiskai, betonas per visa savo turi tuomet turi labai panasia temperatura, kuri del vidinio apsiltinimo sluoksnio yra mazesne, net ir betono termomase nera isjungiama, jos tik greita temperaturos palaikymo eakcija sumazinama, taip kad tokiu atveju viduje esantis apsiltinimo sluoksnis atidirba visais savo 100%. Tik teisingai viska sustatyti reikia ir nieko cia per daug sviestuoto nebus wink.gif.
Atsakyti
QUOTE(skyroja @ 2013 12 28, 01:17)
Siandien nuveikiau kazka gero smile.gif
...
Taigi skaiciukai:


Pateiksiu savo mintis šio skaičiavimo atžvilgiu:

Grindininis sildymas elektra tik naktimis be automatikos + saules kolektoriais sildymui ir DHW
Investicija - 14190 lt + greičiausiai bus įrenginėjama rekuperacinė vėdinimo sistema tad bendros investicijos dydis ne 14000 Lt, bet grubiai ~24000 Lt
Po 15 metu - 21222 lt taigi po 15 metų bus ~31000Lt

Geoterminis SS zeme-vanduo grindinis sildymas tik naktimis (SS kaina 15000lt, sildymo COP 3.9, DHW COP 3.5)
Investicija - 25120 lt + greičiausiai bus įrenginėjama rekuperacinė vėdinimo sistema tad bendros investicijos dydis ne 25000 Lt, bet grubiai ~35000 Lt
Po 15 metu - 30693 lt atitinkamai ~40000 Lt

Grindinis sildymas su SS oras-vanduo, boileriu ir diena ir nakti be automatikos (SS kaina 6500lt, sildymo COP 2.9, DHW COP 2.3)
Investicija - 13500 lt + greičiausiai bus įrenginėjama rekuperacinė vėdinimo sistema tad bendros investicijos dydis ne 13000 Lt, bet grubiai ~23000 Lt
Po 15 metu - 22855 lt atitinkamai ~33000 Lt

Kanalinis orinis sildymas su tenu diena/nakti + saules kolektoriais prie DHW
Investicija - 12940 lt Šiuo atveju, panašu, kad priverstinio vėdinimo sistema jau įskaičiuota
Po 15 metu - 23439 lt Taip, kad ir kaina nesikeičia.

Kanalinis orinis sildymas su SS oras-oras ir diena ir nakti + saules kolektoriais prie DHW (SS kaina 6000lt, sildymo COP 2, vamzdyno irengimas 4000lt)
Investicija - 14640 ltŠiuo atveju, panašu, kad priverstinio vėdinimo sistema jau įskaičiuota
Po 15 metu - 23085 ltTaip, kad ir kaina nesikeičia.

Kanalinis orinis sildymas su SS oras-oras ir diena ir nakti, el. boileris tik naktimis (SS kaina 6000lt, sildymo COP 2, vamzdyno irengimas 4000lt)
Investicija - 9600 ltŠiuo atveju, panašu, kad priverstinio vėdinimo sistema jau įskaičiuota
Po 15 metu - 27883 lt Taip, kad ir kaina nesikeičia.

Sildymas elektriniais radiatoriais ir diena ir nakti + saules kolektoriais prie DHW (el. radiatoriaus kaina 300lt/vnt)
Investicija - 9700 lt + greičiausiai bus įrenginėjama rekuperacinė vėdinimo sistema tad bendros investicijos dydis ne ~10000 Lt, bet grubiai ~20000 Lt
Po 15 metu - 20199 lt atitinkamai ~30000 Lt

QUOTE
Del pritekejimu efektyviausio isnaudojimo tinkamiausias orinis sildymas. Del saules kolektoriu geriausio isnaudojimo - grindininis sildymas. Belieka nugaleti psichologinius priesiskumus orinio sildymo atzvilgiu.


Būtent saulė ir buvo pagrindinis koziris mano apsisprendime daryti grindinį šildymą, o dabar atsiranda tikimybė, kad saulės kolektorių name išvis neįrenginėsiu doh.gif


QUOTE
beje, kaip apskaiciuoti infiltracijos nuostolius?


Pala, kokie dar nuostoliai, kalba eina apie infiltraciją, tai apie patalpų vidų jau pasiekusią šilumą, tai reiškia, kad jau minusavus visus nuostolius.

P.S. vis tik manau, kad tokius skaičiavimus tikslingiau atlikinėti, su specialiai tam skirtu softu, pav. - PHPP.

Atsakyti
Ne visi su Porshe varineja. Tas pats apie TECE... biggrin.gif Brangus brand'as.
Normalus Wawin 16mm vamzdziai - apie 3lt. Kolektorius - apie 500. Na siurblys - 300.
Darbai isiskaiciuoja i PP irengimo kaina (siltinimas, tinklelis, dirzeliai).
Kur cia grindinis gaunasi apie 10T ? g.gif

QUOTE(mintas @ 2013 12 27, 23:29)
blink.gif 3000 tik 3000  blink.gif
pas mane panasus vamzdzio metrazas isejo bet sildomu medziagu su labai didelemis nuolaidomis kaina gavosi kazkur apie 5000 Lt. Ir cia be darbu kainos, tik medziagos. Pigiau nebent su kinietiskomis bet as su jom nei pats rizikavau nei kitiems rekomenduoju.
Jei dar darbo ikaini itraukti skaiciuojant standartiniais statybininku ikainiais, tai sildomos grindys, pabreziu TIK SILDOMOS GRINDYS, kalba neina apie visa sildymo sildymo sistema kainuot turetu apie 10000. Tokia suma az zadu isleiati uz visa ventiliacija.
-3,5
Atsakyti