Pasyvus namas - 22 tema

#121
QUOTE(lijos @ 2013 12 26, 20:15)
Logistikos yra, bet gal atitvėrus sienų termo masę būtų galima kelti šildomų grindų temperatūrą ir labiau pašildyti padus..? Ar gal čia gautūsi atvirkščiai - sienos nesugertų šilumos, o grindys nepašiltėtų..?
Tarkim liktinių klojinių blokeliai alternatyvų kaip ir nebepalieka - siena iš vidaus vistiek šiltinta.. Ir kaip tai reikėtų traktuoti - kaip blogį ar gėrį..?

Būtu įdomu išgirsti nuomonę (turiničių patirties) ir apie plokščiuosius pamatus: liejant pamato ir šildomų grindų monolitinę plokštę http://www.viking-ho...t-concrete.html , ar neiškyla pavojus, kad kintant grindų temperatūrai galimi plokštės judėjimai, kas neigiamai atsilieptų pamato, o ir pačios plokštės vientisumui..? Gal vistik būtų tikslinga (aukojant didesnį pamato padą) atskirti pamatą ir šildomų grindų plokštes http://www.viking-ho...sive-house.html ?


kai dariausi savo plokštę buvo abejonių dėl sujungimo tarp plokštės ir lauko sienų, bet kai paskaičiavau kad per 15 m betonas 20C intervale suvaikšto 0,44mm nutariau kad tai nereikšminga (20C intervalą paėmiau apsidraudimui, greičiausiai jis mažesnis bus). p.s. pas mane dabar plokštė ir sienos iki sąramų pamūrytos, išsigandom šalčių, bet jų nėr smile.gif
Atsakyti
#122
QUOTE(mintas @ 2013 12 27, 08:48)
Neinvestuokit į grindinį šildymą, jis pakankamai brangus. Rekuperacinę vėdinimo sistemą su viso namo šildymo galimybe įsirengsite už sutaupytus pinigus.

Bet atsargumo dėlei, kai lauke bus kokie -25 ar -30, reikėtų turėti alternatyvų šilumos šaltinį. Tarkime paprasčiausius elektrinius radiatorius.

Dar vienas dalykas karšto vandens ruošimas - čia jau reikės kažkokios sistemos. Jei be šildymo sistemos, tai man asmeniškai patraukliausiai atrodo rekuperatorius ir saulės kolektoriai. Nelabai įsivaizduoju, kokia dar galėtų būti alternatyva.

Beje, kiek galima sutaupyti nedarant šildomo grindų? Vidutiniškai skaičiuoja, kad apie 100 Lt kvadratui. Mano atveju išeitų apie 14 000 - 15 000 Lt. Nemaži pinigai.
Atsakyti
#123
Su praejusiom visus smile.gif

Liejant PP tikrai manau neperbrangu "palaidot" vamzdeli ziurint i perspektyva.
Savo 100m2 sildomu grindu betonuojant skaiciuoju 5m vamzdelio/1m2, 500m, 1500lt, kolektorius - 500max. Irengimo neskaiciuoju-rankos yra. Betonas iskaiciuotas i PP pamatus.
2-3T manau nedaug galimybei turet grindis sil/saldymui. smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo arkava: 27 gruodžio 2013 - 10:53
#124
QUOTE(mintas @ 2013 12 27, 09:48)
Norėjau pakartotinai įmesti plokščių pamatų paveikslėlį, kurį šiuo standartiniu klausimu, pastoviai įmetinėdavome, bet tuo adresu, kuriuo jis būdavo patalpintas ankščiau, dabar neradau.

Esmė tame paveikslėlyje ta, kad ant PP dedamas apšiltinimo sluoksnis ir ant viršaus liejamos šildomos grindys su vamzdeliais. Tokia konstrukcija ne tik apsaugo plokštę nuo plėtimosi šildant, bet ir nuo tiesiogiai su PP susilietusios sienos šildymo. Jei siena iš vidinės pusės nėra apšiltinta, tai čia joks pliusas, bet jei siena iš liktinių klojinių ir iš vidaus turi apšiltinimo sluoksnį, tai toks sienos šildymas įtakos didesnius šilumos nuostolius.

Žmonės, tie kurie ruošiatės namą statyti ant PP, greičiausiai namo statybai vadovausitės ir kitomis PN statymo rekomendacijomis. Tokiu atveju pastatytas namas bus pakankamai šiltas, kad jį būtų galima šildyti oru. Neinvestuokit į grindinį šildymą, jis pakankamai brangus. Rekuperacinę vėdinimo sistemą su viso namo šildymo galimybe įsirengsite už sutaupytus pinigus.


@Mintai tavo siulomas variantas naudojant PP ir liktiniu klojiniu sienas teisingas, bet perdanga nebus izoliuota nuo isoriniu sienu.

Taigi 2a namo atveju su gelzbetonine perdanga ir sildomomis grindimis IIa, mes niekaip neisvengsim laukiniu sienu sildymo. Nebent ir antram aukstui, izoliuoti perdanga is apacios, uzbetonavus perdanga, ja termiskai izoliuoti is virsaus ir tik tada lieti betona sildomoms grindims.

Labai didelis sumustinis.

Taigi Minto mintis tinka Ia namui su siltinamu stogu, nes perdangos atveju gaunam ta pacia problema - izoliuoti perdanga is apacios, kad nebutu sildoma patalpos oru.

Del sildymo oru - daugelis skeptiskai i tai ziuri, del:
- DHW ruosimo
- elektrinio sildymo prie zemu temperaturu
- galimu oro srautu jutimo ir garso (sildymui reikes didesniu debitu, nei tik rekuperacijos atveju). Itariu, kad kylant oro srautu judejimo greiciu, "real feel" temperatura kristu, reiktu kelti patalpos oro temperatura, kad minimizuoti ta pojuti.

Del irangos kainos - IIa. 132m2 namui pagal "standartinio namo" sildymo vamzdeliu isvyniojima, medziagos ir 2xkolektoriai, butu apie 6-7000lt (pagal oficialias kainas TECE). Tai reiktu dar ivertinti savo/samdoma darba + pacios sildymo sistemos pririsima prie grindinio. I 10k tilpciau.

Atsakyti
#125
QUOTE(cibulis @ 2013 12 26, 10:32)
Aš apie termoizoliacinį tinką galvoju tik vienu atveju. Juo nutinkuoti vieną plytų eilę ties pamatu.
Aš galvoju apie 3-5 cm.


"Termoizoliacinis" tinkas yra nepalyginamai prastesnis termoizoliatorius nei putplastis.
3-5cm padidinus iki 10cm NEPS ar PIR juntamai pagerėtų šiltų grindų izoliavimas nuo šaltos sienos apačios.
Tai neturėtų jokių neigiamų pasėkmių.



QUOTE(lijos @ 2013 12 26, 19:15)
Logistikos yra, bet gal atitvėrus sienų termo masę būtų galima kelti šildomų grindų temperatūrą ir labiau pašildyti padus..? Ar gal čia gautūsi atvirkščiai - sienos nesugertų šilumos, o grindys nepašiltėtų..?
Tarkim liktinių klojinių blokeliai alternatyvų kaip ir nebepalieka - siena iš vidaus vistiek šiltinta.. Ir kaip tai reikėtų traktuoti - kaip blogį ar gėrį..?


Termomasė nesukuria pastovaus temperatūrų skirtumo, ji išlygina temperatūros svyravimus ir su šildomų grindų temperatūra nesusijusi.

Gerai apšiltintų liktinių klojinių atveju vidiniai 5cm apšiltinimo praktiškai nedirba, nes betonas geras šilumos laidininkas ir per grindis, perdangą ir angokraščius šiluma lengvai nuteka į ICF betoną.
Temperatūros skirtumas abiejose 5cm šiltinimo sluoksnio pusėse lieka simbolinis. Šiltalo vieta yra konstruktyvo išorėje. Tai yra ICF tehnologijos trūkumas arba kitaip tariant 2-3 cm EPS150 švaistymas, kurį atperka idealiai susidedantis ir sandarus išorinis EPS sluoknis.

Šiltinti PP ir perdangos viršų ir apačią prisitaikant prie ICF šiltinimo storių jau yra sviestas sviestuotas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo BangaS: 27 gruodžio 2013 - 13:16
#126
QUOTE(BangaS @ 2013 12 27, 13:08)
"Termoizoliacinis" tinkas yra nepalyginamai prastesnis termoizoliatorius nei putplastis.
3-5cm padidinus iki 10cm NEPS ar PIR juntamai pagerėtų šiltų grindų izoliavimas nuo šaltos sienos apačios.
Tai neturėtų jokių neigiamų pasėkmių. 

Tikrai pritariu: termotinkas daug kartų prastesnis už NEPS ar PIR. Tačiau mano mintis visai kitokia: tinkuoti iki pat apačios (pirmą plytų eile virš rostverko) aš noriu tik dėl namo sandarumo. Visas namo vidus bus tinkuojamas kalkiniu tinku. Būtent vidinis tinko sluoksnis ir formuos namo sandarumą. Bet kuriuo atveju sienas tinkuosime iki pat apačios, t.y. ir ta pirma plytų eile virš pamato. Manau, kad dėl to namo sandarumas tik padidės.

Tačiau mano mintis dar ir tokia, kad pirmai plytų eilei virš pamato pasirinkus termoizoliacinį tinką, ne tik padidinsiu namo sandarumą, bet ir pagerinsiu grindų ir sienos susikirtimo vietos šiltumą. Žodžiu, bus nušauti du zuikiai vienu šūviu: papildomas sandarumas ir papildomas šiltumas. Tik įdomu ar tas termotinkas suveiks, kaip jis sudirbs su kalkiniu tinku?

Atsakyti
#127
Pabandžiau papaišyti grindų ir sienos susikirtimo schemą. Man 3-5 cm dar kažkaip ne daug, bet daugiau man atrodo, kad bus per minkšta, nestabili grindų danga. Nebent tuos 10 cm dėti iš XPS, pvz., kokio Finnfoam 300. Ar kaip jūs siūlote spręsti šito mazgo sumuštinį?
Atsakyti
#128
Mano kuklia nuomone kas cia pataria daugiau nei 2cm yra apsoliutus briedas. Vienoi vietoi sneka apie sienas kaip termo mase kitoi kaip laidininka didziausia blogi... Jai deti kaip papaisyta tavajam pvz tai kogi dar nepaklijavus 5 - 10cm putlascio iki lubu smile.gif

QUOTE(cibulis @ 2013 12 27, 13:35)
Pabandžiau papaišyti grindų ir sienos susikirtimo schemą. Man 3-5 cm dar kažkaip ne daug, bet daugiau man atrodo, kad bus per minkšta, nestabili grindų danga. Nebent tuos 10 cm dėti iš XPS, pvz., kokio Finnfoam 300. Ar kaip jūs siūlote spręsti šito mazgo sumuštinį?

Atsakyti
#129
QUOTE(*** @ 2013 12 27, 14:22)
Mano kuklia nuomone kas cia pataria daugiau nei 2cm yra apsoliutus briedas. Vienoi vietoi sneka apie sienas kaip termo mase kitoi kaip laidininka didziausia blogi... Jai deti kaip papaisyta tavajam pvz tai kogi dar nepaklijavus 5 - 10cm putlascio iki lubu smile.gif

Čia kalba eina kiek dėti putplasčio į šoną, bet ne į viršų. Teisingiau būtų taip: putplasčio aukštis 7 cm (tiek, kiek yra grindų betono aukštis), o ilgį siūlo daryti bent 10 cm. Iš viršaus kiek suprantu būtų tik grindų danga. Žmogų toks XPS atlaikys, o jei toje vietoje pastatysime kokią komodą ar kitą sunkesnį daiktą. Ar per ilgesnį laiką nebus įspaudas, įlinkimas ar kitokia deformacija.


Atsakyti
#130
kolegos, ar matet kas gyvai oriniu sildymu sildoma pasyvu/puspasyvu nama.

Butu idomu pamatyti paciam, padiskutuoti apie realias veikimo salygas:
kokie debitai recirkuliacijai
koks recirkuliacijos keliamas triuksmo lygis, kai lauke daugiau nei -15
ar jauciasi oro srautu judejimas
koks realus COP'as, jei naudojamas SS
ir t.t.

Nes kolkas tik teorines zinios apie si optimaliausia sildymosi buda..
Atsakyti
#131
QUOTE(skyroja @ 2013 12 27, 15:03)
kolegos, ar matet kas gyvai oriniu sildymu sildoma pasyvu/puspasyvu nama.

Gyvai neteko. Čia galima paskaityti apie švedų patirtį: 29-30 psl. ir dar štai čia.

Sistema veikia.
Atsakyti
#132
kolegos, ar matet kas gyvai oriniu sildymu sildoma pasyvu/puspasyvu nama.

Jau rasiau, kad maciau - tik ten bendra erdve sildo krosnele, o ora is ten rekupo ortakiu pagalba nuveda i kt kambarius.
Grindinis yra, tik jo dar nenaudojo/nepajunge.
Srautu/greiciu nezinau - zinau fakta, kad gyvena ir patenkinti


QUOTE(skyroja @ 2013 12 27, 14:03)
kolegos, ar matet kas gyvai oriniu sildymu sildoma pasyvu/puspasyvu nama.

Butu idomu pamatyti paciam, padiskutuoti apie realias veikimo salygas:
kokie debitai recirkuliacijai
koks recirkuliacijos keliamas triuksmo lygis, kai lauke daugiau nei -15
ar jauciasi oro srautu judejimas
koks realus COP'as, jei naudojamas SS
ir t.t.

Nes kolkas tik teorines zinios apie si optimaliausia sildymosi buda..

Atsakyti