Pasyvus namas - 22 tema

[quote=====,2013 12 23, 17:33]
pats tinklelis jau yra salcio tiltas

nesamone

ant fasado gerokai brangesnio termotinko su prastesne termovarza nei standartines apsiltinimo medziagos, nematau prasmes deti, nebent is vidaus, bet is vidaus jokiu termoizoliaciniu medziagu nerekomenduoju deti todel, kadangi jos savo varzos dydziu atjungia termomase nuo darbo.

[quote=Ihmantas,2013 12 25, 12:10]
[quote=====,2013 12 23, 17:33]
pats tinklelis jau yra salcio tiltas

nesamone
[/quote]

tingiu cia kazka irodineti

http://www.baltukme.lt/?placiau=75

kazkaip neradau atsakymo,kur tas tinklelis pasidaro salcio tiltu

Paskaitykte kokios medžiagos naudojamos tinko mišinio termoizoliacinėms savybėms gerinti - polistireno granulės, perlitas ir priešgaisrinėms vermikulitas.. Tikrai ne tai, kas Jūsų namą padarys pasyviu..

Perlitas yra žiauriai hidroskopiškas ir galbūt tinkamas vidaus tinkavimui - tikėtina, kad reguliuos patalpos drėgmę.. Kita vertus, nežinia kaip jis dirbs PN labui.. Spėju, kad fasado tinkavimui yra visiškai netinkamas

Polistireno granulės betono mišinyje - labai valio.. Bet tokį mišinį galite susimaišyti ir pats.. Nesu taip bandes, bet paimprovizuokim.. Maišydamas pvz.: KREISEL A 240 (man jis labai patinka) ir įmaišydamas pageidujamą kiekį polistireno granulių.. O jei skiedinys sunkiai apvelia polistireno granules reikia plastifikuoti SDO-L`u arba (rezultatas kiek prastesnis) skalbimo milteliais automatinėms skalbimo mašinoms.. Turėtu gautis visai rimtas termo tinkas.. Klausimas ar taip labai reikia auginti kaštus ir ar tiesiog užarmavus šiltintą sieną nebus pasiektas taspats namo sandarumas, kaip ir pratinkavus termotinku 2/5cm..?
O šiaip, niekaip nesuprantu kodėl polistirolbetono gaminiai pas mus visiškai neturi jokio populiarumo.. Jis visais atžvilgiais lenkia visus putbetonius, dujų silikatus ir keramzitbetonius.. Polistirolbetoną naudočiau net užliejant liktinius klojinius..

O namo problematiškoms vietoms (kur nėra galimybės apšiltinti tradiciškai) siūlyčiau upurkšti termo dažais pvz.: Mascoat.. Plonytis sluoksnis 1/2mm ir sąliginis rezultatas yra.. Neperseniai Mascoat pirkau ir naudojau akumuliacinės talpos šiltinimui, o su likučiu katilinės vamzdžius pratepiau.. Negaliu pasakyti, kad stebuklas ir suabejojau teiginais, kad 1mm atstoja 80mm šiltalo, bet rezulatas yra..

Sveiki, su sventem!

Pas mane sekantys darbai: stogo siltinimas ir angokrasciai, turiu klausimu.

1. Kuo tvirtinti 10cm storio neps prie gegniu is apacios?
2. Pas mane kazkaip mazai vietos XPS palikta, jei dedu 1cm storio vos langas atsidaro, kokie kiti siltinmo budai? Jei visgi XPS tai ar reikia ji iskisti is sienos kad iki jo ateitu tinko sluoksnis, ar visgi lygiai su siena, tada kampukas ir tada ant virsaus tinkas?

turiu pasiulyma klijuoti gipsa, pragrezti skylutes ir pripusti i tarpu putu uzsandarinimui..

1. Naudojau "virbalus". Kazkiek preduri istrizai kad laikytu, pries tai puta.
2. xps ties angokrasciu turi baigtis su siena, kur netelpa 1cm pjauna pusiau. As ta darba pasidariau iki ateinant tinkuotojams ir padariau klaida, prastai suklijavo, pasirodo tinkuotojai tai patys pasidaro teko kelis langus perdaryt..

Aš apie termoizoliacinį tinką galvoju tik vienu atveju. Juo nutinkuoti vieną plytų eilę ties pamatu. Ta plytų eilė tarp geltonos ir raudonos linijos. Maždaug šioje vietoje bus grindų betonas. Čia reikia dėti putplasčio. Aš galvoju apie 3-5 cm, o termoizoliacinis tinkas tą vietą padarytų papildomai šiltesnę. Štai toks mano sumanymas: papildomai apšiltinti grindų ir sienos susidūrimo vietą.

Jau nusprendžiau, kad visą vidų tinkuosiu kalkiniu tinku. Įdomu, kaip šie du skirtingi tinkai draugaus tarpusavyje. Pirma plytų eilė nuo pamato nutinkuota termoizoliaciniu tinku, toliau - visos sienos kalkiniu tinku.

Gal idetumet nuoroda kas cia per virbalai?

nezinau ar yra kas specialiai siam reikalui as tiesiog naudojau tas metalines vinis nuo smeigiu. Manosios smeiges buvo 38cm, klijuojamas sluoksnis 15cm nepsas. Jai klijuotumet frezuota tai vienai puse iskart butu prilaikoma.

Logistikos yra, bet gal atitvėrus sienų termo masę būtų galima kelti šildomų grindų temperatūrą ir labiau pašildyti padus..? Ar gal čia gautūsi atvirkščiai - sienos nesugertų šilumos, o grindys nepašiltėtų..?
Tarkim liktinių klojinių blokeliai alternatyvų kaip ir nebepalieka - siena iš vidaus vistiek šiltinta.. Ir kaip tai reikėtų traktuoti - kaip blogį ar gėrį..?

Būtu įdomu išgirsti nuomonę (turiničių patirties) ir apie plokščiuosius pamatus: liejant pamato ir šildomų grindų monolitinę plokštę http://www.viking-ho...t-concrete.html , ar neiškyla pavojus, kad kintant grindų temperatūrai galimi plokštės judėjimai, kas neigiamai atsilieptų pamato, o ir pačios plokštės vientisumui..? Gal vistik būtų tikslinga (aukojant didesnį pamato padą) atskirti pamatą ir šildomų grindų plokštes http://www.viking-ho...sive-house.html ?

Norėjau pakartotinai įmesti plokščių pamatų paveikslėlį, kurį šiuo standartiniu klausimu, pastoviai įmetinėdavome, bet tuo adresu, kuriuo jis būdavo patalpintas ankščiau, dabar neradau.

Esmė tame paveikslėlyje ta, kad ant PP dedamas apšiltinimo sluoksnis ir ant viršaus liejamos šildomos grindys su vamzdeliais. Tokia konstrukcija ne tik apsaugo plokštę nuo plėtimosi šildant, bet ir nuo tiesiogiai su PP susilietusios sienos šildymo. Jei siena iš vidinės pusės nėra apšiltinta, tai čia joks pliusas, bet jei siena iš liktinių klojinių ir iš vidaus turi apšiltinimo sluoksnį, tai toks sienos šildymas įtakos didesnius šilumos nuostolius.

Žmonės, tie kurie ruošiatės namą statyti ant PP, greičiausiai namo statybai vadovausitės ir kitomis PN statymo rekomendacijomis. Tokiu atveju pastatytas namas bus pakankamai šiltas, kad jį būtų galima šildyti oru. Neinvestuokit į grindinį šildymą, jis pakankamai brangus. Rekuperacinę vėdinimo sistemą su viso namo šildymo galimybe įsirengsite už sutaupytus pinigus.