Ačiū merginos, kad priimat į savo būrį
nėra taip, kad visai tik skersikuočiau į Paleo - jau pusė metų prie mėsos garnyras tik daržovės, nebereikia jokių duonyčių, rūkytų dešrų, tepamų sūrelių ir kitokių šūdukų. su mama (t.y. prieš jos ligas) porą metų turėjom vasaros restarto programą, kurios anti-paleo būtų tik tai, kad rytais valgydavom avižinę košę, bet visa kita, kai dabar pagalvoju, idealus paleo. iš mūsų šeimos vyrai dar šaipydavosi, kaip mes čia norim suplonėt, jei po riekelę lašinių nusitrumpinam per dieną, ar tuos pačius pietus su jais (t.y. nevengdamos kotletų ar mėsos) valgom. O turbūt organizmas jautė, ko nori, ir aš, nebadaudama, per pusantro mėnesio nusimesdavau 4-6 kg, ji 6-8 kg. o kas vis išmuša iš vėžių - tai rudenį gauta intensyvi praktika, besitesianti iki dabar (darbas nuo ryto iki apyvėlio vakaro, neegzistuojanti pietų pertrauka (t.y. nėra tradicijos išeit kur nors, 15 min nubėgi į virtuvę), derinamos su studijomis ir ilgu sėdėjimu bibliotekoje (visi žino, koks maistas ten eina į trasą, morkos per daug traškios

), o dar su kambarioke ir draugais kartu dažnai gaminame, nors ir atsimušinėju ir atmušinėju ją nuo perdėtų angliavandenių, bet tas studentiškas racionas

bet jokie pasiteisinimai ne priežastis, ir labai pykstu ant savęs

o kodėl šiaip anksčiau nesusivokiau, kad esu tikrai nepavydėtinoj padėty - tiesiog niekada neatlikau tokios gyvenimo peržvalgos, kaip kad šiandien, kai net prisimerkusi skaičiavau visus įmanomus susirgimus. visada prieš akis švytuodavo tas dermatitas, kaip pagrindinis sveikatos minusas, - o visa kita ot, kol nesusirašai visko ant lapo, ir nesuvoki to liūdnumo. kad ir tas ausų ar bambos šlapiavimas - truko kokius metus, ėjo praėjo, apsidžiaugiau, ir visai buvau jį pamiršusi. ar tas Laimas - kaip visi sako, ot, pagersi antibiotikų, praeina visiems ir tau praeis. taip žmogus ir gyveni, pasigydai vieną, pasigydai kitą, pasiteplioji ir tik kartą dingteli mintis, o iš kur visa tai?

beje, žmogus tikrai gali būt kvailas padaras

kaip didžiausią alergeną visada laikiau sintetiką (paauglystėje tik galėjau pasvajot apie džinsus su lykra) ir tuos pačius kiaušinius, o tik šią vasarą dingtelėjo galvon, kad kiekvienais metais per rugiapjūtę vien artesnis priėmimas prie grūdų dulkių man iškart alergizuodavo odą. tai kas dedasi viduj, jei vien dulkės alergizuoja? o man galai nesueidavo, ir toliau šveisdavau batoną ir baltų miltų gaminius.
voresta, kvėpavimas 11, o dėl šlapimo spalvos, pastarosiom dienom jis iš ties ryškesnis, pati pastebėjau
hmm, o dėl mamos, net nežinau, gal ne tiek skausmais, kiek sunkumu vis skųsdavosi prieš tulžies nustatymą, o paskiau, jau, aišku, kiekvieną sunkumą nurašydavo tulžiai. o dabar - jei blogiau pasijaučia po maisto - tam vienam inkstukui ir panikuoja.
ok, merginos, pasistengsiu kambariokei nebenuolaidžiaut jokiom progom