Fotografijos pradžiamokslis

Panaši jausmų makalynė sukilo perskaičius V. Luckaus biografiją. Bet kaip kažkas pasakė, genijai - tie kurie nesigėdija savo beprotybės. Gal tai jiems ir leidžia nusispjovus į viską, nueiti žymiai toliau..., kur kiti negali... dėl baimės, t.t. suvaržymų, kanoninio mąstymo...
Reikia save išspirti į parodą...

tai ir blogiausia, kad daugelis mato tik faktą ir rezultatą, bet visai nesigilinama į priežastis. O be priežasties, kaip žinia, niekas nei atsiranda, nei vyksta. Nu, Iks, reikėjo trenkt kumščiu į stalą...

Ka mane обработала (atsiprašau už svetimybę, bet niekaip negaliu sakyti, kad apdirbo , dar pagalvotumėt ko nereikia ), tad skrendu į labą ir... SAY, gromatėlę parašiau parašiau, karvelėlio paprašiau paprašiau (būk gera, pranešk, kai gausi, kad būtų ramu, gali ir tik faktą, be antakių kilnojimo - ar iš balos tas gražumas, nes dėl gražumo nesu ir pati tikra, bet nuoširdžiai ; tikiuos, įskaitysi, nes ne tik pieštuko, bet ir tušinuko neišlaikau, atpratau...Opšra, nepulk piktintis, tai dar ne "pagaminta Iks laboratorijoje"

Mamagute, stalo gaila, gali ir neatlaikyti, mano kumščiai geležiniai, kaip matei

Iks, neabejoju, kad susidurčiau su tokiais pačiais kategoriškais vertinimais. Mes, žmonės, taip sutverti, kad esame linkę smerkti kitokį asmenį, asmenybę, nepripažinti jo teisės klysti ir klysti pakartotinai. Dažnas esame linkę paviršutiniškai vertinti kito elgesį, jį pasmerkti, tuo atpalaiduodami save nuo galimybės įsijausti į kito žmogaus motyvus ir atsikratydami rizikos, taip, rizikos, jį suprasti ir tuo tarsi pateisinti. Tame dažniausiai slypi ne mūsų asmeninės vertybės, o baimė nuo jų nukrypti suvokiant kito žmogaus neva blgoo elgesio motyvus. Juk kaip dažnas priima tokią situaciją: oi, aš jį suprantu, vadinasi, bent iš dalies pateisinu. Oi, o jei pateisinu, vadinasi, ir savyje matau jėgos šitaip elgtis. O šito, oi, aš nenoriu, ne ne ne, neigiu. Nenoriu, kad taip nutiktų man arba mano vaikams. Štai ir visas paprastas mechanizmas - baimė, kad esi pajėgus padaryti lygiai taip pat, bet BIJAI. O slapta gal ir nori. Tarkim, aš galiu visiškai laisvai pasmerkti medžiotoją, nes pati nenorėčiau (bijočiau) nušauti stirnos drėgnomis bukomis akimis, nes po to gal užsigraužčiai negyvai. O asmens laisvės dilema apskritai yra terra incognita mūsų visuomenėje. Na, bent jau suaugėliškoje jos dalyje. Jaunimas jau kitaip mąsto. Tarkim, mano gimdytoja, išgirdusi, kad atidedu kas mėnesį vaikui pinigų jo ateičiai, apsidžiaugė, kad studijoms. Bet aš pridėjau, kad gal jis nenorės po mokyklos iš karto studijuoti, o gal pakeliaus, susipažins su pasauliu ar savimi, persigando - tik tu neskatink šito. Vadinasi, suasmenino, bandė sukontroliuoti galimai kol kas dar tik teoriškai galinčią pasireikšti laisvą dvasią.

Kalbėti apie menininkus ir jų klystkelius lengviau, negu apie kokius paauglius žudikus. Nes menininkas a priori yra nesuprastas durnius, kuriam kažkodėl daugiau atleidžiama net nesigilinant į poelgių priežastis. Jis ir traukia, ir atstumia, bet šiuo atveju turime arba galimybę pabandyti Luckų pažinti jo neteisdami, arba atsiriboti, neapkraudami savo pervirusių smegenų joms nereikalinga ir nepraktiška informacija. Nereikalinga, nes nepritaikoma. nebent pamoralizuojant jaunąją kartą, kad "tu taip nedaryk". Paprastai visas smerkimas kyla iš baimės susidurti su savimi pačiu.

Man Luckus - gurkšnis gryno oro priplėkusiame rūsyje, kuriame, akivaizdu, gyvename. Ir nors jis padarė baisų nusikaltimą, tuoj pat jį pats pasmerkė ir atpirko. Ar daug kas iš mūsų gebėtų pasielgti taip pat tą pačią akimirką? Greičiausiai ne. Mes tik pasmerkiame ir nusisukame.

paviduriavau

kur ten geležiniai , per silpnai pasakyta Dabar galvoju- gerai, kad ir netrenkei. Žmonės labai įvairūs, pasaulis dar margesnis. Kiekvienas turės nuomonę. Svarbiausia, kad pats , žmogau, ją turi... blogiau- būti be nuomonės.

vidurių pralaisvėjimas pravalo organizmą, o tavo paklodės - pravėdina mums smaganus. Eilinį sykį skaniai suėjo tavo paklodė

sakyčiau, kad nereiktų apibendrinti labai

Oi, tu tik viduriuok į sveikatą.

Po tokių pamintijimų sukirba kažkas kažkur, sujudina dar labiau.

SAY, pasigailėk, paviduriuok man savo adresą pakartotinai ir skubiai, prašau Užsikimšo AŽ saugykla, per skubėjimą ne tą žinutę ištryniau Ačiū

mua už operatyvumą

Iks - reikėjo Tavo oponentams parekomenduot Salvadoro Dali autobiografiją paskaityt. Ir tada vėl padiskutuot...