Ilgai skaiciau sia tema, tikiuosi ir as sulauksiu kokiu patarimu, pastabu ir nuomoniu.
Jau pora metu su vyru esame krizeje. Taciau krize panasu yra tik man, nes jam daug maz viskas gerai. Labai sunku aprasyti ir vertinti santykius, taciau imu suprast, kad savo vyrui tiesiog nerupiu. Paskutiniu metu pradejau galvot apie skyrybas, nes kaip isspresti iskilusias problemas as jau nebezinau.
Atrodo buitis ir rutina taip uzspaude mus, kad nieko daugiau nesugebam matyt. Ir blogiausia tai, kad as noriu visa tai issprest, jis ne. Taciau nesuprantu kodel.
Dirbame abu, vaiku neturime, buityje tvarkomes abu...siuo klausimu jokiu bedu nera. Bedos prasideda lovoje, tarpusavio supratime ir bendravime. Jis niekada nepasizymejo aukstu libido, sekso visad siek tiek truko, taciau stogo nerove. Taciau paskutiniu metu labai aptingo kazka daryt, stengtis. Kitos neturi, esu tikra. Pries puse metu pakilo pareigose, tuo metu nesimylejom 2men. Stresas, naujos pareigos..suprantu, nesinorejo, ne tai galvoje buvo. Rugsejo men mylejomes viena karta, lapkriti 2k, ir gruodi kolkas 2k. Prastai. Turiu pamineti, kad niekada sekas nebuvo pastovus- budavo 2kart per savaite kokias 2sav, poto savaite pertrauka, 5kart per men, tada 3sav pertauka....labai ivairiai, priklausomai nuo streso, bendravimo, pykciu. Mums susipykus, myletis jis negali. Prireikia kokios savaites, kol atsigauna. Taip ir banguodavo visada. Sekse jis egoistas, mazai stengesi del manes.
Kita didele problema, kad i kiekviena mano pasiulyma, prasyma, jis visada atsako NE. Siulau pasivaikscioti parke- NE. Eiti i kina -NE. Siulau susitikti su mano draugais -NE. Viskas, ka jis man gali pasiulyti paziureti, koki nors filma, arba susitikti su jo draugais. Tai viskas, ka mes veikiame kartu. Dar apsipirkinejame kartu. Veiklos as turiu, draugiu taip pat. Nesedziu po darbo kas vakara namie, nezirziu, nepriekaistauju. Uzsiimu savo veikla, savo pomegiais, susitinku su draugem, taciau kazkokios veiklos dviese noreciau. Neisivaizduoju, ka reiskia dviese nueiti i kavine, ar kina, pasivaikscioti parke. Kad jam neidomu su manimi, nepasakyciau, nes pokalbiu temu mes turime daug, megstame bendrauti, diskutuoti.
Galeciau tiek daug isvardinti dalyku, kuriu jis nedaro, nesuteikia....
Nenoriu skustis tik juo. Klaidu ir as pridariau, taciau visad stngiaus jas istaisyti. Buvo metas, kai nemazai jam priekaistaudavau. Negalejau suprast, kodel zmogus, kuris sako, kad mane myli, negali niekada nieko padaryti del manes..net elementariausiu dalyku. Jis tik sakydavo- nustok priekaistaut ir viskas pasikeis. Nustojau. Stengiaus daug sypsotis, but geros nuotaikos, pradziuginti ji skania vakariene, bet ar kas pasikeite? Zinoma ne. Emiausi kitokios taktikos- dar daugiau uzsiimdavau savimi, dazniau iseidavau su draugemis. Pavydas apsireiske, taciau is esmes niekas nepasikeite.
Kalnu nuverst niekad neprasiau, papuosalu, geliu taip pat. Norejau tiesiog, kad paprasius isvirt arbatos neisgirsciau zodziu- kodel pati negali. Kad vos grizus namo nebutu pirmas darbas, kuri reikia atlikti, tai kompiuterio ijungimas. Kad i kiekviena mano nora nebutu atsakoma NE.
Nezinau, kokia kalba reikia kalbeti, ka dar reikia daryti, kad jis mane isgirstu. Budavo pokalbiu, kai atrodo supranta, ka as sakau, ko man truksta. Matau, kad supranta, bet kaip buvo viskas, taip ir liko.
Vakar paklausiau jo, kodel tu visiskai nesistengi del musu santykiu? Atsakymas- nezinau, siaip. Imu galvot, kad jis laiko ant manes kazkoki pykti, nuoskauda....o gal jis paprasciausiai tingi? Arba paprasciausiai as jam nerupiu ir sie santykiai jam nieko nereiskia..taciau keli mano bandymai iseiti, baigdavosi jo verkimu, maldavimu pasilikt ir zinoma pazadais.
Issiliejau