QUOTE(Maar @ 2013 12 10, 14:03)
Man visai nereikia to sekso, ir malonumus pasiekt daugiau vargo nei pacio malonumo.
Bet reikia artumo, be to jei mylimam zmogui gera, tai fainiau nei sau. Vien del to verta kad ta pajusti. Tai ka as cia save tuo zeminu ar zlungu? Nemanau...
"Kokia tada turi buti saviverte moters?"
O kokia bus saviverte suzinojus, kad jis isitaise drauge?
Ir as jo nekaltinciau nors jau neistikimybes nepernesu patologiskai
Bet reikia artumo, be to jei mylimam zmogui gera, tai fainiau nei sau. Vien del to verta kad ta pajusti. Tai ka as cia save tuo zeminu ar zlungu? Nemanau...
"Kokia tada turi buti saviverte moters?"
O kokia bus saviverte suzinojus, kad jis isitaise drauge?
Ir as jo nekaltinciau nors jau neistikimybes nepernesu patologiskai
Ne, nu tai jei Jums seksas tik pareiga, tai nereiškia, kad visom taip. Man pvz. sekso reikia ir man jis patinka, ale jei reiktų periodiškai atsigult tik tam, kad pas kitą nepabėgtų, negaunant jokios emocinės ir fizinės grąžos, nu tai nafik, lai eina ir randa tokią, katrai tas atsigulimas bus tik tam, kad pliusą užsidėt.
Seksas yra dvipusis žaidimas, o ne vienos krypties gatvė. Bent jau man.
O kodėl turėtų kisti mano savivertė, jei vyras susiranda kitą? Čia jo sprendimas.
Aš suprasčiau, jei moteris "neduoda" šiaip sau, iš principo, nu tai tada gal ir galima sakyti, kad pati kalta. Bet jei moteris nori elementarios pagarbos, dėmesio, pagalbos ir "neduoda", nes yra pervargusi viską viena daryt, nu tai kokios ir kam pretenzijos turėtų būti reiškiamos? Kas iš to, jei ji dabar prisivers ir guls kiekvieną kartą, kai jam prisireikia? Jos gyvenimas tai nepalengvės, pareigų nesumažės, vyrukas ir toliau jausis teisus (nu aišku, nafik jam dėti papildomas pastangas, jei ir taip visi jo poreikiai patenkinti nepersistengiant). Abiems tas pastangas reikia dėt, o ne gyvent pozos 68 sąlygom (tu man pačiu..pk, o aš tau skoloj liksiu...).