Tėvų karšinimas (10)

#517
QUOTE(amukas @ 2014 10 23, 21:41)
Atklydau i jusu temuke, nes pries 4 men susiduriau su tokia problema, mano mociutei buvo insultas, dabar namie jau, bet visgi guli, viena puse paralyzuota.
Idomu ar del vaistu israsymo as pati turiu vykti i poliklinika ar gydytoja turi atvykti i namus? (kvailas gal klausimas, bet visgi..)
Kur dedat panaudotas sauskelnes?
Ar yra pasidariusiu rupyba? Pasidalinkit patirtim.
Auksciau paskaiciau, kad rasot del atidavimo i seneliu ar slaugos namus... na negaliu neisiterpti. Ar kuri nuo ryto iki vakaro yra ten praleidusi bent viena savaite?


Važiuodavau pati į polikliniką vaistų išsirašyti anytai.
Sauskelnes dėdavom į maišelį ir mesdavom į konteinerį, nes namuose tuoj atsirasdavo kvapas ne koks.
Slaugos namuose savanoraujam jau ne vienerius metus, tad žinau kasyra slauga ir kokiossąlygos. bet kai namuose ne vienus ta pati įtampa ir trintis, kai pašlija santykiai tarp mylimo žmogaus ir šeimos, tada imi rinktis kitus varijantus...
Atsakyti
#518
QUOTE(amukas @ 2014 10 23, 21:41)
Auksciau paskaiciau, kad rasot del atidavimo i seneliu ar slaugos namus... na negaliu neisiterpti. Ar kuri nuo ryto iki vakaro yra ten praleidusi bent viena savaite?

Ligonis ligoniui nelygu. Be to, neaišku ką galvosit po 5 -10 slaugos metų.
Mūsų močiutei tas pats su kuo būti, svarbu kad šalia būtų žmogus, prie kurio ji galėtų "prilipti". Pas mus keitėsi slaugės - jokių problemų. Ar sūnus, ar aš, ar svetimas naujas žmogus, vistiek nelabai skiria. Kad tik ne viena. Ir taip jau beveik 10 metų ir dar kokių 10 metų laukia.
Dabar ji pas dukrą jau 3 mėnesiai, o man vis dar vaidenasi, kad ji lenda, stebi iš už kampo, kambarys niekaip neišsivėdina. Ir jau pradedu stresuot, kad vėl greit atveš.
Mūsų atveju aš rinktis negaliu, vaikai mano, kad jai geriau namie. Tenka taikytis.
Gaila jos, gaila ją slaugančių. Mes tai nors į darbą išeinam slaugėms palikę, o jos dukrai tai siaubas, tuoj pati nuprotės.

Merga, atvargai savo 4u.gif Praeis laiko kol pradėsi normaliai gyvent, o dar su tokia gimine doh.gif Įsivaizduoju kaip skaudu, kai įdėta tiek vargo, atsisakyta savo gyvenimo ir dar priekaištai iš žmonių, kurie piršto nepajudino slaugant.
Atsakyti
#519
Visiskai Garminai pritariu drinks_cheers.gif . Va atziurekit kokius metus, penkis, kada stogas prades paciai slysti, tada amukas ir stebekites kaip ten vaikai ar anukai i tokias istaigas atiduoda ar bent jau tik mintyse pagalvoja apie tai. Ne mums teisti ir nagrineti kodel ten senukus atiduoda. Tikrai ivairiu ligoniu yra, seimose ir ne viena sunku ligoni kazkam tenka priziuret ir dar problemu kitu buna.
Na as pvz tikrai zinau, kad jei zinociau, jog man nedaug liko gyvent - ieskociau kokiu tu namu savo mamai, nes daugiau niekas jos neziuretu: brolis mano jau ir taip neuzsuka aplankyt, o vyras su vaiku tikrai neziures. Tai ka tada tokiu atveju daryti? Leisti numirti, nes pati nesugeba valgyt pasigamint ir arbatos uzsikaist?
Atsakyti
#520
Sveikos 4u.gif Skaitau jus pastoviai. Kol kas dar nesu jusu gretose, bet neuzilgo busiu. Mamai dar tyrimus del Alzheimerio ligos ir senatvines demensijos, bent man ji taip sako. As ne Lietuvoj ir su mama niekada artimos nebuvo. Dabar su vyru pakalbam ka reiks daryti, kai diagnoze paaiskes. As i Lietuva tikrai negrysiu, nematau galimybiu jos cia atsivezti taipogi. Gal jus kartais zinote kiek kainuoja menesiui privatus seneliu namai arba kiek kainuotu asmenine slauge Siauliuose. Busiu dekinga uz jusu atsakymus
Atsakyti
#521
apie Šiaulius nežinau, bet Kaune mačiau ištisas palatas tokių močiučių, kurių vaikai užsienyje. Kadangi jie nelabai supranta aplinkos, gal jiems tas pats, kur būti. Gal turi giminių ar draugų, kurie bent retkarčiais sektų situaciją tuose senelių namuose? ir kodėl Šiauliuose, juk galima ir kokiam kaime, kur yra tų privačių slaugos namų. Kaina apie du tūkstančiai, nežinau ar įeina vaistai ir sauskelnės.

Kol su mama dar kalbatės, tai ji dar pakankamai protinga, gal užtektų socialinės darbuotojos, ar privačios slaugęs, kad užeidinėtų.
Atsakyti
#522
Sveikos smile.gif
Aš taip pat kartais pasiskaitinėju temą, nes problema aktuali ir man.
Kaip jūs susitarėte su savo senoliais, kad jau laikas kažką keisti ir gyventi taip kaip anksčiau nelabai išeis? Mano mama šiuo metu pamiršta išgerti vaistus, dingsta daiktai, pradeda nebepažinti balso telefonu, pasikūrenti sunku (nuosavas namas), maisto seniai neparsineša iš parduotuvės, o man atstumas nemažas - apie 150 km, kasdien nepribėgiosiu, galiu tik savaitgaliais. Mama pas mane gyventi nenori, ateinančios slaugės/padedančios moteriškės namuose nenori, o pačiai jau gyventi savarankiškai nebeišeina. Galiu tik laukti, kol kas nors atsitiks, gal tada lengviau bus susitarti, kad jau reikia kažką keisti, bet taip baisu ir skaudu laukti, kol kas nors atsitiks - vėl nukris, vėl susilaužys, truks vena ar dar kas - jau tiek visko buvo, bet kažkaip vis pasisekdavo - suspėdavau, kai nugriūdavo ar trūko vena, kas nors padėdavo - laužė duris policija, kai susilaužė koją, kaimynas, kai pametė raktą sode, bet kas bus kai niekas nesuras? Kaip susitarti, kad vienai jau sunku?
Atsakyti
#523
QUOTE(ispamas @ 2014 10 28, 09:20)
Sveikos smile.gif
Aš taip pat kartais pasiskaitinėju temą, nes problema aktuali ir man.
Kaip jūs susitarėte su savo senoliais, kad jau laikas kažką keisti ir gyventi taip kaip anksčiau nelabai išeis? Mano mama šiuo metu pamiršta išgerti vaistus, dingsta daiktai, pradeda nebepažinti balso telefonu, pasikūrenti sunku (nuosavas namas), maisto seniai neparsineša iš parduotuvės, o man atstumas nemažas - apie 150 km, kasdien nepribėgiosiu, galiu tik savaitgaliais. Mama pas mane gyventi nenori, ateinančios slaugės/padedančios moteriškės namuose nenori, o pačiai jau gyventi savarankiškai nebeišeina. Galiu tik laukti, kol kas nors atsitiks, gal tada lengviau bus susitarti, kad jau reikia kažką keisti, bet taip baisu ir skaudu laukti, kol kas nors atsitiks - vėl nukris, vėl susilaužys, truks vena ar dar kas - jau tiek visko buvo, bet kažkaip vis pasisekdavo - suspėdavau, kai nugriūdavo ar trūko vena,  kas nors padėdavo - laužė duris policija, kai susilaužė koją, kaimynas, kai pametė raktą sode, bet kas bus kai niekas nesuras? Kaip susitarti, kad vienai jau sunku?

As neikaip nesusitariau, nes mano mama ''viska pati zino, moka, ir susitvarko pati''. Taip sake , nors buvo visai kitaip. Vazinedavau po kelis kartus per diena, nuovargis buvo didelis doh.gif . Viena ryta uzvaziavau, pamaitinau, vaistus sudaviau, po pietu atvaziuoju - visas butas dumuose paskendes, arbatinukas ant dujines ant ugnies stovi visas juodas sudeges, o mama miega. Matomai buvo uzsidejus arbatai vandens ir pamirso. Tai tiesiog paemiau, aprengiau, ir issiveziau pas save. O spyriojosi ir baresi tai doh.gif . Bet iki nelaimes labai nedaug truko. O paskui aprimo, nebesiverze i savo namus, nes visai apie juois pamirso.
Tokie ligoniai gyvena savame pasaulyje. Jie viska zino, viska moka, jiems nieko nereikia, nes gali apseiti ir be maisto ir be vaistu doh.gif .
Arba vezkites pas save, arba pradzioj kokia moteris pazistama is kaimo kur mama gyvena tegu uzeidineja.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cambala: 28 spalio 2014 - 10:39
#524
QUOTE(ispamas @ 2014 10 28, 10:20)
Sveikos smile.gif
Aš taip pat kartais pasiskaitinėju temą, nes problema aktuali ir man.
Kaip jūs susitarėte su savo senoliais, kad jau laikas kažką keisti ir gyventi taip kaip anksčiau nelabai išeis? Mano mama šiuo metu pamiršta išgerti vaistus, dingsta daiktai, pradeda nebepažinti balso telefonu, pasikūrenti sunku (nuosavas namas), maisto seniai neparsineša iš parduotuvės, o man atstumas nemažas - apie 150 km, kasdien nepribėgiosiu, galiu tik savaitgaliais. Mama pas mane gyventi nenori, ateinančios slaugės/padedančios moteriškės namuose nenori, o pačiai jau gyventi savarankiškai nebeišeina. Galiu tik laukti, kol kas nors atsitiks, gal tada lengviau bus susitarti, kad jau reikia kažką keisti, bet taip baisu ir skaudu laukti, kol kas nors atsitiks - vėl nukris, vėl susilaužys, truks vena ar dar kas - jau tiek visko buvo, bet kažkaip vis pasisekdavo - suspėdavau, kai nugriūdavo ar trūko vena,  kas nors padėdavo - laužė duris policija, kai susilaužė koją, kaimynas, kai pametė raktą sode, bet kas bus kai niekas nesuras? Kaip susitarti, kad vienai jau sunku?


Sveiki 4u.gif .
Manau šiuo klausimu galiu atsakyti aš.
Mes gyvename Klaipėdos priemestyje,o anyta buvo išvežta pas vyro seserį į Joniškį (iš ten ir parsivežėme). Po to kai jai liga progresavo, namuose visko buvo ir po kriaukle ir orkaitėje "krosnį kūrė" , palikusi ne kartą dujas atsuktas buvo, vandenį atsukusi keletą dienų laikė ir .t.t. Gerai,kad mes šalia buvom ,o jei ji būt buvusi viena tai vien dujomis paliktomis prisižaist lengvai galima. Pasakymas nenoriu su jumis gyventi yra tolygus nuliui, nes praėjus "užplaukimui" pati sakydavo gerai ,kad esat šalia, nors kaip ir visad kasdien buvau ypač bloga ir t.t. Ieškokite iš kaimynų ką nors, kad galėtų kasdien ateiti, patikrinti kuom užsiėmus arba forminit soc. globą ,kad socialinė galėų ją lankyti arba ieškoti socialinės priežiūros pancionato.
Atsakyti
#525
QUOTE(merga @ 2014 10 28, 10:43)
Sveiki  4u.gif .
Manau šiuo klausimu galiu atsakyti aš.
Mes gyvename Klaipėdos priemestyje,o anyta buvo išvežta pas vyro seserį į Joniškį (iš ten ir parsivežėme). Po to kai jai liga progresavo, namuose visko buvo ir po kriaukle ir orkaitėje  "krosnį kūrė" , palikusi ne kartą dujas atsuktas buvo, vandenį atsukusi keletą dienų laikė ir .t.t. Gerai,kad mes šalia buvom ,o jei ji būt buvusi viena tai vien dujomis paliktomis prisižaist lengvai galima. Pasakymas nenoriu su jumis gyventi yra tolygus nuliui, nes praėjus "užplaukimui" pati sakydavo gerai ,kad esat šalia, nors kaip ir visad kasdien buvau ypač bloga ir t.t. Ieškokite iš kaimynų ką nors, kad galėtų kasdien ateiti, patikrinti kuom užsiėmus arba forminit soc. globą ,kad socialinė galėų ją lankyti arba ieškoti socialinės priežiūros pancionato.

Ačiū smile.gif
Šiaip tai kol kas mama tikrai nenori kartu gyventi - blogai jai pas mane, verkia, pyksta ir to pasakymo, kad čia gerai dar niekada nesulaukiau - gal tikrai sunku iš savo namo ir kiemo įlįsti į butą, kai dar jis praktiškai visada tuščias - grįžti vėlai po darbo - nei į sodą išeisi, nei su kuo kokiu žodžiu persimesi - bendravimo jai labai reikia. Kaimynai kartais iš geros valios ateina - pasižiūrėti, ar ko dūmai žiemą nerūksta, ar ko po kiemą nevaikšto, bet man kasdien norisi, o čia jau reikėtų samdyti žmogų, bet bijau, kad jei nenori, tai ar durų neatrakins ir neįsileis, ar pasakys, kad nieko nereikia - visaip gali būti - nepriversiu. Į pencionatą dar lyg ir anksti, kol pati kiek kruta po namus, bet vieną palikti jau tikrai baisu. Dėl socialinės - irgi tas pats kaip su samdytu žmogumi - įsileis arba ne, be to, lyg ir nieko panašaus miestelyje nesigirdi, nes ir kiti panašių žmogiukų turi, tai paprastai ieško žmogaus slaugai. Buvau kelis kartus po operacijų "užspaudus", kad važiuotų pas mane, bet labai ji čia kankinosi, vos kelias savaites ar mėnesį tetvėrė, gerai, kad galėjau pasiimti vėliau atostogas, bet visai nedirbti negaliu - nebus iš ko gyventi.
Nesmagus rebusas, juolab, kad visai nesiklauso, kas įmanoma, kas ne, o per prievartą be sutikimo dar nesinori, nors gal jau laikas.
Atsakyti
#526
Klausėt apie rūpybą. Turiu aš susitvarkiusi, o kas domina?
Atsakyti
#527
QUOTE(ponia Lylia @ 2014 10 28, 16:34)
Klausėt apie rūpybą. Turiu aš susitvarkiusi, o kas domina?

Man tai būtų įdomu, kaip kas vyksta, nes kaip ir nieko nežinau. Žinoma, jei klausimas man, o tai kartais tik savo bėdas matau blush2.gif
Tikrai nemanau, kad galima pretenduoti į kažkokias pašalpas - juk ne ant patalo, bet ar gali būti bent bet kokia socialinė pagalba, kas ją teikia, kai vienam žmogui sunku, arba kas man svarbiau - jau nebesaugu, o vis dar norisi gyventi savo namuose. Kaip ten su tais ateinančiais socialiniais darbuotojais - kur kreiptis? Gydytoją, savivaldybę?
Atsakyti
#528
QUOTE(ispamas @ 2014 10 29, 11:51)
Man tai būtų įdomu, kaip kas vyksta, nes kaip ir nieko nežinau. Žinoma, jei klausimas man, o tai kartais tik savo bėdas matau  blush2.gif
Tikrai nemanau, kad galima pretenduoti į kažkokias pašalpas - juk ne ant patalo, bet ar gali būti bent bet kokia socialinė pagalba, kas ją teikia, kai vienam žmogui sunku, arba kas man svarbiau - jau nebesaugu, o vis dar norisi gyventi savo namuose. Kaip ten su tais ateinančiais socialiniais darbuotojais - kur kreiptis? Gydytoją, savivaldybę?

Galiu pasakyti tik apie rūpybą. Ją nustato teismas.
Pradžioj reikia, kad gydytojų komisija nustatytų nuolatinės slaugos poreikį, liaudiškai sakant, slaugą. Kai turėjom pažymą, tada kreipėmės į soc. paramos skyrių, ten pasakė, kokius dokumentus susirinkti ir nunešti į teismą, kad paskirtų posėdžio datą. Už teismo posėdį susimokėti reikėjo 140 lt kažkur. O pažymos buvo tokios: iš seniūnijos dėl gyvenamos vietos, mano charakteristika, medicininė pažyma dėl mano sveikatos, kad esu sveika ir galiu slaugyti, iš policijos lyg reikėjo, jau nepamenu, kad neteista g.gif , na, nieko ten sudėtingo, tokie visokie popieriai, krūva jų buvo. Paskui buvo teismo posėdis, nieko rimto, dalyvavo soc. skyriaus vedėja ir aš. Vedėja sakė, jei jau yra nustatyta slauga, tai nėra taip buvę, kad teismas neskirtų rūpintojo. Jokių pašalpų papildomai už tai nieks nemoka, tik man eina stažas ir nereikia pačiai mokėti sveikatos draudimo.

O dėl ateinančios slaugės, tai irgi reikia kreiptis į soc. skyrių, pusseserė turi ligotą tėvą, tai ji išsireikalavo šiaip ne taip. Nors iš "valdiškos" slaugės pagalbos nelabai kokios sulaukia senukas, papildomai samdo ir kaimynę. Bet manau, pradžioj visur reikalinga gydytojų komisijos pažyma dėl priežiūros ar slaugos poreikio.
Atsakyti