Tėvų karšinimas (10)

kiek domėjausi, slauga 3 mėn per metus nemokamai, bet reikia iš anksto į eilę užsirašyt. Apie mūsų miesto slaugos namus labai prieštaringi atsiliepimai, viena pažįstama negali atsidžiaugt savo mamos priežiūra, kita sako, kad ten tik numarint galima vežt. Aš pati nebandžiau, nuomonės neturiu.
Kiek ieškojau senelių namų, artimiausi mums prie Kauno, kaina nuo 1800 Lt/mėn. Kitur paskambinus iškart pasako, kad su Alzheimeriu nepriima.

Mums musu miesto soc. paramos skyriui siule Jotainiu pensionata. Soc. darbuotoja sake, kad labai geri, bet pati daugiau nesidomejau.

pajamas sutikimus ( vaikų) prašė privačuose senelių namuose Klaiėpdos r. mėn. kaina nuo 2000 lt. Pateikus prašymą Soc. Rūpybos skyriui, gyventi senjorų namuose, soc. rūpybos darbuotojai, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, gaunamą pensiją ir turimą deklaruotą turtą, spręndžia kokia dalis gyvenimo senjorų namuose jums bus finansuojama valstybės ir kokia jums reikės padengti savo lėšomis.
Priklausomai nuo valstybės finansuojamos sumos, pasirašoma trišalė sutartis su Rajono/ miesto Savivaldybe ir senjorų namais, arba dvišalę sutartį tiesiogiai su senelių namai. Sutartyje apibrėžiami finansiniai įsipareigojimai, bendra gyvenimo tvarka ir taisyklės, dvišaliai (trišaliai) įsipareigojimai ir teisės.
kadangi mano anyta deklaruota pas mane, todėl ir buvo renkamos visos šeimos pajamos ir turtas.(tipo ar duoti valstybinį finansavimą ar mokėk pats).

Ačiū atsakiusioms

Sveikos merginos,kaip laikosi jūsų ligoniukai per tokiu karščius.Aš jau ir pati tik į darbą ir namo,tokio karščio jau nepernešu.Mamai vasarą truputį geriau ,tai kai važiuojam kur nors tai visada pasiimam kartu,nors labai pavargasta ,bet atsigauna pasibuvus su žmonėm.Ją tik vežk tai atrodo ir slaugomo ligonio neturim.Tik šiuo metu pradėjo dažnai skaudėti galvą,labai bijau,kad nebūtų kas rimto.Spaudimą matuoju,tačiau ,kad būtų labai didelis tai taip nėra.Net citramonas kartais nepadeda,nors prie tokių orų tai visko gali būti.Labai laukiu kol atvės ,išeis į lauką,tai gal nuotaika pasitaisys ,nes dabar jau pradeda depresuoti,kad niekas nelanko ir niekur neinu,bet čia mums jau kasdienybė.Labai jau nuotaikų kaita staigi,atrodo išėjai į darbą palikai tvarkoj,o parėjus randi vos ne mirštantį ligonį.Ir dar pasakykit kaip jūs tvarkotės su tualeto "reikaliais"-turėjo hemorojų -išoperavo,tačiau tai mums vis tik problema.Būtinai kasdien turi išeiti ant didelio,jei nesigauna ,nervuojasi beprotiškai,vaistus geria kasdien,jau nebepadeda,Ko tik nebandėm ir lašiukus ir arbatas ir vaistus.Visi būdai jau žinomi.Išgeria tabletę ir laukia kod po 5 min.suveiks,bandau sakyti ,kad ne taip greit viskas vyksta ,tada tampu priešu ,prigeria dar daugiau ,tada suviduriuoja,toliau pyksta ,kad viduriuoja.Ir taip pasaka be galo.Klausyti tai juk neklauso,arba aš dar nemoku reaguoti.
Kad ir dabar -jau guli ir jaučiu,kad dar nemiega(laukia manęs),visa pikta,bet šiandien su manin nekalba ,tai ir nekviečia .Skaudu ,kad toks artimas žmogus pamažėle vis tolsta.Parašiau litaniją-nepykit,mintys padrikos visiškai.

Monikiukas Va,ir aš tokia senatvej busiu,jautri,todėl ir pikta,nekalbanti,nepatenkinta. Neramu del senatves,nes kelis metus geriu antidepresantus,nezinau,kaip seksis senti .Geras vaistas geros emocijos. karšta,bet gal mamą nusivežkit kur gamton į paavesiuką,pati pailsesit,ir taika grįš į namus.

Pažįstama, oi kaip pažįstama. Iki negalėjimo. Tik mums viduriai irgi užkietėję, be vaistų niekaip, prigeria arkliškas dozes vaistų, pradžioj atsiklausau, kad "ne, šiandien nieko nebus, bus kaip anąsyk", suprask, neišsituštins, paskui slabdama pradeda šiaip ne taip tuštintis, sunkiai, po kokios valandos kai paleidžia vidurius, spalvotu vandeniu varo iki nakties. Ir pykstam abidvi, ji ant manęs, aš ant jos. Ir manęs neklauso, tik kad pati nenueina vaistų pasiimti, tai turi užtekti tiek, kiek paduodu. Kartais susisukdavo galva, tai net naktį po kelis sykius šaukdavos ir prašydavo duoti vaistų. Aš neduodu, tuoj į ašaras. Pasaka be galo. Baisu. Sunku. Nors kitiems būna dar blogiau, tuo bent pasiguodžiu. Kai pagalvoji, nėra taip ir sunku, bet kai negalvoji, kai automatiškai sukyla užspaustos emocijos, tada... Ir nieko nepadarysi.

Stiprybės, laikykitės tvirtai
Pabandykit duoti ne vaistų, o pusę puodelio kefyro su keliais šaukštais aliejaus: tada jokio "skystai", o švelniai ir ramiai ir, svarbiausia, "eina"

stiprybės jums, mergaitės....
parašysiu išmintį iš Siracido knygos.

Vaikams Dievas liepė godot savo tėvą
ir motinos nuomonę reikiamai gerbti.
Kas tėvą godoja – sau nuodėmes ****.
Kas motiną gerbia, tas lobį sau krauna.
Kas tėvą godoja – vaikais savo džiaugsis;
kada besimelstų, jis bus išklausytas.
Kas tėvą godoja – gyvens ilgą amžių.
Kas motiną gerbia – tas Dievą pagerbia.
Sūnau, savo tėvo garbės nepažemink!
Kol gyvas jis – niekad tu jo nenuliūdink!
Nors kartais jam protas silpnėti pradėtų,
tu jo nepalik, nepaniekink, kol gyvas!
Užuojautos tėvui neleista užmiršti:
ji bus įskaityta už tavo kaltybes.

Įlendu trumpam paskaityti ,o parašyt nėr kada.
Mūsų babūnė, tai spakaina .Vaistai daro savo. Tik per karščiu užsimaukšlina žieminę kepurę su šilta striuke ir šiurpina aplinkinius

Na vaizdelis tai nieko turėtų būti

Mano mamai irgi salta. Miega su dviem antklodem , siandien buvom i poliklinika nuvaziavusios, tai megztuka norejo uzsidet (jau sutikau, kad tik pas gydytoja suspet). Gydytoja klausia kam taip siltai apsirenget ...? Paskui buvom pasivaiksciot, tai jau megztuka nurengiau. Na mazas vaikas mano mama, bet ka darysi ...