Taigi, vakar mano senukas per dieną mirė tris kartus

. Taip bandydamas įrodyti, kokia aš bloga, kad paėmiau jį iš ligoninės. Atseit ligoninėje būtų jį laikę, o aš va, ragana, atėjau ir jį išsivedžiau. Mano paaiškinimai, kad ligoninėje po tokių operacijų nelaikoma - jam nė motais

. Dar aš kalta, kad jis negauna reabilitacijos

.
Na mirimo priepolius išgyvenome. Pamates, kad po trečio ''ale mirimo priepolio" ruošiu jam sauskelnes ir vaistus - iš kart atsigavo. Dabar jau jam geriau

. Kiek supratau, turi sauskelnių fobiją

.
Kadangi jau kelias paras esu be normalaus miego (vis ta švaros fobija, kiekvieną kartą po ho vizito į tualetą, einu aš viską tvarkyti), paklausiau jo - gal jam nakčiai nupirkti "antį", juk ligoninėje turėjo. Sako žmogus - būtų labai gerai. Nupirkta. bet anot jo - bloga. Tai kakliukas per ilgas, tai nepatogi į rankas paiimti. Gauk jam tokią pačią, kokią turėjo ligoninėje

;0 ir vėl viskas po senovėje - apmyžtas tualetas, paklodės ir jis pats ir nauja 'antele" nenaudojama prie lovos

Klausimas - visur rašoma, kad reikia išlaikyti senų žmonių orumą. žinoma, kad reikia, bet kaip?????????????? Gal kam pasisekė?