Graudumas lig gelmių suspaudžia,
Kai paimu Tave už rankos,
Kai nebe aš,o tu jau Mama,
Esi lyg mažas mano vaikas.
Jau aš Tave vedu ir mokau,
Kartoju viską šimtą kartų,
Kaip Tu kadais pasaulį rodei,
Pakėlusi mane ant rankų.
Kai kalbini kažką per sapną,
Jau aš suklūstu tamsią naktį.
Kasdien su nerimu suaugus,
Aš taip bijau Tavęs netekti.
Kai Tu išeisi,aš labai pasensiu,
Ir laikrodžiai tiksės kitu ritmu,
Nes be Tavęs jau niekas,Mama,
Nebevadins mane vaiku.
autorė Laima Viktorija /Virtualioji poezija facebook.com/
Ačiū, ponia Lylia, labai gražūs ir už širdies griebiantys žodžiai
Nuoširdžiausi sveikinimai Mergai
Kažin, kaip Bespalvė laikosi? Gal jau nebeturi mamytės, kad čia nesilanko
Nuoširdžiausi sveikinimai Mergai
Kažin, kaip Bespalvė laikosi? Gal jau nebeturi mamytės, kad čia nesilanko
QUOTE(ponia Lylia @ 2014 05 04, 20:37)
Graudumas lig gelmių suspaudžia,
Kai paimu Tave už rankos,
Kai nebe aš,o tu jau Mama,
Esi lyg mažas mano vaikas.
Jau aš Tave vedu ir mokau,
Kartoju viską šimtą kartų,
Kaip Tu kadais pasaulį rodei,
Pakėlusi mane ant rankų.
Kai kalbini kažką per sapną,
Jau aš suklūstu tamsią naktį.
Kasdien su nerimu suaugus,
Aš taip bijau Tavęs netekti.
Kai Tu išeisi,aš labai pasensiu,
Ir laikrodžiai tiksės kitu ritmu,
Nes be Tavęs jau niekas,Mama,
Nebevadins mane vaiku.
autorė Laima Viktorija /Virtualioji poezija facebook.com/
Kai paimu Tave už rankos,
Kai nebe aš,o tu jau Mama,
Esi lyg mažas mano vaikas.
Jau aš Tave vedu ir mokau,
Kartoju viską šimtą kartų,
Kaip Tu kadais pasaulį rodei,
Pakėlusi mane ant rankų.
Kai kalbini kažką per sapną,
Jau aš suklūstu tamsią naktį.
Kasdien su nerimu suaugus,
Aš taip bijau Tavęs netekti.
Kai Tu išeisi,aš labai pasensiu,
Ir laikrodžiai tiksės kitu ritmu,
Nes be Tavęs jau niekas,Mama,
Nebevadins mane vaiku.
autorė Laima Viktorija /Virtualioji poezija facebook.com/
Oi, kaip sirdi suspaude . Aciu uz tokias grazias, prasmingas eiles .
Vakar pažiūrėjau filmą, labai patiko. Kaip tik mums į temą.
https://www.youtube....h?v=UT5tqPojMtg
https://www.youtube....h?v=UT5tqPojMtg
QUOTE(ponia Lylia @ 2014 05 05, 14:00)
Man neatidaro nuorodos
QUOTE(merga @ 2014 05 06, 09:16)
Man neatidaro nuorodos
ir man neatidaro
gal bent pavadinimą tikslų parašykite
Atsiprašau, nepatikrinau įdėjusi, ar atidaro. Filmas "Nebraska".
http://www.kinofanai...7-nebraska.html
http://www.kinofanai...7-nebraska.html
Sveikos.
Na, aš tai dar tikriausiai naujokė, ir močiutė mano naujokė šitam reikale. Šiuo metu esame stadijoj, kad aš mokausi su ja bendrauti, o ji įsivaizduoja gyvenanti savo įprastą gyvenimą. Pavydžiu, kad galit su humoru pasakoti apie savo senolius. Aš tai tik su nervais.
Maniškė iš tų, kur sveika, kaip darbinė kumelė, o protas išsijunginėja jau...
Na, aš tai dar tikriausiai naujokė, ir močiutė mano naujokė šitam reikale. Šiuo metu esame stadijoj, kad aš mokausi su ja bendrauti, o ji įsivaizduoja gyvenanti savo įprastą gyvenimą. Pavydžiu, kad galit su humoru pasakoti apie savo senolius. Aš tai tik su nervais.
Maniškė iš tų, kur sveika, kaip darbinė kumelė, o protas išsijunginėja jau...
QUOTE(Se7en @ 2014 05 08, 16:09)
Sveikos.
Na, aš tai dar tikriausiai naujokė, ir močiutė mano naujokė šitam reikale. Šiuo metu esame stadijoj, kad aš mokausi su ja bendrauti, o ji įsivaizduoja gyvenanti savo įprastą gyvenimą. Pavydžiu, kad galit su humoru pasakoti apie savo senolius. Aš tai tik su nervais.
Maniškė iš tų, kur sveika, kaip darbinė kumelė, o protas išsijunginėja jau...
Na, aš tai dar tikriausiai naujokė, ir močiutė mano naujokė šitam reikale. Šiuo metu esame stadijoj, kad aš mokausi su ja bendrauti, o ji įsivaizduoja gyvenanti savo įprastą gyvenimą. Pavydžiu, kad galit su humoru pasakoti apie savo senolius. Aš tai tik su nervais.
Maniškė iš tų, kur sveika, kaip darbinė kumelė, o protas išsijunginėja jau...
Sveika,
bus "kolegė" maniškei
O jūs gyvenate kartu?
Būna ir mums nervai ir ne taip jau retai, bet ką darysi, tenka ieškot kaip gyvenimą sau praskaidrint.
QUOTE(Garmina @ 2014 05 08, 15:22)
Sveika,
bus "kolegė" maniškei
O jūs gyvenate kartu?
Būna ir mums nervai ir ne taip jau retai, bet ką darysi, tenka ieškot kaip gyvenimą sau praskaidrint.
bus "kolegė" maniškei
O jūs gyvenate kartu?
Būna ir mums nervai ir ne taip jau retai, bet ką darysi, tenka ieškot kaip gyvenimą sau praskaidrint.
Garmina, skaičiau visą temą - tikėjausi rasti tavo istoriją, bet neradau
Oj, maniškė tai dar galima sakyt "savarankiška", dar viena gyvena, bet kasdien matau ją. Tai jau ateina tas metas, kai teks pasiimti pas save. Pasiklysta mieste, laike nesiorientuoja, pamiršta ką kalbėjo prieš minutę, mano kad visi iš jos vagia, o ir pati pradėjo vogt iš prekybos centrų, reikalų su policija turim, pamiršta artimųjų ne tik vardus, bet kad apskritai tokius turi. Liūdna savo mylimą žmogų tokį matyti, paskutinių 5 metų savo gyvenimo neatsimena, bet ankstesnį gyvenimą - kuo puikiausiai...
Vsio, nebegaliu daugiau : gal tikrai pogimdiminė depresija puola , bet mano babcė mane baigia išvesti iš kantrybės. Pavydas toks,kad isiuko į mažės mišinuką , kaip jums pasakymas:ou
-parsivežei benkartę, ont mona galvuos, tripineiji,o aš bengiu badu nusprougti, tai ku monei gyvai lystei į žemę...
-parsivežei benkartę, ont mona galvuos, tripineiji,o aš bengiu badu nusprougti, tai ku monei gyvai lystei į žemę...
Se7en, sveika atvykus i bendravargiu ir bendraminciu kluba .
Visai nesijuokiu, bet nieko nebepakeisi, labai gera nors cia pasiguosti ar issibambetri, nes tave tikrai supras. Pas tave situacijos pati pradzia, todel matydama, kad tavo artimas ir mylimas zmogus ne toks koks turetu buti, pati labai imi i sirdi ir nervuojies. Dar nesamones ligonio zinoma daveda. |Praeis kiek laiko, priprasi prie situacijos, suprasi, kad nbiekas nepasikeis ir nenoredama pati nuproteti - pasistengsi izvelgti humora. Kas is to, kad verksi ar kumsciu dauzysi ar kitaip ligoniui aiskinsi kad sveikas pasaulis yra kuri matome mes, o ne jis...
Vnz vargelis, bet tokia jau dalia turbut.
Mane mama tai vis su savo pusbroliu nori supazindinti (o jis jau gal 20 metu mires). Is pradziu tiesiog pati purtydavausi is nervu, veliau pradejau tik linkcioti, dabar jau ir vyrui sakau, kad turiu atsargini varianta .
Dar pasirodo mes vilka namie auginam, o visalaik galvojau, kad katinas . Va taip pas mus .
Visai nesijuokiu, bet nieko nebepakeisi, labai gera nors cia pasiguosti ar issibambetri, nes tave tikrai supras. Pas tave situacijos pati pradzia, todel matydama, kad tavo artimas ir mylimas zmogus ne toks koks turetu buti, pati labai imi i sirdi ir nervuojies. Dar nesamones ligonio zinoma daveda. |Praeis kiek laiko, priprasi prie situacijos, suprasi, kad nbiekas nepasikeis ir nenoredama pati nuproteti - pasistengsi izvelgti humora. Kas is to, kad verksi ar kumsciu dauzysi ar kitaip ligoniui aiskinsi kad sveikas pasaulis yra kuri matome mes, o ne jis...
Vnz vargelis, bet tokia jau dalia turbut.
Mane mama tai vis su savo pusbroliu nori supazindinti (o jis jau gal 20 metu mires). Is pradziu tiesiog pati purtydavausi is nervu, veliau pradejau tik linkcioti, dabar jau ir vyrui sakau, kad turiu atsargini varianta .
Dar pasirodo mes vilka namie auginam, o visalaik galvojau, kad katinas . Va taip pas mus .