QUOTE(cambala @ 2014 04 30, 08:20)
Siandien rasau ir galvoju, is kur tiek stiprybes pas mane? Dar kol kas pati neisprotejau, nesusigeriau (nors kartais vyno viena nusiperku), tik kartais taip negera ant sirdies buna. Ypac kada baruosi ir rekiu. Nes neklauso issidirbineja, nors tu ka. Anksciau labai imdavau viska i sirdi, kiekviena uzgauliojima, neteisybe. Dabar jau demesio nekreipiu, padarau kaip robotas ka reikia ir uzsidarau savam pasauly. Taip viduj mama myliu, bet ji nebe tas zmogus. Pries du metus neurologe sake: jus turit suprasti viena dalyka dabar, kad jau nebera mamos, yra tik jos kunas .
Labai pavargau per paskutinius metus. Pavargau ne tik emociskai, bet ir fiziskai. Nes 1.5 metu patys su vyru remontavom mamos buta(kurio didesne nei puse dalis po tam tikru ivykiu yra mano brolio ).
Ir va cia pas mane gaunasi viduj sumaistis, jau nezinau ar as aplamai teisingai viska dariau.
Labai pavargau per paskutinius metus. Pavargau ne tik emociskai, bet ir fiziskai. Nes 1.5 metu patys su vyru remontavom mamos buta(kurio didesne nei puse dalis po tam tikru ivykiu yra mano brolio ).
Ir va cia pas mane gaunasi viduj sumaistis, jau nezinau ar as aplamai teisingai viska dariau.
O kur mums dėtis? Turi kažkas tas mamas prižiūrėti, o jei daugiau nėra kam? Nu teoriškai yra, bet praktiškai tik aš. Tai ir būnam sykiu. Nes nėra pasirinkimo. Tu su vynu bovyjies, aš kokią paskaitą įsijungiu pasiklausyti, kaip neimti taip visko į galvą Padeda. Šiuo metu klausaus Cezar Teruel, įsikeliu į ausinuką ir šneka žmogus, veikia kaip raminanti tabletė, po 10 minučių jau miegu, jei prieš miegą įsijungiu. Tas nuovargis gal nuo depresijos, man irgi kūnas apsunkęs, ypač rytais taip sunku išsijudinti, nesinori nei keltis, nieko. Gyvenam kaime, yra žemės šiek tiek, tai ir ariam kaip jaučiai, plius siutina anyta su savo vaikeliu tinginiu lodorium paskutiniu- bulvių duok, kiaušinių duok, mėsos duok ir dar slaugos pašalpos pavydi anądien nuvežėm ponią į polikliniką, sėdėjom abidvi prie kabineto, tai tiek ji man nervus ištampė, kad neiškenčiau- susiginčijau, moterys šalia raminti pradėjo.
Šiaip tai mažiau reik apie viską galvoti: pasidarai kas tam sykiui reikalinga ir stengtis kažkur kitur nukreipti dėmesį. Nes jei pradedi galvoti, kokie aplink visi šunsnukiai, tai... uch... o kuo ilgiau galvoji, tuo labiau tokia išvada peršasi