Tėvų karšinimas (10)

Taip Vilniuje, mokėti nedaug, pasiteiraukite apie tokius dienos centrus ir savo mieste, manau turėtų būti. Patekti, greit patekome po 20 d. kai priduoti dokumentai buvo, savivaldybė sprendžia tokius klausimus, jie priima sprendimą. reikia aišku psichiatro išvados, tada soc. darbuotojo ir kuris visa tai perduoda savivaldybei. Geriausia užeikite pas savo soc. darbuotoja ir visa tai išsiklausinėkite.
Ir užjaučiu jus, nes įsivaizduoju kaip taip yra gyventi, pas mus tikrai taip nėra, visko būna, bet taip blogai nėra
Tik aš per tuos 5 metus taip pat jaučiuosi pavargusi nuo senatvės... nebegaliu jokių reklamų matyti, kai maltos ordino ten reklamuojasi kad maitina senus žmonės... gal labai ciniškai atrodo, bet tikrai pavargusi nuo senų žmonių
Išvažiuoti, taip pat niekur nevažiuojame, tik vietoje kur nors 1-2 h nes nežinai kaip kas namie
Sako gyvenkite savo gyvenimą, bet kad nesigauna taip...jei gyvename kartu, vadinasi turi rūpintis ir žiūrėti, nes man jau gaunasi kaip mažas vaikas, kad to reikia to žinau kada maitinimas ir visa kita turi būti, tik va vaikai išauga, o čia dar mažėja...

Taigi.kad vaikus augini ir vis lengviau darosi, galu gali susisodini i masina ir vaziuoji pramogaut. Teko ir sunkius ligonius slaugyt, ir ten yra viltis, kad pagis. Neatrodo tas vargas beprasmiskas. O cia .... tik blogyn...

http://www.sveikaszm..._orumo_paieskos

Dažnai pasvajoju, kaip būtų gerai, jei galėčiau savo ligonį kelioms dienoms kur nors išvežti ir ramia širdimi palikti, o pati nors trumpam nuo visko atsipalaiduoti. Bet pakolkas tas požiūris...Jaučiuosi tokia pavargus, sudirgus ir abejoju ar jau sugebėčiau atsipalaiduot

Taigi.... tas poziuris....Nejaugi ir siais laikais seneliu namuose tokios baisios salygos? Senukams taip truksta bendravimo, demesio. Mes juos maitinam, prausiam, o pakalbet su zmogumi, kuris sunkiai orietuojasi nebelieka jegu ir noro. O jiems reikia. Gal ten galetu vienas su kitu bendraut? Ar as cia visai nusifantazuoju ...

Maniškė vis nori laikas nuo laiko ligoninėje pabūt. Jai paskeičia aplinka, tikrai gal daugiau pabendrauja su aplinkiniais, o namuose ... parbėgi iš darbo, skubiai - tualetiniai reikalai, maisto ruošimas, valgymas, namų ruošos darbai, pietų gaminimas rytojui. Jie jaučiasi, kad permaža to dėmesio, bendravimo. Aplamai kazkaip paskutiniu metu labai daug galvoju apie tai: ar viską gerai darau, ar pakankamai rūpinuos, kad ji gerai jaustųsi. Ir jaučiu man pačiai nuo to jau stogas čiuožia

Neblogas straipsnis apie senatvę INTERVIU

Yra teisybes, musu babule nemegsta nieko, nei gyvunu, nei vaiku, kai suzinojo kad sesuo mire, tai jokios reakcijos. Sedi vidury namo ir siurbia is musu energija, pastovaus demesio reikalaudama.
Spauda vis raso apie pagarba senoliams, o kaip gyvent tiems, kurie priversti su jais vargt?

Ko gero ir man teks įsitraukti į šią temą .
Kaip aš sakau - jau mėnuo, kai kiekvieną dieną laikau pakantumo egzaminą (pernai tokius egzaminus kiekvieną dieną laikiau pus metų).
Pas mus šiuo metu yra mano vyriškio tėvukas.Metų jam 80, tačiau jo elgesys kaip 5 metų vaiko .
Vos ne vos įkalbėjau atsigultį į ligoninę venų operacijai (teko net batus ir paltą išsivežti iš namų, kad nepabėgtų iš ligoninės). Važiuodams bambėjo - daktarai ten blogi, ir t.t.). Vakar išoperavo. Po operacijos vaikščiojo t.y bėgiojo su ramentais kaip sveikas. Šiandien atvažiavome pasiimti ir.... Tėvukas pareiškia - man blogai ir niekur aš neisiu. vėl visi blogi. Keturias valandas aš jį krapščiau iš ligoninės .
dabar vėl jis pas mus. O man - vėl įtampa. Eina ji į tualetą - aš visa įsitempusi. Nes apmyža viską, ką tik įmanoma. Nesuprantu negi neįmanoma sysioti atsisėdus? Vandens nuleisti - jam misija neįmanoma. Taupo. Praustis - misija neįmanoma 2 . Atsivežiau jį iš kaimo Turi grybelį. Nepajautau, kai butas šiuo metu atsiduoda Ace, bei dezifekantais . Ko gero dabar man clorkalkių kavapas yra mano shanelis, nes tik tuomet galiu ramiai būti vonioje, virtuvėje. Kažkokia pas mane panika. Panika užsikrėsti grybeliu
Ir kaip tą paniką nugalėti?
Suprantu, kad seno žmogaus nepakeisi. Toliau bus tik blogiau. Jau ir taip jo charakteris visą gyvenimą buvo sunkus, o dabar įtariu, kad prasidėjo ir senatvinė silpnaprotystė. Niekada iš jo negirdėjau gerų žodžių - viskas jam yra blogai ir t.t...Kuomet perrišinėju žaizdas - kariaujame (kodėl aš kiekvieną kartą naudoju naujus tvarščius, kam aš dezinfekuoju žaizdas, nes jam labai skauda, kodėl aš plaunu kiekvieną vakarą jam kojas, jis gi niekur nevaikšto, kodėl maunu kompresines kojines, nes jam nepatogios ir t.t .t).
Vienu žodžiu - padeda tik juodas jumoras. Bet pernai, kai jis buvo, tai laukė vasaros, kuomet galės grįžti į kaimą. O dabar apie tai nešneka. Kiek supratau, jis nori likti su visam

Vivaldi, sveika prisijungus ir dideles istvermes tau.
Del grybelio ir man buvo panasi paranoja, visur vaidenosi, ypac del vaikuciu bijojau, kad neuzsikrestu. Taciau laimei paaiskejo, kad ten visai negrybelis, o pasirodo seniems gali sutrikti kraujotak galunese ir nagai deformuojasi, dziuna, vaizdas kaip grybelio. Siulycau ir tau patikrinti, del savo pacios ramybes.

Ačiū už atsakymą
Deja - pas mano senuką yra grybelis Pats tikriausias ir jau taip įsisenėjęs, kad gydyti nėra prasmės . Tiesiog vaistai nuo grybelio sugadintų kepenis. tad belieka tik išoriniai purškalai. Jie net nežinau ar padeda .
Tiesiog slauugydama šį enuką aš neatpažystu savęs.
Slaugiau savo senelius, kurie buvo daug sunkesni ligoniai. Tačiau jie abu iki mirties buvo šviesūs žmonės. Močiutė tik gal paskutinius du mėnesius jau nieko negalėjo, bet mes jaun tuomet leidome morfijų. O senelis - ir po dviejų insulttų jei galėjjos - skaitė maldaknygę, o kai negalėjo - melsdavosi. ir visa iš jo buvo galima sulaiti palaikymo. Kartais atrodydavo, kad man daug skaudžiau jį tokį matyti - o jis su šypsena "Vaikeli, viskas gerai, skauda bet svarbiausia, kad nebūtų karo'" Ir mirė su malda lūpose.
O čia aš nieko nesuprantu. Tik bamba ir viskuo nepatenkintas. Skūpumas neišpasakytas ir t.t. Meluoja kiekviename žingsnyje (Iš kur kraujas patalynėje? tai ne mano - čia šuns. ir t.t). Šypsausi, o viduje man toks pyktis verda.
taip ir norisi jam pasakyti "nebuvai geras žmogus, žmoną į kapus nuvariai, gyveni kaip bomžas, anūkai su Jumis nenori bendrauti, o dabar slaugomas taip, kad kiti gali pavydėti. tad tylėk". bet suprantu, kad tai beprasmiška. tad belieka tik darbas su savimi

Baisi ta senatve, bet jei tai ne pacios tetis- gal geriau atiduoti i kokia prieglauda? Pas jusu uosvi silpaprotyste, todel meluoja ir issisukieja. O paskui bus dar blogiau.