Įkraunama...
Įkraunama...

Tėvų karšinimas (10)

QUOTE(cambala @ 2014 03 27, 10:53)
Gal pas Jusu mociute sirdis sveika.

Jiems vistiek bus LAAAABAI blogai ir vistiek jie bus VISKUO nepatenkinti doh.gif .
Jau geriau sau tuos masazus ir rozes su kvapniais aliejais skirti, kad gyvenima pasisviesinti 4u.gif .

jo močiutė mūsų fiziškai visai sveika,už mane sveikesnė
o kad nepatenkinti bus tai faktas thumbup.gif
vakar vakare paguldžiau, verkia, paklausiau "tai ko dabar?", sako "man čia taip gerai, kasd bus kai išmesit " doh.gif

QUOTE(vivaldi12 @ 2014 03 27, 11:39)
Ir dabar mano vyriškiui sunku su tėvuku ir jam nepadėti negaliu,

deja taip, bėdos abiejų bendros tol, kol esame kartu
Atsakyti
QUOTE(vivaldi12 @ 2014 03 27, 10:39)
ale kaip vaistus suleisti, jei senukas agresyvus?
Dabar guli senukas tyliai. Nekalba su mumis. Nevalgo. Taip mus "baudžia". Tiesa, dar pasiskundė, kad blogai jam. Vienu žodžiu, guli ir "miršta" po vakarykščių vojažų.
Ir gaila jo, bet ir pikta. Bandė imti telefoną,kažkam skambinti. Bet susiprato, kad neturi, kam skambinti. Žino tik policijos numerį.
Tad tokia tyla dabar.
Cambala, tik dabar Jums atrodo, kad negalėtumėte rupintys uošviais. Na Jūsų mama yra uošvė Jūsų vyrui. Ir kiek suprantu, šiuo sunkiu Jums periodu, vyras yra Jūsų atrama. Ir nejaugi atėjus laikui, Jūs tokios atramos nesuteiksite savo vyrui?
Man kažkaip liežuvis neapsiverčia psakyti savo vyriškiui, kad senukas dingtų iš mūsų namų. Nes jeireikia pagalbos su mano tėvais, mano vyriškis visada pirmas padėti. Ir dabar mano vyriškiui sunku su tėvuku ir jam nepadėti negaliu,

As labai nesiplesiu, bet mano vyras daug dirba, jo beveik nera namie. Taip, jam nepatinka durnynas namuose, bet jis ji mato retai. Anksciau irgi taikydavo mane su mama, dabar isvis nesikisa, nes vadovauju tame reikale as.
O uosviai... Uosvis mires, buvo geras zmogus, mire nesikankindamas, sirdies priepuolis ir aleliuja. O anyta- mes nebendraujam(nors tikrai noretusi tureti normalius santykius su vyro motina). Nebendraujam nuo pat musu bendro su vyru gyvenimo pradzios. Mes visiskai skirtingos, ji turi ''marcia''(nors mano vyras nebuvo vedes) doh.gif , ji turi tos marcios ''anuka''(ne mano vyro vaika) ir dar tris anukes(viena is ju yra netikra). Taip buvo nuo pat pradziu visdada pabreziama. Tai valio - as ne marti, tokie ir santykiai. Be to ji yra nelietuve(nors LT gyvena visa gyvenima), man prie vyro tiesiai sviesiai sako, kad lietuvis turi vestis su lietuviu, rusas su rusu, ir t.t... Na as nesu tokiu paziuru, as nesitaikstysiu su tokiom nesamonem. Kai mire mano vyro tevas, bandziau pradeti santykius, bet zmogus nepasikeite, i savo vyro metines(mano uosvio) manes nekviete, pakviete ''marcia''. Viskas visiems aisku, jokiu isteriju ar pykciu nera, mano vyrui ji yra motina, o man tikrai niekas. Bet dabar paskaitau, visko pas visus buna, ateities tikrai nenuspesi kas ir kaip bus.
Atsakyti
QUOTE(vivaldi12 @ 2014 03 27, 00:08)
Mano vyriškio ir tėvuko konfliktas tik ką baigėsi taip, kad net šypsenėliu nesinori dėti. Tėvukas nusprendė pats nusimauti kojines, priėjome su vyriškiu jam padėti (kojinės visgi brangios)... O tėvukas už lazdų ir kad mums pasiruošė trenkt.. Mano vyriškis jam už rankos, o tėvukas kita paėmė stiklinę, kad svies į mane. Vyriškis trinktelėjo tėvukui per veidą... Rezultatas - ant tėvuko rankos didelė mėlynė (dėl kraujo ligos pas tėvuką labai lengvai pasidaro hematomos). na ir prasidėjo žodžiai. Taigi, jau ne tik aš, bet ir jo sūnus esame prakeiti, blogi, kvies ryt policiją, išsitrauks pats tą kateterį, visam kaimui pasakys kokie mes blogi, kad jį skriaudžiame ir .t.t
Pasijutau žiauriai blogai. Ir gaila senuko, kuris yra niekam nereikalingas ir vyriškio gaila, kuris širdį atidavė tėvui.
Gal rytas bus lengvesnis.

Kiek galiu pasakyti iš savo pačios patirties, kad taupant savo nervus geriau leisti viską daryti jam pačiam, jei tik pajėgia. Gaila brangių kojinių- nupirkit pigias, kad ir sudraskys, nebus gaila. Pas mane buvo taip, kad niekaip pati neužsimaudavo kojinių, niekaip į automobilį kojos neįkeldavo. Susigalvoja, kad kažkur nuvežtume į svečius, tai aš turiu visada išlipti ir koją įkelti-iškelti. Jei vyras veždavo vienas, tai jis turėdavo aptarnauti. Kol sykį trūko jam kantrybė ir pasakė: tegu važiuoja, nuvešiu, bet kojų nekilnosiu. Ir ką? Išlipdavo ir įsėsdavo pati. Tas pats ir su kojinėm. Sykį po eilinių išsidirbinėjimų pasakiau, kad esi mandri, neklausai, nesiskaitai su manim, tai ir kojines pati apsiausi biggrin.gif Ir apsiaudavo, ir nusiaudavo, kol pamatydavo, kad vėl galima pačiai " nesusilenkti". Taip kad ta pagalba dažnai tikrai būna konfliktų priežastim.
Papildyta:
QUOTE(vivaldi12 @ 2014 03 27, 11:39)

Cambala, tik dabar Jums atrodo, kad negalėtumėte rupintys uošviais. Na Jūsų mama yra uošvė Jūsų vyrui. Ir kiek suprantu, šiuo sunkiu Jums periodu, vyras yra Jūsų atrama. Ir nejaugi atėjus laikui, Jūs tokios atramos nesuteiksite savo vyrui?


Man irgi atrodo, kad netupinėčiau apie savo anytą, kaip apie mamą. Nors mudvi niekada nesusipykom, bet labai ir nesibičiuliaujam, nors gyvena netoli, niekada neateina kad ir pas sūnų, jei kokie reikalai, tai mes nueinam. Bet taip ir geriausiai turbūt, kad tik nesikiša. Jei jau reiktų slaugyti, jei vyras norėtų pasiimti, tegu, lai gyvena, vietos užtektų, tačiau tikrai taip nesinervočiau, kad ir kaip būtų blogai. Be to, dar yra 2 jos dukros, tai nesijausčiau taip atsakinga. O ta atsakomybė kartais varo iš proto, sunku, kai nėra su kuo pasitarti, pasikalbėti, viską spręsti tenka vienai pačiai.
Dėl mamos esu tiek ir tiek prisižliumbusi, turbūt litrais. Ir ką, slaugau, prižiūriu ir prižiūrėsiu. Juk savo. Kaip buvo, taip jau buvo.
Atsakyti
Šiandien jaučiuosi taip
Pavargau
Atsakyti
QUOTE(Garmina @ 2014 03 31, 10:20)
Šiandien jaučiuosi taip
Pavargau


Gal atėjus pavasariui bus lengviau Garmina smile.gif
Pas mus po praeitos savaitės kažkaip ramu. Tėvukas toks ramus, kalba mažai bet pagalbai nesipriešina. Išgeria visus padėtus vaistus, naktimis "nebesportuoja". tad kažkaip mums dabar lengva. aišku, laukia ir sunkesnės dienos smile.gif šią savaitę reikia pasidaryti tyrimus prieš operaciją smile.gif. Bet gal bus viskas gerai.
Atsakyti
Rūtos Vanagaitės mintys
ten 2 temos - apie meilę ir tėvų priežiūrą. 2014-03-29 Lie ryto priedas Gyvenimo būdas.
Man patiko jos mintys, aš irgi taip mastau, tik nesugebėjau gražiai suformuluot
25 metų slaugos patirtis.
Norėjau pasidalinti, bet internete nepilnas straipsnis.
Pacituosiu kai kurias mintis:
-LR:Senelių gllobos namai lietuviams kol kas baisus dalykas. Jūs savo draugams pasirengusiems slaugyti savo artimuosius patariate to nedaryti. Kodėl?
-RV: Mano sesuo slaugė mamą 10 metų ir mirė pirma. Baigėsi laikai kai ligoniu rūpinosi visa šeima. Dabar dažniausiai tai daro viena moteris, besiplėšanti tarp vaikų auginimo ir darbo. Baigėsi laikai, kai žmogus sirgo kelis mėnesius, dabar tai gali būti dešimtmetis. Slaugyti gali pusę metų. Paskui imsi eiti iš proto. Pradėsi vartot alkoholį ar antidepresantus. 65% slaugančiųjų suserga depresija-tai įrodyta. Pagalvok , ar tavo tėvai būtų norėję, kad užsidarytum tarp keturių sienų su šlapimo kvapu ir savęs nebesuvokiančiu asmeniu, ar jie būtų to savo vaikui linkėję?

LR: Bet už slaugą reikia mokėti nemažus pinigus.
RV: Dėl to reikia kaupti lėšas senatvei. Lietuviai nori ir tėvų namus išsaugoti ir kad valstybė už slaugą mokėtų. Senoliai neturi didelės pensijos, bet dauguma turi turto. Reikia turėti ką parduoti, kad galėtum susimokėti slaugei, paduosiančiai tau vandens senatvėje.

LR: O kur meilė atjauta?
RV: Yra 4 mirties stadijos. Socialinė, kai žmogus nustoja būti visuomenės dalis. Psichologinė-kai dingsta asmenybė, kai žmogus nesusivokia. Vėliau klinikinė ir biologinė.
... pratęsiu vėliau, jei kam įdomu
Atsakyti
Man labai patiko Vanagaitės mintys.

Nors mama savam prote ir vaikšto, bet esam aptarę įvairias situacijas. Jei atsitiktų taip, kad atsigultų ant patalo , jos noras, kad atiduotume į senelių namus. Iš pradžių kaip ir buvau prieš. Bet kuo toliau tuo labiau suprantu, kad ji teisi. Nors ir sąlyginai sveika , bet jau dabar tenka plėšytis tarp darbo ir namų. Tenka atsisakyti ir renginių ir laisvalaikio. Natūraliai čiuožia stogas. Jai reikia bendravimo , o aš per dieną nusilaksčius atvirkščiai noriu lįst kur į kampą ir pabūt ramybėj. Taip gaunasi trintis. Manau ten gautų ir tinkamą priežiūrą ir pabendrautų . O kas liečia finansus, tai mūsų savivaldybėj yra taip, kad jei žmogus neturi jokio turto, rašo prašymą socialiniam skyriuje dėl trūkstamos sumos, apmokėti senelių namų paslaugoms, kompensavimo. Prašymą apsvarsto ekonomikos komitetas ir dažniausiai jis yra patenkinamas.
Atsakyti
..tęsiu R. Vanagaitės mintis
"Pirmąsias dvi mirtis išgyvenęs žmogus jau nebėra tas pats, jis jau pusiau miręs. Turi pasirūpinti jo biologiniais poreikiais-kad būtų jam šilta, ramu, pavalgęs, neskaudėtų. Kiek ištversite su žmogum kuris savo ekskrementais teplioja sienas, rėkia per naktis.
Buvau sav tėvą po insulto pasiėmus pas save gyventi, mane atkalbinėjo. Sakiau, kad jei jį paliksiu globos namuose, mane užgrauš kaltės jausmas. Tada man psichoterapeutė pasakė: po pusmečio pradėsi laukti, kad tėvas mirtų, ir kaltės jausmas dėl tokių minčių bus nepalyginamai didesnis. Nuvažiuok pas jį kartą, du per dieną, pamaitink, apglostyk, palaikyk ranką ir išvažiuok. W.Nietzsche yra pasakęs, kad kai ilgai žiūri į bedugnę, ji pradeda žiūrėti į tave.

Auka būti patogu-pateisini tai, kad nesiimi priemonių padėčiai keisti, be to, sulauki užuojautos. Nebūk auka. Gyvenimas yra vienas Kai slaugai artimuosius, jau gyveni aukos gyvenimą. Tai patirti reikia, net būtina, bet iki tam tikros ribos. Paskui pradedi mirti pats."
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Garmina: 01 balandžio 2014 - 12:21
QUOTE(Garmina @ 2014 04 01, 13:06)
..tęsiu R. Vanagaitės mintis
"Auka būti patogu-pateisini tai, kad nesiimi priemonių padėčiai keisti, be to, sulauki užuojautos. Nebūk auka. Gyvenimas yra vienas Kai slaugai artimuosius, jau gyveni aukos gyvenimą. Tai patirti reikia, net būtina, bet iki tam tikros ribos. Paskui pradedi mirti pats."


Deja, jokios užuojautos ir jokios pagalbos iš artimųjų aš nesulaukiu, atvirkščiai- jaučiu tylų pasmerkimą, kad išdrįstu pasibėdavoti. doh.gif Kartais vyras paklausia: kaip uošvė? Sakau, tu geriau paklausk, kaip aš, bet tokio klausimo dar nesulaukiau. Užuojautos ir supratimo galiu sulaukti tik čia, iš tų, kas tai patyrė. console.gif
Man vis dažniau atrodo, kad mama jau gyvena nebe savo, o mano gyvenimą. Ir vis dažniau aplanko mintys, kada tai baigsis, kiek dar pajėgsiu ištverti blush2.gif Jau sunku save sukontroliuoti, kartais pradedu mamos nekęsti, apšaukiu, o paskui baisiuosi savimi, įsivaizduoju, kaip graušiuosi, kai jos nebebus blush2.gif Bet iš esmės tai jau kaip ir nebe ta mano mama, kurią turėjau iki tos nelemtos ligos. schmoll.gif Ir savo vaikams pasakiau, kad jeigu, neduok Dieve, pati tapčiau tokia, nevargtų su manim, atiduotų kur tik būtų įmanoma cray.gif
Atsakyti
QUOTE(kabarksta @ 2014 04 01, 20:25)
.. Ir vis dažniau aplanko mintys, kada tai baigsis, kiek dar pajėgsiu ištverti blush2.gif

"RV: Tada man psichoterapeutė pasakė: po pusmečio pradėsi laukti, kad tėvas mirtų, ir kaltės jausmas dėl tokių minčių bus nepalyginamai didesnis."
sunku gyventi taip, kad būtų VISIEMS gerai. Man tai baisiausia, kad turi aukotis dėl žmogaus, kuris jau senai miręs (kaip Vanagaitė sakė pirmom dviem mirties stadijom). Tu čia stengiesi, atsisakai savo gyvenimo, o jai vistiek kas nors negerai, sėdi, rauda, nervuojasi. Kai paklausi ko norit, atsako - nežinau.
Atsakyti
QUOTE(Garmina @ 2014 04 02, 07:11)
"RV: Tada man psichoterapeutė pasakė: po pusmečio pradėsi laukti, kad tėvas mirtų, ir kaltės jausmas dėl tokių minčių bus nepalyginamai didesnis."
sunku gyventi taip, kad būtų VISIEMS gerai. Man tai baisiausia, kad turi aukotis dėl žmogaus, kuris jau senai miręs (kaip Vanagaitė sakė pirmom dviem mirties stadijom). Tu čia stengiesi, atsisakai savo gyvenimo, o jai vistiek kas nors negerai, sėdi, rauda, nervuojasi. Kai paklausi ko norit, atsako - nežinau.

O kas yra psichoterapeute? Ji gal zino del kokiu negeru miciu ja asmeniskai grauzia sazine. Nors ji ir issimoksliusi iki psichoterapeutes, bet kalbeti uz visus zmoes, kodel jie jaucia sazies grauzati, negali.
As pvz kartais normaliai pavarau ant mamos, , prisneku tikrai negeru dalyku, bet pykciui nuslugus, visgi suprantu, kad tai tik zodziai, kurie isprusta pykcio metu ir tai visiskai nieko bendro neturi su sazines grauzimu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cambala: 02 balandžio 2014 - 12:54
Akcija apsauginei čiužinio paklodei
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Garmina: 03 balandžio 2014 - 06:49