QUOTE(Garmina @ 2014 03 22, 16:17)
Viskas... nebegaliu
Pasguosiu jums, gal suprasit
Zombis uskniso galutinai.
Einu darza sukasiu, gal pyktis praeis, o tai
nuo jos raudu jau stogas vaziuoja, nepaleidzia kaip erke kokia prilipus
zinau ji nekalta, ji jau 8 metai kaip nepakaltinama, kaltas tas, kur ten aukstai musu likimus tvarko. Kam pasiima mylimus, reikalingus zmones, o tokius, kurie tik zmogaus kuna teturi pamirsta
Kai supranti pačios situacijos beviltiškumą - net nesinori linkėti "stiprybės" ar "kantrybės". Kai man aplinkiniai pradeda aiškinti "na, reikia iškaršinti, jis senas, senatvė gerbiama ir t.t.., man taip kyla noras juos pasiūsti kuo toliau......Bet kol kas tyliu ir toliau laikau pakantumo egzaminus. Nors nelengva. Vis pagalvoju, kad visą gyvenimą tokie vyrai gyveno kaip svolačiai, o senatvėje sėdi kaip vargšai senukai su drebančiomis rankytėmis ir pavažiavusiu stogu.
Aš taip pat Garmina, kartais atrodo - kad priesiu ir kad trenksiu senukui...... Tai irgi bėgu iš namų - tai į darbą, tai į parduotuvę, tai dar kur....
Viskas mano tėvukui blogai. Pradėjo išsidirbinėti su valgiu. Apetitu nesiskundžia, bet jei jam netinka maistas - nevalgo. Nors prieš tai valgė. Skundžiasi ir skundžiasi, visi jam blogi, bobos vyrus į kapus nuvaro ir t.t.
geras jam tik vienas vyriausias sūnus. Kuris per visą tą laiką net nepaskambino paklausti kaip tėvas laikosi. Vis man atrodo, kad namie piktoji dvasia
Bet čia jau pervargimas. Nusipirkau vakar vyno butelį. Šiandien vakare išgersiu. Pasidarysiu šventę....
P.S Kodęėl tokia neervuota aš? Todėl, kad radau pas save pėdų grybelį. Tėvukas sugebėjo basas naktį marširuoti po vonią.....
Garmina galiu pasakyti, kad kartais nereikia bijoti sau pasakyti - duok Dieve, ad tai greičiau baigtusi. Nes per 8 slaugymo metus, ką Dievas norėjo pasakyti, turbūt jau pasakė...