Tėvų karšinimas (10)

#577
QUOTE(jolantoska @ 2015 02 10, 16:35)
Mano vienos pažįstamos mama, savo dukrą mama vadina smile.gif

Oj sunki ta senatvė ir kuo toliau matau kokia ji neori ir sunki , tuo labiau tiesiasi kelias blaiviam prote eiti pas notarą ir surašyti savo valią , nes nežinia kada Alzhaimeris gali į svečius užeiti , o jei dar kartu su demencija ....

Tai kad Alzheimeris ir yra tam tikros demencijos rusis verysad.gif ...
Kuo anksciau susitvarkysit - tuo bus paciai ramiau ir geriau. Jei ne Alzheimeris (o koks ten jau labai skirtumas, kokia demencijos rusim serga artimas zmogus) - tai nieko nepralosit, - vis vien atmintis niekada neatsistatyus i geraja puse verysad.gif . Yra kraujagysline demencija, yra kitokia demencija, galutiniam variante smegenys nyksta ir niekas ju atstatyti negali. Gali tik prislopinti ligos eiga.
Sena Pazistama, cia geras su tom mamom, mociutem lotuliukas.gif doh.gif thumbup.gif , kada supranti beviltiska situacija - galima tik pasijuokti, nes daugiau vis tiek niekas nepasikeis smile.gif 4u.gif .
Atsakyti
#578
Gaila..kai toks poziuris į demencijas,/pripažystamos,kai jau ir arkliui aišku,t.s. schmoll.gif O kol tik truputi jauti negero,lauk.kol busi už rankos atvedamas unsure.gif
Atsakyti
#579
Laba diena, gal zinot kokios kainos Lenkijuoj suaugusiuju sauskelnems?
Atsakyti
#580
QUOTE(imarta @ 2015 03 02, 10:29)
Laba diena, gal zinot kokios kainos Lenkijuoj suaugusiuju sauskelnems?

Pirkdavom Tena kelnaites 30 vnt už 66 zl
Atsakyti
#581
Labas rytas, reiškiausi čia kažkada pas jus, bet trumpam. Bet dažnai užsuku čia pasisemti kantrybės. Aš gal kiek kitu klausimu noriu pakalbėti. Mūsų pačių išgyvenūmai visom labai aiškūs ir suprantami. Bet kaip manot, ką išgyvena mūsų šitie senoliai (aš apie demensinius daugiau kalbu). Kaži kaip jie jaučiasi klausdami savo dukros "ar tu sesuo mano?" arba kai jiems sakai, kad neturi ji dar vienos dukros o jie tvirtina kitaip? Ta prasme, kaip reikia jaustis žmogui, kai griauni jo (susikurtą) pasaulį? Ar jie suvokua tai?
O gal negalvot apie tai ir neapsunkint sau gyvenimo?....


Vakar policija parvežė babcę 15km (!!!) iki namų. Nupėdino 15 km. o kur, niekas nežino biggrin.gif
Atsakyti
#582
QUOTE(Se7en @ 2015 03 04, 10:12)
Labas rytas,  reiškiausi čia kažkada pas jus, bet trumpam. Bet dažnai užsuku čia pasisemti kantrybės. Aš gal kiek kitu klausimu noriu pakalbėti. Mūsų pačių išgyvenūmai visom labai aiškūs ir suprantami. Bet kaip manot, ką išgyvena mūsų šitie senoliai (aš apie demensinius daugiau kalbu). Kaži kaip jie jaučiasi klausdami savo dukros "ar tu sesuo mano?" arba kai jiems sakai, kad neturi ji dar vienos dukros o jie tvirtina kitaip? Ta prasme, kaip reikia jaustis žmogui, kai griauni jo (susikurtą) pasaulį? Ar jie suvokua tai?
O gal negalvot apie tai ir neapsunkint sau gyvenimo?....Vakar policija parvežė babcę 15km (!!!) iki namų. Nupėdino 15 km. o kur, niekas nežino biggrin.gif


Taip būt geriausia , bet ne visiems ir ne visada tai pavyksta. Tie žmonės gyvena savo naujam pasaulyje, su naujais vaikais , naujais žmonėmis . Jiems taip gerai. Mums skaudu. Bet kitaip nebus.
Man labai patinka E. Malūko fb užrašai apie mamą. Jo mamai taip pat demensija. Iš ten mokaus.
Atsakyti
#583
QUOTE(Se7en @ 2015 03 04, 09:12)
Labas rytas,  reiškiausi čia kažkada pas jus, bet trumpam. Bet dažnai užsuku čia pasisemti kantrybės. Aš gal kiek kitu klausimu noriu pakalbėti. Mūsų pačių išgyvenūmai visom labai aiškūs ir suprantami. Bet kaip manot, ką išgyvena mūsų šitie senoliai (aš apie demensinius daugiau kalbu). Kaži kaip jie jaučiasi klausdami savo dukros "ar tu sesuo mano?" arba kai jiems sakai, kad neturi ji dar vienos dukros o jie tvirtina kitaip? Ta prasme, kaip reikia jaustis žmogui, kai griauni jo (susikurtą) pasaulį? Ar jie suvokua tai?
O gal negalvot apie tai ir neapsunkint sau gyvenimo?....
Vakar policija parvežė babcę 15km (!!!) iki namų. Nupėdino 15 km. o kur, niekas nežino biggrin.gif

As labai daznai galvoju, ka jaucia toks zmogus. Tik kuo daugiau galvoju - tuo daugiau pacai negera darosi.
As kartais bandau irodineti tiesa, bet nepavyksta. Kodel taip darau - net pati gerai nezinau. Tiesiog man nepatinka kada nusisneka doh.gif .
Mano brolis reaguoja visai kitaip. Jis sutinka su viskuo, ka mama sako. Na pvz sako''o, mano pusbrolis atejo'', jis sako ''taip'' ir juokiasi. Nors man tai visai nejuokinga.
Is esmes paemus, manau kad geriausia negriaut ligonio naujo pasaulio. Tik man taip sunkiai sekasi... doh.gif
Atsakyti
#584
stengiuosi negriauti ju pasaulio. stengiuosiu palaikyti jų orumą t.y. nekritikuoti ir nevertinti to ką jie daro, pvz. iškrapšto sauskelniu turinį , nes 'per storas'. Nes jei kartais jie suvokia savo negalią, tai labai nervinasi, kol vel pamiršta.
Papasakosiu apie savo sapną; sapne vaikščioju apie Vilniaus Operos teatrą ir vis noriu pamatyti prieti savo namus ir niekaip nesiseka, nors vaikštau ilgai ir pavargau ir baimė ima, kad namų vis neprieinu.
Pagalvojau, kad taip jaučiasi demensiniai ligoniai. Jų smegenysi kitas pasailis, kiti vaizdiniai, kiti žmonės.
Nors reikėtų paklausti jų psichistro ar dar duodant kažkokias užduotis, prašant kažką papasokoti, galima pristadyti ligos progresavimą. Juk kiekvienam žmogui kitaip.
Atsakyti
#585
Na kartais kai manes mama klausia ar as jos sesuo? ir jei as atsakau, kad ne, ji neturi sesers, o as jos dukte, tai ji labai apsidziaugia smile.gif , sako ojeij, kaip gerai, kad turiu dukra, kokia tu grazi, kokie tavo plaukai grazus biggrin.gif thumbup.gif .
Bet va buna tokiu momentu, kad esu jos priesas nr.1, tada as jai asocijuojuos su kazkokiais zmonemis is jos jaunystes, kurie galbut ne visada gerai elgdavosi. Tai tokiais momemtais jau nieko neirodysi.
Atsakyti
#586
Tai vat aš irgi stengiuosi sutikti su viskuo, neminėti kad kažkas yra miręs, jei ji galvoja kaf gyvas, primeluoju visko. O kartais trūksta kantrybė, gal susideda kiti rūpesčiai ir išsilieju aprėkdama kai penkioliktą kartą klausia kur jos sūnus (kurio neturėjo) Paskui blogai jaučiuosi.
Beje noriu dar nusistebėti koks vis dėlto didis tas žmogaus protas. Jau pora metų babulė klausia kur jos sūnus. Na neturi ji jo. Bet per giminaičius išsiiaiškinau, kad jaunystėje ji prarado vieną nėštumą.
Viską iš jaunystės atsimena - nieko iš dabarties.
Atsakyti
#587
Sveikutės,kažkaip tylu čia šitame skyrelyje,turbūt visos labai užimtos prieš šventes ir pas visas viskas ramu.Mama šiuo metu kaip ir neblogai jaučiasi(bijau labai girtis,nes visada po to seka pablogėjimas),sulaukėm pavasario,gavom vėžimėlį,tai kai geras oras išvežu mamą į lauką,o laiminga ir patenkinta būna tada.Pradėjom tvarkyti slaugos pinigus,buvom jau pas daktarus ir nusiunčiau visus dokumentus į neįgalumo tarnybą,tik dabar kviečia į pasimatymą,gal kas tvarkėtės,aš jos ten niekaip nenuvešiu ar yra galimybė,kad jie atvažiuos pas mus į namus.Nežinau mama truputį vaikšto,tai aš labai mažai galvoju šansų yra,ir protelis šiuo metu pagerėjęs,bijau ,kad kai atvažiuos tai kai pašnekės protingai,tai aš liksiu durniaus vietoje.Visoms sveikatėlės ir ištvermės.
Atsakyti
#588
_žinau pora atvejų, kai ėjo į namus tikrinti. Žinau, kad ligoniai moka sukaupti valią ir stengiasi gerai pasirodyti. geri daktarai pastebi tas jų pastangas. Linkiu sėkmės. JŪsgal paslepkite šlepetes, lazdas ir pan. bent taip jau mums kažkada padarė šeimos daktarė.
Atsakyti