Depresija

O as pameginau ir nusprendziau, kad beviltiska.

nu, o gal ir Šėlsmė visą šitą praėjus? ir ką?
vieniems padeda, kitiems ne.
ar visiems turi padėt kaip ir Jums? pagal standrartą.
viens du - ir visi sveiki nuo vaistų ir psichoterapijos.
ai, nervintis pradedu.
ir pavydžiu kartais kad kitiems taip paprasta gydytis.

nespeju visko skaityt, bet per radija girdejau kad Paulas Walkeris uzsimuse

Aš irgi nepasuku. Bet labai ir nebandau. Nėr kantrybės tiek.
Aš tai humanitaras ir nė biškio biškelio tiksliukas, tai tuo save ir nuraminau...

aš irgi hum. ir man pagaliau gavosi. po ilgų treniruočių. nežinau, kam man to reikia, bet gal dabar nustosiu makaluotis.

Nu ir privarėt per savaitgalį. Net tema atsigavo.
Papildyta:


Nepastebėjau šį kartą diskusijose jokių lialia ar rožinių snarglių. Buvo tik kalba apskritai apie tokį reiškinį, ir visai nedurna kalba.
Tavyje jaučiasi tiek pagiežos, ir ji kartais pasiekia vos ne apokaliptinę išraišką. Bet kam, tereikia kabliuko ir drabstaisi. Toks jausmas kad nežmoniškai pyksti, kai pasaulis nesurėdytas pagal tavo juodąjį scenarijų. Nurašau tai būsenai, ar "ligai", kaip sakė pirlim. Bet man kartais atveria akis, šitie akibrokštai. Nes pati esu nervinga, ir linkus "aploti", tai vis suprantu, kaip tai destruktyvu ir kaip gerai stengtis susivaldyt.
Papildyta:


Yoda, tu kažkaip pralinksmini. Net nežinau kuo. Nu tokiu, tiesiai šviesiai belen ką tėkšteli, ypač žinant čia esančius kontekstus, o tau nežinant, nu juokingai pataikai
Kažkuo primena Merlot pradžioje

GAVOS.

PABANDZIAU IR VISAI NETIKETAI GAVOS.

Stebuklai

Taip, kartais gaunasi netikėtai. Bet nereiškia, kad vėl gausis
Nes man pabandžius vėl neišeina. prisiekiu, daugiau net nebandysiu.
Ką veikiat, mergicos?
Aš tai atseit dirbu.

O ką ten į kurią pusę reikia sukt? Skaičiau, bet neužfiksavau, o kažkur toli ieškot, noriu pabandyt.
Nors jei tau neišėjo iš pradžių, beveik neabejoju, kad ir man neišeis (nu čia manau, kažkas pan., kaip sakei dėl šokių ir vairavimo).
Nelabai yra ką pasakot. Dabar gavau šoko dėl buto, tai mažiau žiūrinėjaus. O šiaip siunčiu diedukui, kad pratestuotų bent skelbimą, tai tas viską suvaro. Ai, žinai, tai tas, tai anas negerai. Aišku, gerai, kad pasako. Buvau jau užisterikavus, kad taip niekada nesusirasiu. Bet pateikė pavyzdžius, kad čia normalu, nėr taip lengva susirast.



Tai matai, kad mato net, kad tik nuolat dejuoju kokia aš vargšė (gi nuolat yra šalia), tai ką čia dar replikuot.
Nežinau tik kas čia mane mato. Gal kokia musė.

Nu ir ką man daryt, kad tamsta nepastebėjo?
Jeigu tau čia pagieža, tai nepadėsiu. Rašiau visiškai ramiai ką galvoju, ką ir dažniausiai darau, kai čia rašinėju. Neteisybės/melo nepakenčiu, kaip ir rašiau.

Yoda, nesibaidyk tu manęs, kai ne kuriuose reikaluose turiu griežtą nuomonę ir ji nėra nemotyvuota, kaip ir šiuo atveju, bet neįkasiu gi per atstumą (o gaila ).

Viara, nieko ten man ypatingo nebuvo, mokiausi visada labai gerai, bet kažkas nepasisekė. Nors gal ir dešimties nebuvo, gali būt kad klaidingai aš ten, nes pamenu, kad ėjau į pradinę mokyklą dar.
Kad aš nelaukta net neabejoju, nes dvi seses jau turėjo, tai kažin, kam jau ten ta trečia ir dar tokiu didoku amžiaus skirtumu nuo anų dviejų. Nors niekad man to niekas nei sakė, nei parodė, bet čia logikos užtenka, manau. Ir toli gražu nebuvau nemylima, kaip tik, kaip mažiausia cyplė dar daugiau lepinama, kaip kad paprastai ir būna su mažiausiais.

Žinokit buvau darbo pokalby. Pravalas visiškas. Tokio pravalo darbo pokalby nesu patyrus. Bet kad nu ir klausimai. Sako kokios jūsų gerosios savybės. Nežinau koks tikslas klausti to žmogaus paties, kai vis tiek bus subjektyvu. Bet neesmė net tai. Nesugebėjau atsakyt į šitą klausimą. Susimąsčiau, kad paprasčiausiai neturiu tų gerų/stiprių savybių. Sumurmėjau, kad AŠ NEŽINAU. Vis tiek kitaip paklausė, pasakiau, kad negaliu savęs vertinti. Po to paklausė kokios blogosios. Pasakiau, kad stresuoju. Mintyse išniro visas ilgas sąrašas. Turbūt gerai, kad susilaikiau neišdėsčius. Daugiau nelabai ką ir klausė. Vėl apie save papasakojo. Nors dabar nėr taip liūdna, nes ta darbo vieta tokia kažin ar man patiktų. T.y., tai, ką ten reikia daryt, toks reikalas ne visai mano personai. Nors gal ir įdomu būtų pabandyt.

Sukti reikia tos pačio kūno pusės rankos plaštaką ir kojos pėdą. Sukti pagal ar prieš laikrodžio rodyklę, bet kad pėda ir ranka suktųsi į priešingas puses.

Šelsme, aš irgi galvojau apie ryšį to pratimo su vairavimu ir šokiais, bet va Pinot tai gerai vairuoja. Daugiau nebandysiu, kad nensusimint.

TAI DIEDUKAS NAUDOJAS PROGA DEMESI PARODYT, kad jis tau naudingas ir reikalingas tai ir tempia nu.

Pala, o kas ten tau su butu? Reik va tokio kaip musu variantas Nuosavo namo antras aukstas. Prabangos nera, bet seiminikas sake gali zoologijos soda laikyt.

Pagieža nebūtinai piktumas, aba nerami isterika. Tai gali būti visiškai ramus, bet visko matymas tik juodai, nihilistiškai, įsivaizdavimas kad dauguma dvikojai siurbėlės besitaikantys pakenkti asmens "teisingoms" nuostatoms, ir užtai verti būti papjauti, o bet kokia kitokia nuomonė, ypač jautresnėmis temomis, yra melas neteisybės ir pan.
Ta pagieža gali būti viena iš blogos būsenos priežasčių. Ji ir kitus gąsdina, bet ir patį žmogų ėda. Geranoriškiau priimti pasaulį, tai nustoti kariauti, ir su kitais, ir labiausiai su savim. Tada daug ką būtų lengviau daryti. Net ir vairuoti pvz.
Papildyta:


Nesigauna niekaip. Nei tikėtai nei netikėtai