Depresija

Labai priklauso nuo tavo pačios tikėjimo, ir nuo terapeuto, ir nuo terapijos krypties, nes jos skirtingos. Būna tiesioginė, kur tik kalbasi, būna kad pakontroliuoja ir pataria, būna kad tik klauso, būna kur įdomiai provokuoja, būna net didaktikos, šito iš viso nemėgstu. Man asmeniškai pas vyrą būtų geriau, nes jie kažkaip geriau reikalo esmę mato, bet labai jautriems geriau pas moterį turbūt. Nežinau. Man pvz nepatinka tie tiesiog kalbėjimaisi, ir manau kad naudos neduoda, nes man per skysta, atrodo irgi kad panašiai pasikalbėt galiu su draugais. Bet veiksmo ir provokuojanti terapija buvo truputį veiksminga, bent tam kartui. Bet buvo sunku, kaip darbas, nuo kurio galva plyšdavo.

Ne
Pavydžiu tau tiek metų psichoanalizės pas gerą specialistą.
Gal ir per daug šiek tiek arba ta kryptis netinka, pamėgink kitokią, juk visokių rūšių psichoterapijų yra. Yra gal kur mažiau reikia analizuotis, o daugiau jausti, piešti ir pan. Kiekvienam pagal asmenybę.
Ir dar manau, kad gal grupinė psichoterapija efektyvesnė, nes kažkiek arčiau gyvenimo ir įvairovės.
Ir tu nesupyk,
kas ant kitos sako, tai ant savęs pasisako, pati matyt esu bobiška

Man atrodo, laukinė kiek kitaip visa tai analizuoja. Tu labiau dėl savęs gal darydavai, nes bandei suprasti ir sau padėti. Suprantu tas stadijas, kai užsidegi, paskui nusivili, tiki, nebetiki. Čia įvairiose srityse taip būna, man irgi būna.
Laukinė labiau gal teoriškai analizuoja, čia kaip domėjimosi sritis. Nu gal kad esu ją mačius gyvai, man kiek kitaip skamba

Techniskai nebutinai pencinyke, o moraliskai tai jokiu budu ne pencinyke.
Cia issivyste is diskusijos su Abbz'e. Ji rase, kad ko gero prades gyventi tik sulaukusi kokiu 55-iu. Niekas nebeknis proto ir gales daryti ka nori. Zodz, rase, laisve papugoms.
Is sito => "laisva papuga" yra moteris virs pidicoko, kuri dziaugiasi gyvenimu.
Pav., nesiodama riuzavus paltus ir linksmas zalias pinigines.
Arba sildanti uodega po kokosais.
Atsiputusi, zodziu. Ir neprarugusi.


Aha, psichai daznai domisi psichologija ir kesinasi ja studijuoti.
Skaiciau, kad dauguma psich.. patys yra psichai ir dargi specializuojasi savo sutrikimuose.

Siaubas, tikrai.
Važiuodavau namo ir visą kelią bliaudavau. Dar ir pykindavo, galvą skaudėdavo.
dabar pati nevažiuoju. MD patinka mane vežiot, o paskui ištraukinėt iš manęs po žodį. Sako, nesuprantu, kam tu važiuoji, jei po to tai būna bloga tą dieną.
bet paskui praeina, ir kažkaip viskas susidėlioja į vietas. Ta nauda, kad ir kiek jos bebūtų, ateina truputį vėliau.
Papildyta:

Žinai, man tas tavo nupasakotas vaizdas kažkodėl labai įstrigo. Visą dieną apie tai galvoju. Tas pelės pilkumo šalis ir pilki perlai. Kaip noriu tokių perlų. Ar jie buvo pailgi, kabantys? Dar ir piniginė.
Ne, aš esu maniakė.

Man pačioje pradžioje irgi labai blogai jausdavausi po visokių knaisiojimųsi. Visą dieną.
Dabar kažkaip viduje sustiprėjau, gal su metais man tai, kad "dzin" kas ten ką nori atrasti. Juk realiai nieko naujo, ko nežinau, neatras. nebent ką gero atrastų, tai būtų gerai

As tai visai noreciau kad po mane kas nors pasiknaisiotu. Va lankiau psichologe nemokama, tai pradzioj visa fignia -- is kur tu, ka veiki, kas tavo seima, bla bla bla, po keliu sesiju pradejom dirbt, po to jai konferencija, atejo pavaduojanti, vel -- ka veiki, kaip seima -- nu bent uzrasus anos butu perskaicius. O sesiju skirta tik 6. Ir vsio

Gal jiems lengviau per tą savo buvusių ir esamų sunkumų prizmę suprasti. Juk būna žmonių, kurių asmenybė tokia skirtinga, kad sunku būtų. Juk jie irgi ne visagaliai.
Kokia turi būti stipri psichė, kai žino, jog po to klientui būna bloga visą dieną, bet tikisi, kad bus geriau. O gal geriau keisti kažkokį priėiimą,kad klientui būtų geriau, o ne bloga.
Kažkaip nėra atgalinio ryšio. Kai tuo tarpu pati mokaisi iš savo patirties, knygų savo tempu.
Bet psichoterapija - tai pagreitintas gyvenimas. Ta prasme nebereikia vėl kartoti tų pačių gyvenimo klaidų. Tai yra gerai.
Man jos iš tikrųjų reikėjo daug anksčiau, bet ką jau padarysi
Papildyta:


Gal išeis kada ir ilgiau pasiterapint. Jei labai norėsi.

Pinot, pinigine sitos markes, spalvos irgi tos. Koks butent modelis nepasakysiu :
https://www.google.d...e...034&bih=827

Auskarai apvalus, kabantys (ank "kabliuko"), didoki ir lyg su plonu balto metalo apvadu?

Salius panasius Lietuvoj moterytes mezga, bet JOS buvo masininis. Akys labai smulkios ir per daug taisyklingos ranku darbui.

Taip, didelė dalis studijuojančių ten stoja nes nori patys savo problemas išspręst. Paskui, be to, studijuodami "perserga" visais psichiniais ir asmenybės sutrikimais. Čia kaip medikai perserga fizinėm ligom

Man tai neįdomu tos psichologijos. Kadaise bandžiau paskaitinėt ir dabar kartais paskaitau, bet nebent kokį straipsnį. Galima kažką sužinot, bet skaudžių pojučių tai nekeičia. Atrodo, ir bandžius kapstytis aš, ir pas tuos gydytojus vaikščiojus, ir į tą dienos stacionarą, ir vaistai, ir knygos, ir sukandus dantis kažką per prievartą veikus. Velniop viską. Iš to jokios naudos. Tik kitiems našta. Paskutiniu metu jausdavausi kalta, kad išvis einu į tą PSC. Blem, gydytojas irgi žmogus, į tą vietą internete geriau panaršo, pailsi, vietoj kažkokios, atsiprašant, bobos, kuri vaikšto vaikšto ir vis tiek nieko iš to.
Nelabai suprantu, ar mano stadija tokia sunki. Ko gero, ne. Iš darbo vis tik neišmeta. Viešai rodausi daugmaž susitvarkius, nagai visada lakuoti, kartais net šypsausi, bendrauju kažkiek, nors ir tik su tam tikrais žmonėm.
Bet gyventi neįstengiu, tik egzistuoti. Gyventi be proto sunku. Viskas vargina, niekas nekabina, dažniausiai labai neramu, kartais mažiau, o kartais tas jausmas, kad viskas lyg per juodą šydą. Nesakau, kad viskas blogai, gal net niekas neblogai. Bet viskas taip sunku, sudėtinga, skauda. Ai...

Išmečiau beveik visus batus. Kalną batų, kalną rūbų ir kalną popierių.

Nepatogu prieš dieduką (radau jam smagų pavadinimą, bet jis neprisimena to žodžio ir ginasi, kad jis ne toks). Skelbėsi smetonišku kavalierium, bet pasakiau, kad žodis kavalierius čia netinka. Guglinau sinonimus, bet niekas netiko. Radau tik vieną kažką pan., kas galėtų tikt, tai ir vadinu.
O nepatogu, nes kaskart paklausia kaip diena ar kažką ten pan., nu neslepiu nuo ano. Nu negeraiiiiiii man sakau. Ir vos nežliumbiu. Bet tas savo memuarais kažkaip užglaisto. Bet jau nebepralinksmina paskutines dienas net tas. Negerai.

Gerą čia post`ą išvemiau. Neilgą tokį visai.

Aga,vis paskaitinėju kaip gyvenat nors neilgai bendravau čia,randu gerų patarimų ,o ir prajuokinat retkarčiais ,vien žo jūs man patinkat O aš dar vis geriu vaistus,po puse tabletės,nors jau seniai man viskas ok,bet kažko mano gydytoja nenutraukia dar jų,bet ir gerai ilgiau be nerimo pagyvensiu