QUOTE(a-bbz @ 2013 12 03, 22:11)
[B]selsme triju metru. 3!!!!!, ne trimtriju
kaip baisu.
QUOTE(Daniella @ 2013 12 04, 02:12)
Šelsme, AŠ DAR DVIRAČIU NEMOKU VAŽIUOT, riedučiais net nemėginau, pačiūžom vos vos. Kažkada biski mokėjau dviračiu, bet jokio malonumo nejaučiau, kaimo keliais krato, nuo kalno baisu, MIESTO KELIAIS TAI RAGELIAI, arba po mašina papult, arba sutrėkšt ką nors... NE NE! DAbar jau turbūt išvis nepavažiuočiau. Ne, visgi susiję čia kažkas... kažkur skaičiau, kad kam būdingas autistiškumas nors kažkiek turi va tokių vairavimo, koordinacijos sutrikimų.
Nuplaukiu 20 metrų ir visai užtenka, kad galima būtų drąsiai į baseiną eit arba pvz. vasarą plaukiot po ežerą valtim (šiemet plaukiojom Galvėj ir prie Anykščių). Gamtiniuos vandens telkiniuos tai VISADA per šalta.

Išvis, geriausia - vonia.
Būtybe, aš lyg tave atsimenu bet per migla, net nicko neatsimenu, kažką vos vos....
Aš neįsivaizduoju kas yra būtybė.

Nors prieš tiek laiko skaitydavau tik kai užplaukdavo, berods.
Va dėl autistiškumo, tai gali būt kažkas... Nors net pasiskaičiau dabar, kas tas yra. Neabejoju, kad man niekad jo nebūtų galėję pripaišyt, bet kažkuri dalis galimai artima.

Mano atveju tas noras būt vienai... Aš tikrai nuo vaikystės tokia, tik nemaniau, kad tai reiškia ką negero.

Pvz., visad turėjau draugų ir net siekiančių draugaut, bet yra riba, kur jų neprisileidžiu. Be to lėtos natūros, bet, manau, niekad per daug dėmesio į tai neatkreipia, nes žinau, kad gebu tą lėtumą kompensuot komunikacija, dar kažkuo, žo lyg užmaskuoju. Nesufokusuoju minčių dabar. Beje, aš labai vėlai išmokau užsirišti batus!!! Pamenu, stebėjosi, kad su mokslais puikiai, o batų negeba užsirišt.
Dviračiu lyg nesunkiai išmokau, bet palygint vėlai (~9m). Bet atmenu, kad kokių 5-6 neišėjo iš pirmokart, todėl labai labai labai susinervinau ir labai ilgai atsiminiau kokia aš lūzerė, menu, kad dėl to naktimis neužmigdavau. Bet daugiau ir netraukė ant jo sėst. O paskui užsinorėjau ir išmokau.
Beje, darbinės auto jau ne tik supratau, bet ir aplinkiniais kanalais sužinojau, kad bijo man duot, nes, neva, negaila, bet bijo, kad užsimušiu. Taip ir pasakė. Tiesa, ne man. Iš vienos pusės pažeminimas, iš kitos - kad ir noriu važiuot, vis dėlto per didelis stresas su diriku šalia, su svetima tačke ir dar visiškai nežinomais keliais važinėt, kai jau iš anksto negebu dirbt tik sužinojus nei nieko daryt. Dėl to ir db neužmiegu, mintys kaleidoskopu.