kamieninių ląstelių pažadais aš netikiu, tiesiog, labai jau siūlo.
Greičiausiai, pasiimsiu palaidoti. Man trūksta dvasinio stimulo šioje vietoje....
Bet palikti likimo valiai irgi nesinori.
Sakė akušerė, kad atiduos.
Na subrandinsiu dar mintį - dar mėnesiukas...
O tavo gimdymo istorijos turėtų būti labai patirties prasme vertingos - juk patyrei daug ir visokios gimdymo priežiūros. Rašyk!
QUOTE(ragnez @ 2006 12 05, 10:32)
Gimdyma "kitoki" padaro visu pirma gimdyves samoningumas, atsakomybe, zhinojimas, pasitikejimas savimi ir pasirinktais pagalbininkais.
gal tema reiktu pervadinti "samoningas gimdymas"?
gal tema reiktu pervadinti "samoningas gimdymas"?
Jėzau, aš tiek blevyzgojau, o čia 2 sakiniais ėmė ir pasakė visą esmę
QUOTE(aldyte @ 2006 12 05, 18:32)
pvz. dabar turiu klausimą: ar visos, natūralistės (jei tinka šis kreipinys), prašėte ir gavote placentą pasiimti namo? Aš - svetimoj šaly, nežinau, kaip pasielgti. Laidoti, palikti, priduoti kamieninių ląstelių bankui... alternatyvų keletas, o nuomonės savo neturiu. Ką manote?
Prieš gerus metus forume buvo tema apie placentos likimą po gimdymo. Kiek pamenu ji buvo uždaryta ir vėliau ištrinta iš forumo dėl aibės rietenų. Reiktų paieškot, gal į archyvą perkėliau.
Apie galimybę pasiimti placentą "pranešė" moterys gimdžiusios namuose (Lietuvoje), žinoma atsirado kur kas daugiau tokių, kurios nepritarė įvairiems veiksmams... ir t.t. žodis po žodžio ir karštas kraujas užvirė tada
Reiktų paieškot ką mamos apie tai kalbėjo.
Rytoj.
Papildyta:
Suradau
QUOTE(2004 03 29 @ 15:57)
Mielos mamytes,
zurnalui "mazylis" rasau straipsni apie tai, kad kai kurie tevai po gimdymo pasiima placenta. Patys taip dareme, dabar toje vietoje, kur ja palaidojome, auga medis. Mamos, jei tai darete, kodel taip darete, ka jums tai reiskia, gal galite parasyti savo nuomone. Jei nebutumete pries, kad ta nuomone butu paskelbta zurnale, parasykite. Labai laukiu jusu nuomoniu.
P.S. Tai ne siaip sau ismislas - ta musu proseneliu tradicija.
zurnalui "mazylis" rasau straipsni apie tai, kad kai kurie tevai po gimdymo pasiima placenta. Patys taip dareme, dabar toje vietoje, kur ja palaidojome, auga medis. Mamos, jei tai darete, kodel taip darete, ka jums tai reiskia, gal galite parasyti savo nuomone. Jei nebutumete pries, kad ta nuomone butu paskelbta zurnale, parasykite. Labai laukiu jusu nuomoniu.
P.S. Tai ne siaip sau ismislas - ta musu proseneliu tradicija.
QUOTE(2004 03 29 @ 21:44)
Aš gimdžiau namie, taigi, natūraliai placenta liko pas mus. kažkaip nekilo ranka išmesti. Po pusmečio palaidojome kieme ir pasodinome šermukšnį. jei būčiau gimdžiusi ligoninėje, taip pat būčiau pasiėmusi. Kodėl? Visų pirma tai mano kūno dalis, ir ne tik mano, bet ir mano kūdikio. Po gimdymo apskritai jutau didžiulį dėkingumą savo kūnui, savo gimdai, taip pat ir placentai, už tai, kad išaugino, išmaitino, išsūpavo, išglostė mano kūdikį, kad atidavė visas jėgas ir visa, kas geriausia. Tai kaip gi aš galėčiau tiesiog išmesti placentą lyg kokią atlieką?
Prieš gimdymą praleidau daug malonių valandėlių siūdama ir siuvinėdama maišelį placentai. Jutau tokią meilę, tokią ramybę ir dėkingumą. Be to, buvo labai įdomu apžiūrėti gyvybės medį - juk pagal jį spėjama apie praėjusį nėštumą, kaip jautėsi kūdikis, ir taip pat apie tai, koks žmogus gimė.
Po placentos gimimo sudėjome placentą į paruoštą drobinį maišelį, ir padėjome į šaldiklį. Iš pradžių, kol dar buvau be galo stipriai susijusi su kūdikiu, nebuvo jokio noro ką nors daryti su placenta. pamažu atsirado širdyje kirbėjimas, tarsi šauksmas, kad jau reikia "nukirpti virkštelę". Tuomet išrinkau medį, kuris tiktų mano dukrytei ir pusmečio proga palaidojome placentą. Buvo intymi šeimyninė šventė, dalyvavom tik mes trise - aš, vyras ir dukrytė.
Prieš gimdymą praleidau daug malonių valandėlių siūdama ir siuvinėdama maišelį placentai. Jutau tokią meilę, tokią ramybę ir dėkingumą. Be to, buvo labai įdomu apžiūrėti gyvybės medį - juk pagal jį spėjama apie praėjusį nėštumą, kaip jautėsi kūdikis, ir taip pat apie tai, koks žmogus gimė.
Po placentos gimimo sudėjome placentą į paruoštą drobinį maišelį, ir padėjome į šaldiklį. Iš pradžių, kol dar buvau be galo stipriai susijusi su kūdikiu, nebuvo jokio noro ką nors daryti su placenta. pamažu atsirado širdyje kirbėjimas, tarsi šauksmas, kad jau reikia "nukirpti virkštelę". Tuomet išrinkau medį, kuris tiktų mano dukrytei ir pusmečio proga palaidojome placentą. Buvo intymi šeimyninė šventė, dalyvavom tik mes trise - aš, vyras ir dukrytė.
QUOTE(2004 04 02 @ 23:11)
Gimdziau su pribuvejom, nors ir isejo taip, kad i ligonine vaziavom... Placenta pasiemiau del panasiu priezasciu kaip ir Ziogelis. Paulius tures savo medi. Man tai prasminga ir grazu.
QUOTE(2004 04 03 @ 20:45)
mes taip pat pasiiemem placenta. tai musu berniuko pirmieji marskinukai, nesinorejo, kad jie kur voliotosi tarp sunaikinti skirtu atlieku.
gimdziau ziema, todel iskart uzkasti placenta nebuvo galimybiu. vyras laike ja (aisku supakuota) bagazinej, ir tik atejus pavasariui, kuomet jau isalas atitirpo ir buvo galima zeme kasti - vyras palaidojo po berzu ir pastate dideli akmeni.
gimdziau ziema, todel iskart uzkasti placenta nebuvo galimybiu. vyras laike ja (aisku supakuota) bagazinej, ir tik atejus pavasariui, kuomet jau isalas atitirpo ir buvo galima zeme kasti - vyras palaidojo po berzu ir pastate dideli akmeni.
QUOTE(2004 04 04 @ 06:56)
Mergaitei paprastai renkamas moteriskas medelis (liepa, obelis, vysnia...), o berniukui vyriskas (berzas, azuolas, klevas...). Bet tikrai "taisykliu" nera. Jau cia kaip kam patinka. Jeigu tiki medziu energija, sodink toki, kurio labiau reikia. Nes medziai buna atiduodantys energija, sugeriantys energija ir neutralus. Bet tai jau atskira tema...
Ačiū, Auges. Aš irgi brandinu norą ją pasiimti - tai mano kūdikėlio dalis.
Idomu, kodėl virė kraujas? Ar daug kam nepatiko ši mintis? ar užkliuvo tas šaldiklis?
Kažkaip man tai neatrodo konfliktiška tema...
QUOTE(Gytr @ 2006 12 05, 19:25)
Nezinau, kaip masto kitos, bet man atrodo, kad aldytes postuose jauciasi susireiksminimas ir savotiskas kitu moteru, kitaip nei ji isgyvenanciu ir suprantanciu gimdyma, niekinimas...
Na, juk negali visos buti vienodos ir isgyventi gimdyma taip, lyg turetu ekstrasenso galiu... Vienos tai isgyvena giliau, o kitos - paprasciau, bet ne viena nelieka abejinga, juk tai ne paprasta kosmetologine procedura... Ir visiskai ne prie ko tyciojimasis is tu moteru, kurios aprase savo gimdyma paprasciau, ne taip literaturiskai/ poetiskai... Ne visi zmones vienodai jausmingi ir iskalbingi...
Na, juk negali visos buti vienodos ir isgyventi gimdyma taip, lyg turetu ekstrasenso galiu... Vienos tai isgyvena giliau, o kitos - paprasciau, bet ne viena nelieka abejinga, juk tai ne paprasta kosmetologine procedura... Ir visiskai ne prie ko tyciojimasis is tu moteru, kurios aprase savo gimdyma paprasciau, ne taip literaturiskai/ poetiskai... Ne visi zmones vienodai jausmingi ir iskalbingi...
Taikliai pasakyta ir labai kulturingai! .Pritariu !
QUOTE(ragnez @ 2006 12 05, 04:32)
Taure, "naturalus", "tradicinis", "kitoks" gimdymas - nebutinai turi buti namie. "Kitaip" galima pagimdyti bet kurioje vietoje - ligonineje, gimdymo namuose, namie, ar nors ir mishke... Gimdyma "kitoki" padaro visu pirma gimdyves samoningumas, atsakomybe, zhinojimas, pasitikejimas savimi ir pasirinktais pagalbininkais. pasirinkimas ish baimes - nera iki galo tikras pasirinkimas.
Tai aš apie tai ir kalbu, kad bet kur galima gimdyti natūraliai ir nereikia nurašyti ligoninėje gimdančias kaip negalvojančias ir nesirenkančias
Ne visi turi menišką sielą ir talentą parašyti gimdymo istoriją kaip pasaką, kurią skaitant dauguma lieja ašaras. Kiekviena išgyvena jausmus, bet ne kiekviena moka apie tai papasakoti.
Šiandien žiūrėjau laidą apie gimdančias namie. Amerikoje yra registruotos akušerės kurios priima gimdymus namie. Taip gera ir gražu buvo žiūrėti, jau beveik patikėjau ta pasaka. Po šios laidos prasidėjo kita, apie gimdymus ligoninėje. Moteris gimdė pati. Netikėtai pradėjo kristi vaiko širdies tonai. Žaibo greičiu buvo atliktas deguonies testas paėmus truputį kraujo iš kūdikio. Paaiškėjo, kad kūdikiui trūksta deguonies. Skubiai atliko cezario operaciją, vaikiukui virkštelė buvo užsisukusi 2 kartus aplink kakliuką Vaiką išgelbėjo per kelias minutes nuo tada, kai pradėjo kristi širdies toniukai. Tokio vaiko būtų netekusi gimdžiusi namie, ar sakysit kitaip ?
Gražu pažiūrėti, pasiklausyti apie gimdymą namie, bet savu vaikiuku nerizikuosiu
QUOTE(aldyte @ 2006 12 05, 12:32)
Mums Amerikoje pamokėlių metu labai akcentuoja, kad yra dvejopas gimdymas - kai gimdai pati, ir kai medikai tau "pagimdo". Ir tas antras variantas, vyraujantis, tiesiog nustelbia mažą grupelę moterų, kurios nori pagimdyti pačios. Mes čia ir susitikome, kad aptartume, kaip GERIAU pagimdyti pačioms. Kažkur labai seniai ir labai giliai mums "išoperavo" tą jausmą - norėti pagimdyti pačioms.
pvz. dabar turiu klausimą: ar visos, natūralistės (jei tinka šis kreipinys), prašėte ir gavote placentą pasiimti namo? Aš - svetimoj šaly, nežinau, kaip pasielgti. Laidoti, palikti, priduoti kamieninių ląstelių bankui... alternatyvų keletas, o nuomonės savo neturiu. Ką manote?
Galima paklausti kurioje valstijoje laukiesi ?
Pamenu Auges minėtą temą apie placentą. Pati placentos neėmiau ir neimsiu, tiosiog jos nesureikšminu
Atsiprašau už praeitą žinutę, jei kam ji pasirodė netolerantiška. Kiekvienas iš savo varpinės matome situaciją. Būtų geriausia, jei tavo pasirinkimą palaikytų artimi žmonės bei medikai. Būtų gerai, jei nerizikuotų be reikalo nei viena gimdyvė, vien iš aklo užsispyrimo užsimaniusi gimdyti be medikų pagalbos. Taip pat ir medikai - kad nesikištų į natūralų procesą, jei to nereikia. Aš kalbu pati apie save. Ne apie kitas. Kas ko nori iš gimdymo. Kas kaip žiūri į gimdymo procesą. Ar į tą pačią placentą. Gal pabandysiu susireikšminti? Quod capita, tot sententiae. Būtų geriau, jei šitame forume nereikėtų ginčytis, o galima būtų gauti daugiau info apie natūralų gimdymą. Ar sąmoningą gimdymą. Noriu žinoti kaip aš galėčiau pagimdyti vaiką. Nes aš nemanau, kad labai daug gimdžiau, stumdama vaiką, ir darydama tai, ką sako gydytojas. Aš kalbu apie save. Va kita ir po Cezario mano kitaip. Aš taip norėčiau. Jokiu būdu nemanau, kad ji negimdė. Ji gimdė daugiau nei aš, nes ji taip jaučiasi. Galbūt ji daugiau žinojo apie vaiko gimimą nei aš. Labai daug skaičiau apie nėštumą. Apie gimdymą info nėra labai daug . Kursai gimdyvėms, kuriuos lankiau ligoninėje, naudos gimdymo metu nedavė. Pasitaikė labai šaunios dvi (net dvi vienu metu) akušerės bei mano šaunuolio vyro buvimas kartu ramino. Vaikas buvo pavargęs (nors gimė per 5 val.). Jau grėsė Cezaris. Man gaila savęs pačios ir lėliuko. Gaila nuostabios mano mergaitės. Ji gimė pati, gydytojai gimdė, o ne aš ją pagimdžiau. Įsitikinusi, kad jei būčiau geriau pasiruošusi, būčiau pagimdžiusi greičiau. Nemokėjau kvėpuoti, nemokėjau atsipalaiduoti. Norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtųsi ir kad vaiką (tuo metu pamiršau, kaip jos norėjau ir ją mylėjau) iš manęs išimtų, nes skausmas buvo nepakeliamas. Dabar lankau kursus, kurie truks ilgiau. Noriu pasiruošti vaiko atėjimui ir sutikti lėliuką jau kitaip. Argi svarbu namie ar ligoninėje gimdome? Man pačiai svarbu, kad gimdymą prisiminčiau su džiaugsmu, su meile. Ir maniau, kad forumas 'netradicinis gimdymas' bus daugiau apie netradicinį gimdymą, t.y. gimdymą namuose, nei ginčai - ligoninė ar namai. Manau, kad moterys, gimdančios namuose suvokia, kad šalia nebus greitos med. pagalbos ir todėl atsakingai tam pasiruošia. Bent jau aš taip daryčiau. Ir maniau, kad daugiau sužinosiu.
P.S. Kai skaitau citatas, pamatau, kad rašyti sunku. Žmonės gali bet kaip interpretuoti tavo žodžius. Atrodo, norėjai pasakyti vieną dalyką, o esi interpretuojama visai kitaip.
P.S. Kai skaitau citatas, pamatau, kad rašyti sunku. Žmonės gali bet kaip interpretuoti tavo žodžius. Atrodo, norėjai pasakyti vieną dalyką, o esi interpretuojama visai kitaip.
QUOTE(aldyte @ 2006 12 05, 23:13)
Ačiū, Auges. Aš irgi brandinu norą ją pasiimti - tai mano kūdikėlio dalis.
Idomu, kodėl virė kraujas? Ar daug kam nepatiko ši mintis? ar užkliuvo tas šaldiklis?
Kažkaip man tai neatrodo konfliktiška tema...
Idomu, kodėl virė kraujas? Ar daug kam nepatiko ši mintis? ar užkliuvo tas šaldiklis?
Kažkaip man tai neatrodo konfliktiška tema...
Aš galbūt šiek tiek ne į temą pasisakysiu dėl placentos.
Man atrodo, būtų labai gerai atiduoti kamieninių lastelių bankui. (Čia tik mano nuomonė). Neseniai perskaičiau vieną straipsnį apie vaiką, serganti cerebralinių paralyžium. Jam gali padėti tik gydymas kamieninėm lastelėm. Dėje, Lietuvoje tai uždrausta. Politikai diskutuoja dėl to, etiška tai ar ne. Tikriausiai jo motina, kuriai tas vaikas yra gyvenimo prasmė, rastų daugiau argumentų, nei aš...
Tai tavo vaiko dalis, bet ji gali padėti išgelbėti kitą vaiką...
Nežinau, tai ne raginimas. Tiesiog pamastymai.
Ne, Lietuvoje uždrausta dirbti su embrioninėm kamieninėm ląstelem, kai jų išgavimui panaudojami ir nužudomi embrionai... Kitos kamieninės ląstelės tyrinėjamos ir leidžiamos. Virkštelės kraujo bankininkystė (CORD BLOOD Banking) yra leidžiama, tik gal dar nesutvarkyta ir neprieinama Lietuvoje. Jos esmė - pasidedi savo vaiko kraujuką su daug kamieninių ląstelių (o jų virkštės kraujyje daug) lyg investiciją į banką, moki už tai pinigėlius, kada nors, kai apserga vaikiukas (jei) - pasiimi ir panaudoji, kaip jau medicina tuo metu išmano. Jokių eksperimentų. Bėda tame, kad dar nedaug ligų pavyksta gydyti tom kamieninėm. Tai garsiai išrėkauta ir dar niekuo nevirtusi teorija. Cerebrinio paralyžiaus gydymas kamieninėmis ląstelėmis tirtas keletoje studijų ir nėra jokių patikimų rezultatų. Sėkmingo gydymo yra tik kraujo vėžių srity. Taip kad investuoji pinigų į nežinią. Aišku, Sibire gydo visokias ligas - nes nėr įstatymų. Gydo keli centrai - kurie vykdo užsakytas studijas. Bet šiaip - gydymas kamieninėmis ląstelėmis yra labai labai vystykluose ir kaži ar kada iš ten išlips. Ką kalba ir ko prašo mamos TV muilo laidose - jau kitas klausimas. Gal jos ir nori išbandyti viską - bet efektyvumas neįrodytas...
Kaip ten bebūtų - tai labai toli nuo natūralizmo. Net opozicijoj, sakyčiau. Teisiog yra tokia galimybė...
Taure, aš gimdysiu Floridoje, lankausi pas midwife, gydytojų dar nemačiau ir, tikiuosi, nematysiu.
Man patinka, kad jie čia sugyvena - ir "ligoninių nemylėtojai", ir visa kita didžiulė grupė mylėtojų. Juk čia cezario būdu gimsta apie 30 procentų vaikų, o beveik 70 procentų gimdyvių gauna epidūrinę nejautrą. Bet vistiek - yra centrai ir puiki pagalba toms, kurios mąsto kitaip.
Labos dienos