Aciu uz nebloga diskusija! Be piktumu varom!
As, matai, pati gydytoja, tai savo nuomone turiu susidariusiu is ivairiu pusiu.
Bet as nesikratau medicinines pagalbos, zinau, kad gali tekti jos prasyti, pati esu patikrinama nuolat - ar normalus mano nestumas ir ar galesiu gimdyti namu salygomis. Zinau, kad jei kas, 911 tarnyba mane nuves ir atiduos i rankas tiems, kam reikia.
Bet vistiek, tikiu, kad gimdymas ne liga ir kad daug kas gali vykti be intervenciju. O jei kas sugeba pagimdyti ligoninej be intervenciju - tai labai puiku! As tik nenoriu ten, nes zinau, kad pagunda pasinaudoti nuskausminimu ir t.t.t.t. bus po ranka.
Tikiuosi, visoms mums gausis gerai! Svarbu tiketi, kad renkiesi gerai - sventa tiesa!
QUOTE(LaVil @ 2006 11 24, 21:48)
O kodel nepagalvoji apie naturalia gamtos atranka, gal naturaliai tu nebutum isstumus be paskatinimo arba suplysus taip , kad...be prakirpimu. gal jei butum viska darius tu ir gamta, gal vaikeliui nebutu pasiseke! Ir labai idomu ka kaltintum jei tau butu leide "pasitarus su gamta" gimdyti ir kas nors atsitiktu...aiku tuos pacius gydytojus. Beje, ka tu pasirinktum: vaikelio netekimas ar jo istraukimas operacijos pagalba? manau atsakymas aiskus.
o jei vaikelio galvute uzstringa ar virkstele apsisuka aplink kakliuka? Tai cia reiskia " pagal sklandu ir labai protinga Gamtos mechanizma"? ...ir jokia fizine intervencija nereikalinga?!Taigi daugelis aiskina, kad noretu gimdyti namuose, kaip musu seneles....tik, nepamirskit, kad ir mirstamumas tiek motinu tiek vaikeliu buvo daug didesnis. Juk medicina ir yra tam, kad padetu kuo saugiau naujam zmoguciui ateiti i si pasauli. O visokie svaiciojimai apie zvakes ir gamta paskutiniame gimdymo etape neturi prasmes - paprasciausiai ne tas rupi tuo momentu
Gerai atsakysiu i tavo klausimus, tikiuosi gal nors siek tiek suprasi
I natarulia gamtos atranka netikiu...naturaliai buciau isstumus nes taip gamtos sugalvota ir be problemu, man tik reikejo pakeisti poza...be to man ir nereikejo net stumti, vaikelis pats "ejo" ir akusere net prase kad nestumciau...mano vaikelis nebutu manes suplyses, ir plysti arba ne - moters pasirinkimas - jei tu galvoji tik apie save, savo skausma bijaj ir t.t. tu tikrai gali plysti, atsipalaidavusi ir su meile laukianti vaikelio neplysi, tu pati parodai jam kelia, niekas, net pats geriausias daktaras uz tave tai nepadarys.
Nieko nekaltinciau
tada tiesiog zinociau kad ta karta padariau ne viska ir buvau nepasiruosusi vaikelio atejimui...atleidi uz klaidas sau ir kitiems, ir tau ir tavo vaikeliui net nelabai koks gimdymas praeis be pasekmiu...Vaikelis ateina ne siaip sau ir jei pasirinktu iseiti - tai jo sventas pasirinkimas ir as ji gerbciau, gal man ir butu skaudu...bet mano gyvenimas tuo nesibaigtu ir as ta vaikeli myleciau taip pat - visai nesvarbu salia jis ar ne...Nei vienas vaikelis neiseina del motinos klaidu, tam jis turi tureti ir savu priezasciu.
Jei buciau jau tokia neismanele (kokia ir buvau, kai gimdziau pirmaja ) ir man pasakytu, kad tik operacija- aisku pasirinkciau operacija
Jei galvyte uzstringa ar virkstele apsisukus - aisku reikai fizisnes pagalbos, akusere labai graziai gali tuo metu padeti
Zmogus kencia tik tiek - kiek toli jis tuo momentu yra nuo gamtos arba Dievo
QUOTE(gluosnis @ 2006 11 26, 17:39)
Gerai atsakysiu i tavo klausimus, tikiuosi gal nors siek tiek suprasi
I natarulia gamtos atranka netikiu...naturaliai buciau isstumus nes taip gamtos sugalvota ir be problemu, man tik reikejo pakeisti poza...be to man ir nereikejo net stumti, vaikelis pats "ejo" ir akusere net prase kad nestumciau...mano vaikelis nebutu manes suplyses, ir plysti arba ne - moters pasirinkimas - jei tu galvoji tik apie save, savo skausma bijaj ir t.t. tu tikrai gali plysti, atsipalaidavusi ir su meile laukianti vaikelio neplysi, tu pati parodai jam kelia, niekas, net pats geriausias daktaras uz tave tai nepadarys.
Nieko nekaltinciau tada tiesiog zinociau kad ta karta padariau ne viska ir buvau nepasiruosusi vaikelio atejimui...atleidi uz klaidas sau ir kitiems, ir tau ir tavo vaikeliui net nelabai koks gimdymas praeis be pasekmiu...
Vaikelis ateina ne siaip sau ir jei pasirinktu iseiti - tai jo sventas pasirinkimas ir as ji gerbciau, gal man ir butu skaudu...bet mano gyvenimas tuo nesibaigtu ir as ta vaikeli myleciau taip pat - visai nesvarbu salia jis ar ne...Nei vienas vaikelis neiseina del motinos klaidu, tam jis turi tureti ir savu priezasciu.
Jei buciau jau tokia neismanele (kokia ir buvau, kai gimdziau pirmaja ) ir man pasakytu, kad tik operacija- aisku pasirinkciau operacija
Jei galvyte uzstringa ar virkstele apsisukus - aisku reikai fizisnes pagalbos, akusere labai graziai gali tuo metu padeti
Zmogus kencia tik tiek - kiek toli jis tuo momentu yra nuo gamtos arba Dievo
I natarulia gamtos atranka netikiu...naturaliai buciau isstumus nes taip gamtos sugalvota ir be problemu, man tik reikejo pakeisti poza...be to man ir nereikejo net stumti, vaikelis pats "ejo" ir akusere net prase kad nestumciau...mano vaikelis nebutu manes suplyses, ir plysti arba ne - moters pasirinkimas - jei tu galvoji tik apie save, savo skausma bijaj ir t.t. tu tikrai gali plysti, atsipalaidavusi ir su meile laukianti vaikelio neplysi, tu pati parodai jam kelia, niekas, net pats geriausias daktaras uz tave tai nepadarys.
Nieko nekaltinciau
tada tiesiog zinociau kad ta karta padariau ne viska ir buvau nepasiruosusi vaikelio atejimui...atleidi uz klaidas sau ir kitiems, ir tau ir tavo vaikeliui net nelabai koks gimdymas praeis be pasekmiu...Vaikelis ateina ne siaip sau ir jei pasirinktu iseiti - tai jo sventas pasirinkimas ir as ji gerbciau, gal man ir butu skaudu...bet mano gyvenimas tuo nesibaigtu ir as ta vaikeli myleciau taip pat - visai nesvarbu salia jis ar ne...Nei vienas vaikelis neiseina del motinos klaidu, tam jis turi tureti ir savu priezasciu.
Jei buciau jau tokia neismanele (kokia ir buvau, kai gimdziau pirmaja ) ir man pasakytu, kad tik operacija- aisku pasirinkciau operacija
Jei galvyte uzstringa ar virkstele apsisukus - aisku reikai fizisnes pagalbos, akusere labai graziai gali tuo metu padeti
Zmogus kencia tik tiek - kiek toli jis tuo momentu yra nuo gamtos arba Dievo
ne, nu čia aš net diskutuot nelabai galiu... tai dabar pasakyk man, tavo nuomone, cezarius daro šiaip sau? nes juk akušerė gali sutvarkyt viską...
atsiprašau, manau, neįžeisiu, bet gal ir nelabai laukiam to vaikelio, jei duodam jam, kaip tu sakai, pasirinkti, o ne darom viską, kad jis gyventų?
QUOTE(ūla @ 2006 11 27, 11:33)
ne, nu čia aš net diskutuot nelabai galiu... tai dabar pasakyk man, tavo nuomone, cezarius daro šiaip sau? nes juk akušerė gali sutvarkyt viską...
atsiprašau, manau, neįžeisiu, bet gal ir nelabai laukiam to vaikelio, jei duodam jam, kaip tu sakai, pasirinkti, o ne darom viską, kad jis gyventų?
taip, cezariu galetu buti labai mazai... o daro ju daug todel kad moterys tingi gimdyti pacios, daktarai irgi turi savu priezasciu. be to cezaris isreklamuotas taip kad laikomas paciu saugiausiu budu gimti vaikeliui, o taip nera...nes ir moteris ir vaikas praranda labai daug...
aisku kad reikia daryti viska kad atejes vaikas gyventu ir gerai gyventu, bet ne bet kokiomis priemonemis
Man rodos, mes ne iš tos pačios pusės žiūrim į gimdymą. Man tas mano komfortas, dvasinis susikaupimas, ramybė, namų aplinka ir pan. yra antraeiliai dalykai, svarbiausia - SAUGUMAS. Saugumas iš medicininės, sveikatos, pusės (patikslinu, kad nebūtų vėl "saugiausiai jaučiasi su mama, savoj aplinkoj" ir pan., nes jis ir taip yra su mama, kad ir ligoninėj. Jei nenori, gali jo visai medikams neatiduot, jei tvarkoj viskas).
Bet, aišku, jei jūs manot, kad geriausia vaikui gimti ne ligoninėj, jūsų valia juk... Tik negerai, jei viskas neina, kaip sviestu patepta, ir po to imami kaltint medikai, kad neįspėjo apie gręsiančias komplikacijas ir pan.
Manau, kad mokslas, tame tarpe, ir medicina, žengia į priekį, ir nereikia šnekėt, "kas buvo anksčiau"... Nes anksčiau ir "raganas" ant laužo degindavo...
Nu, žodžiu, jo, kiekviena bet kuriuo atveju, norim savo vaikui paties geriausio
Ir, jei būčiau sugalvojus gimdyt ne ligoninėj, savo sūnaus aš dabar neturėčiau... Būtų nepadėję nei greitosios iškvietimas. Kas tada?
Bet, aišku, jei jūs manot, kad geriausia vaikui gimti ne ligoninėj, jūsų valia juk... Tik negerai, jei viskas neina, kaip sviestu patepta, ir po to imami kaltint medikai, kad neįspėjo apie gręsiančias komplikacijas ir pan.
Manau, kad mokslas, tame tarpe, ir medicina, žengia į priekį, ir nereikia šnekėt, "kas buvo anksčiau"... Nes anksčiau ir "raganas" ant laužo degindavo...
Nu, žodžiu, jo, kiekviena bet kuriuo atveju, norim savo vaikui paties geriausio
Ir, jei būčiau sugalvojus gimdyt ne ligoninėj, savo sūnaus aš dabar neturėčiau... Būtų nepadėję nei greitosios iškvietimas. Kas tada?
QUOTE(gluosnis @ 2006 11 26, 17:39)
Gerai atsakysiu i tavo klausimus, tikiuosi gal nors siek tiek suprasi
I natarulia gamtos atranka netikiu...naturaliai buciau isstumus nes taip gamtos sugalvota ir be problemu, man tik reikejo pakeisti poza...be to man ir nereikejo net stumti, vaikelis pats "ejo" ir akusere net prase kad nestumciau...mano vaikelis nebutu manes suplyses, ir plysti arba ne - moters pasirinkimas - jei tu galvoji tik apie save, savo skausma bijaj ir t.t. tu tikrai gali plysti, atsipalaidavusi ir su meile laukianti vaikelio neplysi, tu pati parodai jam kelia, niekas, net pats geriausias daktaras uz tave tai nepadarys. Nieko nekaltinciau tada tiesiog zinociau kad ta karta padariau ne viska ir buvau nepasiruosusi vaikelio atejimui...atleidi uz klaidas sau ir kitiems, ir tau ir tavo vaikeliui net nelabai koks gimdymas praeis be pasekmiu...
Vaikelis ateina ne siaip sau ir jei pasirinktu iseiti - tai jo sventas pasirinkimas ir as ji gerbciau, gal man ir butu skaudu...bet mano gyvenimas tuo nesibaigtu ir as ta vaikeli myleciau taip pat - visai nesvarbu salia jis ar ne...Nei vienas vaikelis neiseina del motinos klaidu, tam jis turi tureti ir savu priezasciu.
Jei buciau jau tokia neismanele (kokia ir buvau, kai gimdziau pirmaja ) ir man pasakytu, kad tik operacija- aisku pasirinkciau operacija
Jei galvyte uzstringa ar virkstele apsisukus - aisku reikai fizisnes pagalbos, akusere labai graziai gali tuo metu padeti
Zmogus kencia tik tiek - kiek toli jis tuo momentu yra nuo gamtos arba Dievo
I natarulia gamtos atranka netikiu...naturaliai buciau isstumus nes taip gamtos sugalvota ir be problemu, man tik reikejo pakeisti poza...be to man ir nereikejo net stumti, vaikelis pats "ejo" ir akusere net prase kad nestumciau...mano vaikelis nebutu manes suplyses, ir plysti arba ne - moters pasirinkimas - jei tu galvoji tik apie save, savo skausma bijaj ir t.t. tu tikrai gali plysti, atsipalaidavusi ir su meile laukianti vaikelio neplysi, tu pati parodai jam kelia, niekas, net pats geriausias daktaras uz tave tai nepadarys. Nieko nekaltinciau
tada tiesiog zinociau kad ta karta padariau ne viska ir buvau nepasiruosusi vaikelio atejimui...atleidi uz klaidas sau ir kitiems, ir tau ir tavo vaikeliui net nelabai koks gimdymas praeis be pasekmiu...Vaikelis ateina ne siaip sau ir jei pasirinktu iseiti - tai jo sventas pasirinkimas ir as ji gerbciau, gal man ir butu skaudu...bet mano gyvenimas tuo nesibaigtu ir as ta vaikeli myleciau taip pat - visai nesvarbu salia jis ar ne...Nei vienas vaikelis neiseina del motinos klaidu, tam jis turi tureti ir savu priezasciu.
Jei buciau jau tokia neismanele (kokia ir buvau, kai gimdziau pirmaja ) ir man pasakytu, kad tik operacija- aisku pasirinkciau operacija
Jei galvyte uzstringa ar virkstele apsisukus - aisku reikai fizisnes pagalbos, akusere labai graziai gali tuo metu padeti
Zmogus kencia tik tiek - kiek toli jis tuo momentu yra nuo gamtos arba Dievo
Pasakysiu atvirai, man cia pradeda kvepeti kazkokiu nesveiku fanatizmu...
...tokiu nesamoniu dar nesu girdejus: "Vaikelis ateina ne siaip sau ir jei pasirinktu iseiti - tai jo sventas pasirinkimas ir as ji gerbciau, gal man ir butu skaudu...bet mano gyvenimas tuo nesibaigtu ir as ta vaikeli myleciau taip pat - visai nesvarbu salia jis ar ne..." cia, tai aisku, ypac gerai turbut, gyvent butu zinant, kad su mediku pagalba vaikelis butu isgyvenes....As taip negaleciau...
QUOTE(ūla @ 2006 11 28, 09:15)
čia man išvis nė prie ko...
Aš irgi TIKIU, kad jausiuosi gerai tik tada, kai žinosiu, kad viską padariau, kad mano vaikelis ateitų saugiai.
Iš tikrųjų tai bereikšmės šios diskusijos, matau.
Kodel bereiksmes
as taip negalvoju Aisku as irgi priimciau mediku ir ligonines(aparaturos) pagalba bet tik tam, kad tureciau daugiau laiko...jei jau nepasiruosiau isanksto ir atsitiko taip, kad jos reikia... bet kad vaikelis liktu ir gyventu /pasveiktu tai priklausytu tik nuo manes ir jo, bet ne nuo mediku ir aparaturos... aisku buna ir tokiu mediku kurie savo stiprybe, savo meile maziukams isgelbeja juos, bet tik tam kartui, jei mama nieko savyje nekeicia...gyvenimas vistiek reikalauja savo ir anksciau ar velaiu mes mokomes Mokomes buti stiprios, o ne bejeges, padeti sau pacios, o ne tik laukti pagalbos is kitu, mokomes patiketi savimi, savo jausmais ir nuojautomis...nes tikejimas savimi ir yra tikejimas Dievu
QUOTE(ūla @ 2006 11 28, 09:15)
čia man išvis nė prie ko...
Aš irgi TIKIU, kad jausiuosi gerai tik tada, kai žinosiu, kad viską padariau, kad mano vaikelis ateitų saugiai.
Iš tikrųjų tai bereikšmės šios diskusijos, matau.
PRITARIU 100%[COLOR=red]
Papildyta:
QUOTE(gluosnis @ 2006 11 28, 10:03)
... bet kad vaikelis liktu ir gyventu /pasveiktu tai priklausytu tik nuo manes ir jo, bet ne nuo mediku ir aparaturos... aisku buna ir tokiu mediku kurie savo stiprybe, savo meile maziukams isgelbeja juos, bet tik tam kartui, jei mama nieko savyje nekeicia...gyvenimas vistiek reikalauja savo ir anksciau ar velaiu mes mokomes Mokomes buti stiprios, o ne bejeges, padeti sau pacios, o ne tik laukti pagalbos is kitu, mokomes patiketi savimi, savo jausmais ir nuojautomis...nes tikejimas savimi ir yra tikejimas Dievu
Mokomes buti stiprios, o ne bejeges, padeti sau pacios, o ne tik laukti pagalbos is kitu, mokomes patiketi savimi, savo jausmais ir nuojautomis...nes tikejimas savimi ir yra tikejimas Dievu O gal Dievas ir duoda vaikeliui galimybe gyventi ir buti sveikam (mediku ir aparaturos pagalba), kuria mama isnaudoja arba ne. Gal jis leidzia mamai pasirinkti ar padaryti viska,net jei tai ir priestarauja jos nuostatoms,kad vaikelis ateitu i si pasauli saugiai, ar , del savo moralinio komforto, rizikuoti savo vaiko sveikata, gal net gyvybe...
QUOTE(gluosnis @ 2006 11 28, 10:03)
Kodel bereiksmes as taip negalvoju Aisku as irgi priimciau mediku ir ligonines(aparaturos) pagalba bet tik tam, kad tureciau daugiau laiko...jei jau nepasiruosiau isanksto ir atsitiko taip, kad jos reikia... bet kad vaikelis liktu ir gyventu /pasveiktu tai priklausytu tik nuo manes ir jo, bet ne nuo mediku ir aparaturos... aisku buna ir tokiu mediku kurie savo stiprybe, savo meile maziukams isgelbeja juos, bet tik tam kartui, jei mama nieko savyje nekeicia...gyvenimas vistiek reikalauja savo ir anksciau ar velaiu mes mokomes Mokomes buti stiprios, o ne bejeges, padeti sau pacios, o ne tik laukti pagalbos is kitu, mokomes patiketi savimi, savo jausmais ir nuojautomis...nes tikejimas savimi ir yra tikejimas Dievu
as taip negalvoju Aisku as irgi priimciau mediku ir ligonines(aparaturos) pagalba bet tik tam, kad tureciau daugiau laiko...jei jau nepasiruosiau isanksto ir atsitiko taip, kad jos reikia... bet kad vaikelis liktu ir gyventu /pasveiktu tai priklausytu tik nuo manes ir jo, bet ne nuo mediku ir aparaturos... aisku buna ir tokiu mediku kurie savo stiprybe, savo meile maziukams isgelbeja juos, bet tik tam kartui, jei mama nieko savyje nekeicia...gyvenimas vistiek reikalauja savo ir anksciau ar velaiu mes mokomes Mokomes buti stiprios, o ne bejeges, padeti sau pacios, o ne tik laukti pagalbos is kitu, mokomes patiketi savimi, savo jausmais ir nuojautomis...nes tikejimas savimi ir yra tikejimas Dievu 
QUOTE(aldyte @ 2006 11 25, 18:01)
Bet vistiek, tikiu, kad gimdymas ne liga ir kad daug kas gali vykti be intervenciju. O jei kas sugeba pagimdyti ligoninej be intervenciju - tai labai puiku! As tik nenoriu ten, nes zinau, kad pagunda pasinaudoti nuskausminimu ir t.t.t.t. bus po ranka.
Man keista, kad kalbėdama iš be galo sąmoningo, žinančio ko nori žmogaus pozicijų tu dar kalbi ir apie pagundą naudotis nuskausminimu. Jei žmogus SĄMONINGAI nusprandė elgtis taip ar kitaip, apie pagundas minčių nebūtų. Man taip atrodo.
QUOTE(aldyte @ 2006 11 26, 18:44)
Gluosni, taip graziai parasei. Mes daugelis visada norime rasti kam uzdeti savo atsakomybe ir ka paskui kaltinti, jei kas nepasiseka... Bet galima ir nekaltinti...
Juk praradimai mus istinka visokiomis salygomis, ir tik tada kai nusikratome noro kaltinti ir piktumo - mes juos isgyvename. Dabar tik zinau, kad reikia pasitiketi ir stiprinti savo kuna gimdymui ir kad niekas kitas to uz mane nepadarys.
Juk praradimai mus istinka visokiomis salygomis, ir tik tada kai nusikratome noro kaltinti ir piktumo - mes juos isgyvename. Dabar tik zinau, kad reikia pasitiketi ir stiprinti savo kuna gimdymui ir kad niekas kitas to uz mane nepadarys.
Pritariu 100 proc., tačiau tai apie ką rašai niekaip nepateisina to, kad galbūt tavo vaikelis nesulauks kvalifikuotų medikų SAVALAIKĖS pagalbos.
Man keista, kad moterys gali būti tokios kategoriškos, juk niekas mūsų nepasmerkė eiti vienom gyvenimo keliu, juk egzistuoja dvasiniai vadovai, kurie padeda rasti tikrąjį kelią kai mums pagalbos iš tiesų reikia. Čia dvasiai. Kodėl atsisakyti pagalbos kūnui? Kuk žmogus yra dvasia+kūnas. Ir mes galime priimti pagalbą tiek dvasiai tiek kūnui.
Mamos, jei mes suvokiame gimties akimirkų svarbą mažo žmogaus, o ir savo tolimesniam gyvenimui argi mes negalime tiek susikaupti savyje, kad galėtume padėti ateiti savo vaikui ten, kur saugiau jam? Man keista, kai vardan asmeninio komforto (namų aplinkoj geriau jaučiuosi ar pan.) rizikuojame savo vaikų sveikata. Juk jei mama norės, ji ras gydytoją ir gydymo įstaigą, kur ji galės duoti tokį atėjimą žmogui, kokį mano esant tinkamu. Juk kaip ten bebūtų, svarbiausia ne aplinka, svarbiausia - kas viduje.
Čia tik mano nuomonė. Bet kokiu atveju didelės sėkmės Jums ir Jūsų vaikeliams!
QUOTE(aldyte @ 2006 11 28, 01:50)
Taip - visa esme ir yra TIKEJIME. Galima tai vadinti fanatizmu, bet esme nesikeicia. Mes skirtingos. Vienos tikime, kad medikai gali viska, kitos tikime, kad neviska. Vienos tikime savimi daugiau, kitos - maziau. Ir vienos tiesos nera...
Tikėjimas. Sutinku su tavim, aš netikiu medikų visagališkumu, bet kvaila būtų neigti ir tai, kad kai ką jie vis tik gali
Be galo svarbu pasitikėti savimi, tikėti vaikelio jėgomis, tikėti kad Dievas (aukščiausias protas ar kaip jį bevadinsime) su tavimi. Ir tikrai, tiesų yra tiek kiek žmonių, na bet niekas manęs neįtikina, kad negalima priimti pagalbos iš mediko, kuriam pašaukimą padėti suteikė tas pats Dievas, ir kuris stengsis padėti JEI TO PRIREIKS. Mes esam mamos, mums patikėta atvesti vaikelį į šį pasaulį ir mes privalome padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad atėjimas būtų saugus, be traumų. Tiek dvasinių tiek fizinių.
Bet tai tik mano nuomonė
QUOTE(ringa @ 2006 11 28, 12:46)
na bet niekas manęs neįtikina, kad negalima priimti pagalbos iš mediko, kuriam pašaukimą padėti suteikė tas pats Dievas, ir kuris stengsis padėti JEI TO PRIREIKS.
90% pagalbos kokios jie gali pasiulyti - man nereikia
nes musu medicina "gydo" pasekmes, o ne priezasti...ir jei nori, kad TAVO vaikas butu sveikas - turi labai daug zinoti pati. O is pasaukimo dirba tikrai nedaug ateina i medicina tikrai del noro padeti, bet kur papuola ? -i konveiri...
Galvoju, jog labai blogai, kad beprasmiskomis vadinate kalbas apie tikejima. Jei jau uzsukote i skyreli apie netradicini gimdyma - tai pafilosofuokime...
Visa beda turbut yra tame, kad daugelis moteru gimdyma laiko liga. Ir tai yra pasekme ilgo ir sunkaus mediciniu ir farmaciniu propagandu darbavimoni (pasidomekite, kiek daug yra kitokio poziurio i gimdyma uz Lietuvos ribu)... O kai tiki, kad gimdymui reikalingas gydymas, tada, aisku, reikia ir gydytoju, ir prieziuros.
O jei galvoji, kad nestumos ir gimdymas tai naturalus moterisko organizmo procesai - tai tada ir ieskai netradiciniu budu (as greiciau sakyciau naturaliuju)...
Is cia ir atsiranda kitaip manancios. Ir mes tikrai negalvojame apie SAVO komforta namu aplinkoje... jus musu nesupratote. Mes galvojame (jei pataikysiu cia visoms naturalistems pasakyti) - kad geriausia mamai ir vaikui ten, kur motina jauciasi saugi.
ir jei jums saugumui reikia baltu chalatu - jus juos ir renkates.
O mes tikime, kad nereikia daugumai (ne visiems!) gimdymu tu technologiju ir naujoviu, kad ateinama i pasauli saugiausiai ir graziausiai be ju!
Todel ir sakau, kad tikejimas cia svarbiausia.
(Jei mama galvoja, kad pasitikejimas ir tikejimas isvis ne prie ko - labai gaila man tokiu...)
Jei mama tiki medicinos technologiju butinumu - jos valia...
As zaviuosi ir pati bandau prisiartinti prie tu, kurios gimdyma isgyveno/isgyvena kaip savo normalaus gyvenimo dali, kurios neiesko, kas uz jas ka padarys, ir neiesko pakaltinamu... Noriu buti tokia mama.
Visa beda turbut yra tame, kad daugelis moteru gimdyma laiko liga. Ir tai yra pasekme ilgo ir sunkaus mediciniu ir farmaciniu propagandu darbavimoni (pasidomekite, kiek daug yra kitokio poziurio i gimdyma uz Lietuvos ribu)... O kai tiki, kad gimdymui reikalingas gydymas, tada, aisku, reikia ir gydytoju, ir prieziuros.
O jei galvoji, kad nestumos ir gimdymas tai naturalus moterisko organizmo procesai - tai tada ir ieskai netradiciniu budu (as greiciau sakyciau naturaliuju)...
Is cia ir atsiranda kitaip manancios. Ir mes tikrai negalvojame apie SAVO komforta namu aplinkoje... jus musu nesupratote. Mes galvojame (jei pataikysiu cia visoms naturalistems pasakyti) - kad geriausia mamai ir vaikui ten, kur motina jauciasi saugi.
ir jei jums saugumui reikia baltu chalatu - jus juos ir renkates.
O mes tikime, kad nereikia daugumai (ne visiems!) gimdymu tu technologiju ir naujoviu, kad ateinama i pasauli saugiausiai ir graziausiai be ju!
Todel ir sakau, kad tikejimas cia svarbiausia.
(Jei mama galvoja, kad pasitikejimas ir tikejimas isvis ne prie ko - labai gaila man tokiu...)
Jei mama tiki medicinos technologiju butinumu - jos valia...
As zaviuosi ir pati bandau prisiartinti prie tu, kurios gimdyma isgyveno/isgyvena kaip savo normalaus gyvenimo dali, kurios neiesko, kas uz jas ka padarys, ir neiesko pakaltinamu... Noriu buti tokia mama.
