Netradicinis gimdymas

Gytr, kas gi sako, kad VIEN gimdymo natūralumas ar nenatūralumas nulemia žindymo sėkmę? Medikamentinis gimdymas didina žindymo nesėkmės riziką.

Flight, dar norėjau paklausti, ar tu pirmąjį vaikelį gimdei namuose?

Patikslinsiu, kad mano atveju apart tos vangios pradžios daugiau jokiu žindymo trikdžių nebuvo - kai jau pradėjo valgyti Mp, tai ir valgė iki pusantrų metų
Papildyta:


Taip

charakteriai, zinoma, skiriasi. vidurinelis ir dabar tebera "reksnys", mazylis - atkaklus ir "pozityvus". taciau mazylis nera didesnis "pazangiukas" uz vidurineli. isskyrus tai, kad priauga daugiau svorio, nors vis dar valgo beveik tik MP (jam tuoj bus 10 men). beje, jie abu yra didesni "pazangiukai" uz vyresneli.
taciau as samoningai nelyginu pirmojo gimdymo, kai epidura gavau 3 val. ir doze buvo tokia didele, kad man "ateme" kojas. manau, kad su nevykusiai atlikta nejautra butu galima sieti kai kurias gimdymo komplikacijas - stumima "pagal komanda" visiskai nejauciant stangu, sunku isvaryma, didelius plysimus ir kirpimus. manau, kad anestetiku poveikis ir man buvo "bendrinis" - atlikus nejautra pasidare sunkiau orientuotis, jauciausi "priplaukusi", pavargusi, buvo sunku suvokti ir priimti vaikeli. ir naujagimis buvo gana vangus, paguldytas man ant krutines ne nemegino ieskoti kruties, buvo sumazejusio raumenu tonuso, miegodavo po 4-5 val neprabusdamas pavalgyti.
be abejo, per pirmaji gimdyma buvo ir kitu dalyku, kurie galejo sukelti komplikaciju: pvz., didele naujagimio galvos apimtis (37 cm), itariama intrauterinine infekcija (del jos savaite pragulejom ligoninej, abu gavom antibiotiku kursa - su atitinkamom pasekmem: disbioze, alergija, atopinis dermatitas pasireiskia iki siol, pats yra mazo ugio ir svorio).
yra labai daug "jeigu", i kuriuos atsakymu neturiu. didziausi klausimai:
1. kuriu komplikaciju butu pavyke isvengti, jei nebutu padaryta epidurine nejautra?
2. ar gydymas antibiotikais nebuvo "profilaktinis" "apsidraudimui"?


tiesa, kad nekiltu papildomu klausimu: gimdymai prasidejo naturaliai, keliomis dienomis anksciau nustatyto termino, visi trys vaikai gime isnesioti, panasaus svorio (3.4 kg - 3,2 kg - 3,5 kg) ir ugio (52 cm), gavo 9-10 pagal Apgar, buvo pazindyti per pirmaja savo gyvenimo valanda ir nebuvo isnesti i naujagimiu skyriu "kad mamyte pailsetu". su rimtesnem zindymo problemom neteko susidurti. visi uzaugo be buteliuku, ciulptuku ir zinduku, vyresniuosius maitinau iki metu.

Pasidalinsiu ir aš - ką tik priejau prie interneto ir pagaliau viską perskaičiau

Tai va - vyriausį sūnų gimdžiau su skatinančiais, man jį uždėjo ant kruties, bet jis iš karto nežindė, po to išnešė (tai buvo vakare) ir gražino tik po 12valandų, sekantį rytą. Vaikas buvo vangus, mažai žindė, daug numetė svorio, nors pieno turėjau pakankamai, ligoninėje siūlė mišinuką, kad prisivalgytų... bandžiau nusitraukinėt savo pieno. Su laiku žindymas atsistatė, krizę įveikėm ir valgė neblogai - kartais tik žaidžiau su mišinukais, nes tuo metu nemaniau, kad tai yra blogai.

Dukrytė gimė pridususi, labai stipriai apviniota placenta, apgar 5-6, po valandos -9. Aš smarkiai kraujavau, mane "valė" su narkoze, dukryte gulėjo kaškur šalia gimdykloje, bet man net niekas neleido prie jos prisiliesti. Veiksmas vyko vielai naktį. Ją išnešė "stebėti", mane paliko "atsigauti", nors iš tikrūjų žinoma mieguoti negalėjau. Atsikėliau apie 9tą su panika - kur mano mergyte Pasirodė, ją pamiršo man atnešt Ji dar miegojo iki antros - manau, padėjo i r raminantys vaistai, kurių mes gavom gimdymo metu. Mišinuko ji lyg tai neragavo, bet reikėjo apsiginti nuo vgn personalo - antrą dieną vaikas pradėjo verkti ir čiulpti tuščią krutį - nuo kruties nenuimdavau visą dieną, o akušeres vis ateidavo patikslinti ir pakomentuoti, kad čia alkanas vaikas verkia.....

Sūnelis gime natūraliausiai. Bet taip pat mes gavom raminančių - akušerės nusprendė, kad man reikia pamieguoti. Tai gi kruties iš karto jis neemė, bet kas 10 minučių verkė - porą valandų po gimdymo laikaiu jį ant krutinės, o jis verkseno. Paemė krutį 3 valandas po gimymo, kai akušerė parodė "football hold" - taip patogiau buvo nutiesti ta tiesą liniją. Žindymas buvo sklandžiausias ir išskyrus kelių smulkių laktostazių viskas buvo gerai - valgom ir dabar.

Norečiau, kad manęs gimdymo metų niekas neblaškytų, nespaustų psichologiškai, leistų įsijausti ir trumpam "pradingti" visiems. Klasikinio gimdymo bijau, nes kai kaškas pastoviai tavę blaško, gimdymas tampa nepakeliamu - aš jau nekalbu apie santykių su naujagimiu ir pirmos valandos svarba...

Įdomu tai, kad gimdydama ligoninėje dėl nieko negali būti tikra.
Su pirmuoju stangų aš taip pat nejaučiau, nors man atrodo, kad mane tik paskatino. Kažin, ar gali būti taip, kad vaistus kartu į veną suleidžia per lašalinę - ir skatinamuosius, ir nuskausminimą? Nes manp pirmasis irgi miegodavo po 3-4 val. pirmus mėnesius...
Flight, gerai, kad jums po pirmų nevalgymo parų viskas susitvarkė lengvai. Nes teko susidurti su mamomis, kurios namuose gimdę laukia tris paras, nežadina miegančio vaiko, o paskui tenka mišiniais maitinti. Šiaip tai rekomenduojama naujagimį pirmomis paromis ir savaitėmis žadinti ir maitinti kas 2-3 val. Nes ilgas miegojimas nėra gerai nei vaikui, nei mamai

zadinti ir maitinti?!
"kurios namuose gimdę laukia tris paras, nežadina miegančio vaiko, o paskui tenka mišiniais maitinti. " ? ! Cia kaip suprasti? tipo tris paras vaikas nevalgo visiskai?
Manau cia pasene rekomendacijos, nes naujagimis visa pirma menesi daugiausiai laiko miega, na kai nevalgo.. O kaip pamaitinti nealkana vaikuti? Jis juk patraukia pora kartu ir uzmiega..
Va kalbant apie maitinima - cia tikrai reikalingas naturalumas.. Reiketu uzdrausti pardavineti visus pientraukius, misinelius parduoti tik pagal gydytojo recepta, kai mama tikrai negali maitinti - pvz serga, operuojama ir pan.. Ir baigtusi tada tie pasakymai - nera pieno, neuztenka ir pan..

tai va butent, pasirodo reikia.
esu skaiciusi apie tai, deja nuorodu dabar negalesiu ideti, nes neissaugojau.
naujagimiai, ypac atskirti nuo motinos po gimimo (pvz., migdomi atskiroj lovelej ar net kitam kambary) daznai pradeda miegoti labai giliai - gilus miegas yra ju apsaugos nuo streso budas. pramiegoje maitinimus jie prasciau auga, prasciau vystosi, ir neskatina pieno gamybos...
naujagimiui normalu yra miegoti negiliai, neramiai ir daznai prasyti kruties, o ilgai ir kietai miegoti - nenormalu.

beje, bent mano instinktai veike - pirmaji pagimdziusi neturejau zalio supratimo, kiek laiko vaikas turi / gali miegoti, ir jei neatsibusdamo po 5 val miego man imdavo nerimas, as pati tikrindavau "ar dar kvepuoja". paprastai "patikrintas" atsibusdavo ir gaudavo maisto.
jaunelis pirma nakti po gimimo ismiegojo 4 val. patiko neonatologes reakcija, kai isgirdo mano "miegojom gerai". ji iskart paklause "o kodel?"


ir tas jausmas labai nemalonus.
kai jauti, kad visa atsakomybe perdavei "specialistams", taciau tuo pat metu abejoji, ar jie tikrai viska padarys tinkamai. liudniausia, kai po gimdymo paaiskeja, kad daug ko nezinai... o paklausus daznai normalaus atsakymo nesulauki, nes "vis tiek nesuprasi".

pvz., gimdydama trecia vaika suzinojau, kad mano gimdos kaklelis buvo plyses dvejose vietose nors po pirmus du vaikus priemes gydytojas nieko apie tai neminejo. tiesa, buvo ir dar vienas ivykis - 2005 m atlkta abrazija del nesivystancio nestumo. tai ir atspek dabar zmogus, kada ir kodel taip atsitiko.

Apie naujagimio miegą ir žadinimą. Mano pirmagimis po pirmo maitinimo pramiegojo 12 val., kiti kiek mažiau (apie 8 val. maždaug), tačiau žadinti jų man net nekilo minčių - po tokio sunkaus darbo norėjosi leisti pailsėti. Su maitinimu gal tik pirmagimį žindydama turėjau problemų: žindo vangokai, greitai vėl užsnūsdavo, didesnio dėmesį menkiausi dirgikliai patraukdavo. Tačiau toks jis ir dabar - nevalgus, išrankus maistui ir turintis daugybę reikalų, smagesnių nei valgymas. Svorio priaugdavo minimaliai, tačiau buvo geros nuotaikos, judrus, gerai miegojo, puikiai vystėsi, tad be mišinukų išsiverčiau. O mažieji valgė puikiai. Visus daugmaž iki metų krūtimi maitinau.

O dėl ligoninės ir atsidavimo specialistams... Kažkiek tiesos tame yra. Nesijaučiau atsakomybę perduodanti specialistams, iškart po pirmos pažinties išsakydavau savo pageidavimus ir prašydavau kiekviename žingsnyje informuoti, kas vyksta, kraštutiniu atveju jei ne mane, tai bent vyrą. Tačiau su kai kuria gimdymo namų "tvarka" deja, teko taikytis, nors aš pati labai to nenorėjau...

Na, ne tik tenka su tvarka taikstytis, tiesą sakant po to lieka klaustukų ir mįslių, į kurias atsakymo nežinai (tuo metu gali net nesusivokti), o po to nepaklausi.
O dėl žindymo, tai reiktų pagalvoti ir apie tai, kad gimdoje jie nuolatos gaudavo maisto medžiagų. Kad jų skrandis mažutėlis, kad pienukas greit virškinamas, todėl valgyti siūlyti reikia dažnai, nereikia laukti, kol besiilsėdamas išnaudos savo resursus, o be to mamos pieno gamybai svarbu. Ir vaikui pačiam - dėl mekonijaus išėjimo, dėl naujagimių geltos, dėl... daugybės priežasčių
Nors pvz., kai spenelius nugraužia ir skauda - oi kaip sunku žadinti miegantį vaiką...

Raideles, aš taip pat saremių nejaučiau, turėjau stumti pagal komanda. Taip pat su skatinimu - gal dėl streso
Man JAV taip pat liepė vaiką žadinti, nors aš nelabai suvokiau, kam - man atrodė, kad mažylis pats turėtų jausti, kada jam laikas valgyti. Bet jis ir nepermiegodavo. Bet aplamai... gaunasi taip, kad ir mūsų mamų laikų sveikas tradicinis kudikių migdymas vežymeliose gryname ore taip pat kenkia - atvira erdve, mama toli, vaikas stresuoja ir "labai gerai" užmiega 3-4 valandom.

PS na mes pavarėm

Žinai, aš manau, kad tai nėra offtopic Juk netradicinis gimdymas - tai ne žvakės gimdykloje ir muzika Tam, kad suprastum kodėl reikia gimdyti netradiciškai - reikia pasižiūrėti į daug dalykų prieš ir po gimdymo
Taip, ilgas migdymas lauke nėra gerai. Na gal 2 val galima migdyti, bet ne ilgiau. Migdymas lauke mums padėjo ramia sąžine nenaudoti vit d lašų, bet mažiukas max 3 valandas išmiegodavo.

Na, su speneliais didesnių problemų neturėjau - matyt, laiku puikius patarimus gavau šiuo klausimu. Tiesiog leidau vaikams rinktis savo gyvenimo ritmą bent jau pirmą mėnesiuką (pirmagimiui kur kas ilgiau - gal iki kokių 1,5 metų) ir nemanau, kad dariau blogai... Beje, kurį laiką po gimdymo man irgi labai patogu būdavo gyventi kūdikio ritmu, nesvarbu, kad diena beveik nesiskirdavo nuo nakties - lyg kažkas būtų biologinį laikroduką pareguliavęs. Todėl augindama jaunėlius nostalgiškai prisimindavau pirmojo auginimą, kai galėdavau numigti kada panorėjusi ir niekas netampė už ausies, kad pasaką paskaityčiau...