Netradicinis gimdymas

dėl šito sutinku visu 110% \aš stengiausi išvengt bet kokiu isikišimu raminamuju nuskausminamuju ir ttt,gal pasirodisiu kvaile bet tas skausmas man patiko,jaučiau kad tai mano stebuklas ateina

Mano pirmasis gimdymas buvo toks - sąrėmiai vandeny, gimimas sausumoj... Bet tai ne manoji intuicija, o Pribuvėja pasakė, kad laikas iš vandens Todėl tikrai gerai suprantu moteris, kurios laukia iš daktarų, kol tie joms pasakys, kada gimdyti ir kaip gimdyti. Ne taip paprasta imti ir iškapstyti iš po keliolikos sluoksnių savo laukinę prigimtį

Aš 1 val. įlipau į vonią, tai iki 2.30 ir prabuvau ir išlipau jau su mažiuku Ech kaip gera buvo Sąrėmiai stiprūs buvo, tai su dušu per pilvą masažavau Labai ramino vanduo...

Pritariu Ievalotos nuomonei Jau atrodo stengiasi žmonės atidarydami tokius skyrius Alia pavadinimas, tai visai niekam tikęs

Tai cia gavosi taip, kad pagal mmm kalendoriu vienokia data gimdyti, o pagal echoskopa kitokia Skirtumas 10 dienu, tai vat nezinau kuris terminas teisingesnis, tai i abi liniuotes ir ziuriu

Gal vienai kitai ir taip, bet tai toli gražu ne taisyklė Aš buvau po cezario, taigi vaistų vaikas per mane gavo, bet su žindymu nuo pat pradžių nebuvo jokių problemų, nebuvo mano vaiko elgesys prie krūties prastas. Sėkmingai žindžiau metus (būčiau galėjus ir toliau žindyt, pieno netrūko )

Gyrt, na juk asmeninė patirtis negali nuneigti didelės imties tyrimų, tiesa? Tau pasisekė, kad viskas buvo gerai po cezario. Bet ar tai reiškia, kad dabar visos galim darytis cezarius, nes tau pasisekė žindyti? Kai tuo tarpu dideli tyrimai rodo, kad tokių sėkmių ne tik po cezario, bet ir po nuskausminimo, po skatinimo - mažuma? Kad tokia sėkmė - tik vienai kitai?
Juk rašiau, kad net ir po visiškai sugadintos žindymo pradžios galima viską atitaisyti, bet ar tai reiškia, kad reikia viską sąmoningai gadinti?

Chloe, aš neturiu patirties, ar relaksacinė muzika padeda, tik galiu parašyt apie aliejus - labai juos mėgstu, turiu namie visą maišą ir naudoju įvairiom progom.
Taigi, atsipalaiduot padeda geranijos, jazmino, lavandos, kipariso, melisos, rožės, sandalo aromatai. Tiek aromatinei lempai, tiek voniai tinka toks mišinukas: rožė + eukaliptas + lavanda, kartu tai yra ir vieni lengviausiai surandamų aliejų. Visi citrusiniai vaisiai (apelsinas, mandarinas, bergamotė, citrina) kelia nuotaiką, gaivina, bet į vonią bent man nelabai tinka - oda per jautri.
Laimingai Tau ir geros kelionės Tavo vaikiukui.
Beje, sudominai ta delfinų muzika, tai parsisiunčiau vieną albumą - tikrai puikiai padeda atsipalaiduot - gera pagalba meditacijai.

Čiulpimas - tai vienas pirmųjų refleksų, kuris susiformuoja vaikeliui dar būnant įsčiose. Todėl vaikas šį refleksą jau turi. Tad prie ko čia nuskausminamieji, skatinamieji ir pan. vaistai? Manau, kad daug didesnę reikšmę žindymo sėkmei ar nesėkmei turi pačios mamos pasiruošimas, nusiteikimas žindyti ir pan. dalykai Nes nemaža yra atvejų, kai ir sėkmingai pagimdžiusios mamos vaikus maitina mišinukais.... bet tema ne apie tai

O dėl cezario - neteisingai interpretavai mano mintis Tą faktą paminėjau ne tam, kad kitas moteris įkvėpti savanoriškam cezariui ar pasipuikuoti tuom Tik pateikiau pavyzdį, kad mano dukra gimė po cezario (ir todėl per mane gavo nuskausminamųjų, nebuvo padėta man ant krūtinės ir pan.), bet nepaisant to, žindo be priekaištų. Tad jei po cezario galima sėkmingai maitinti, tai gal nereikia taip hiberbolizuoti skatinamųjų, nuskausminamųjų ar kt. gydytojų veiksmų gimdymo metu būsimo žindymo rezultatams?
Čia tik mano asmeninė nuomonė

Taip, čiulpimo refleksas susiformuoja įsčiose. Bet ne jis vienas turi būti, kad žindymas vyktų sklandžiai. Iš karto po gimdymo moters organizme yra prolaktino pikas. Tai yra jautrus laikas MAMOS organizmui - jei vaikas nebus padėtas ant mamos krūtinės, jei neturės galimybės pradėti žįsti per pirmą valandą - prolaktino lygis krenta (naujagimio nėra - matyt ir pieno nereikia) ir vėliau moterims būna problemų su pieno kiekiu. Ir su nusiteikimu tai nieko bendro neturi. Tai turi bendro su fiziologija. Vaikas taip pat turi praeiti tam tikrą kelią po gimdymo tam, kad būtų suaktyvinta jo virškinimo sistema, tam, kad jis surastų krūtį (suranda pats, jeigu leidžiama), pradėtų žįsti pats.
Va šitoje vietoje medikamentinis gimdymas ir trukdo - vaikui. Nes po medikamentinio gimdymo dauguma vaikų būna vangūs, nepajėgia susirasti krūties, o pridėjus pre krūties nelabai pajėgia žįsti - per pirmas valandas po gimdymo, o ir vėliau, kelių savaičių bėgyje matos skirtumas tarp natūraliai gimdytų ir medikamentiškai. Kai vaikas prastai žinda - gaminasi mažiau prolaktino ir pieno.
Kai kuriems vaikams pasiseka, jie išlieka aktyvūs. Daugumai nepasiseka.
Daugumai natūaliai gimdžiusių moterų Lietuvoje nebūna sudarytos sąlygos iš karto po gimimo būti su vaiku ir leisti jam nueiti savo kelią iki krūties. Tai dar viena iš priežasčių - kodėl ne ligoninėje, ir kodėl preinama prie mišinių. O priežasčių, kodėl moterys pereina prie mišinių - daug ir įvairių, ir, mano nuomone, motyvacijos, žinių ir palaikymo stoka, taip pat noras "atsirišti" nuo vaiko yra populiariausios.

Kad pirmomis valandomis gali vaikas būti vangus ir nerasti krūties, tai tikiu, bet kad kelių savaičių bėgyje? Tai gal mama ne visas pastangas dėjo, kad maitinimas būtų reguliarus, kad vaikas nuolat ištuštintų krūtis, ir atitinkamai daugiau gamintųsi pieno? Juk žindymas - atsakingas procesas. Ir mama, ir kūdikėlis turi prisitaikyti vienas prie kito.
Nežinau, bet gal kad pati to nepatyriau, man tikrai sunku tuom patikėt Gal yra mamyčių, gimdžiusių ir natūraliai, ir nenatūraliai, ir norinčių pasidalinti asmenine patirtimi, kaip sekės žindyt ir vieną, ir kitą vaiką? Ar tikrai tos pačios moters vaikai skirtingai žindo?

deja...man šita temele be galo skausminga aš svajojau norejau,ir kas svarbiausia galejau pati maitint bet atsitiko taip kad kai mažiukui buvo vos 1,5 menesiuko aš rimtai susirgau,reanimacija vaistai labai daug vaistu,operacija vėl reanimacija vel vaistai vel operacija ir ttttt........o kai po visko grižau namo pienukas kažkur išgaravo jo nebuvo nei lašo nors guledama ligoninei jo dar turejau nenusitraukinejau buvau sunkios bukles ir už šimta km nuo sunelio vyrui teko nulekt i vaistine nupirkt mišinuko...kai grižau namo dar vartojau stiprius vaistus ,tai net nebandziau vaikui siulyt kruties,o kai praejo menuo vaistu man daugiau nereikejo o pienuko ir kvapo neliko.....nors kazkodel kaišiau ja vis mažiui galvojau o gal iviks stebuklas,gal atsiras pienukas juk taip gali atsitikt o jis tik taip idomiai i mane žiurejo visai nesuprato ka čia darau taip jis pamiršo mano krūtine o aš naktim tiliai i ilgai verkdavau apsikabinus pagalvę...nes man tai buvo laaabai svarbu,tada visada kai maitinom iš buteliuko stengemes ji grlaust prie saves niekada nemaitinom pagulde kažkur tik priglaude....beveik nepaleidau jo buvau pasidarius tokia nešyne iš didelios kaip skaros ir nešiojau po namus ka bedaryčiau jis visada buvo prie mano širdies man no to buvo lengviau.....man tai be galo skaudi temą...labai tai išgivenau......tai buvo mano svajone....bet guodžiausi tuo kad lengvai pagimdžiau ir vaikiukas sveikutelis augo,ir auga yra šaunus vaikis,sveikas kaip ridikas,bet kai suseserga visada pagalvoju matyt va negavo mamytes pienuko ir auga silpnesnis nes tai tiesa(vaikiukai gave ilgesni laiką mamytės pienuko buna stipresnio imuniteto).....nu ne i temą pavariau atleiskit nu va prisiminiau senas žaizdas ir išsiliejau....svajoju kad jei turesiu antra vaikiuka kad ir kas nutikktu stengsios maitint kuo ilgiau..........
atsiprašau už klaidas susijaudinau ir tamsu blogai klaviaturą matau