labukas, nerizikuociau gimdyti namuose , bet kokiam vandeny s u daktaru prieziura butu labai faina, kad pas mus nera taip paprsata pasirnkti kaip gimdyti
QUOTE(gven @ 2007 02 27, 22:45)
Nezinau, bet man atrodo, jog mamos gimdancios namuose iesko daugiau patogumo sau nei kudikiui Atleiskit, bet taip jau yra, kad dazniausiai mamos ieskodamos savo pacios svajones issipildymo pamirsta kudikius. Kalbat apie plysimus, apsisukusias viksreles, taciau tai tik labai mazos komplikacijos palyginus su tomis kurios gali sukilti. Gimdymas namuose negarantuoja nei kudikio nei motinos prieziuros po gimdymo, kas irgi yra labai svarbu, gal netgi svarbiau nei pats gimdymas. Pazystu zmoniu kurie gimde namuose, pazystu dar daugiau tu kurie pasitiko savo leliukus ligoninese, ir gliu pasakyti tik tiek, kad paemus tris prie triju, naturalus gimdymai baigesi nelabai gerai. Viena mano drauge ne tik labai suplyso, bet ir vos nenukraujavo, nors ja seke viena is labiausiai patyrusiu akuseriu pasaulyje, tai ivyko Italijoje, antra karta gimdyti ji nebenori. antra drauge vos leliuko neprarado laukdama jo naturaliojo atejimo, kai visa laime, jog nesulaukdama jo atejimo nuejus jai i ligonine monotoringo metu daktarai konstatavo vaiko sirdutes sustojima ir jis buvo skubiai atgaivintas, bei padarytas cezario pjuvis.
Taigi mes galime jaustis ar noreti buti didvyremis, taciau ne veltui buvo ikurtos ligonines ar bent jau spec prieziuros gimdymo namai, kad apsaugoti ne tik mamas, bet ir kudikius. Zinoma is gimdyklu yra daug daugiau blogu atsiliepimu, nes ten ir gimdymu yra nezmoniskai daugiau, nei namuose, bet manau, kad Lietuvoje tikrai nera geru salygu sukurtu gimdyti namuose kaip pavyzdziui skandinavijos ar germanu salyse, kur tokio tipo gimdymai yra ypac madingi. Gimdymui namuose reikia ne tik profesionalios akuseres, bet ir pediatro, kuris galetu konstatuoti vaiko sveikata ir laiku suteikti reikiama pagalba, jei jos reikia.
Tai vat mano nuomones tokios, jei jau nusprendet tureti leliuka, tai bent jau turekite ji su privalomom salygom, o ne su pribuvejom, ar tik savo vyru.
Taigi mes galime jaustis ar noreti buti didvyremis, taciau ne veltui buvo ikurtos ligonines ar bent jau spec prieziuros gimdymo namai, kad apsaugoti ne tik mamas, bet ir kudikius. Zinoma is gimdyklu yra daug daugiau blogu atsiliepimu, nes ten ir gimdymu yra nezmoniskai daugiau, nei namuose, bet manau, kad Lietuvoje tikrai nera geru salygu sukurtu gimdyti namuose kaip pavyzdziui skandinavijos ar germanu salyse, kur tokio tipo gimdymai yra ypac madingi. Gimdymui namuose reikia ne tik profesionalios akuseres, bet ir pediatro, kuris galetu konstatuoti vaiko sveikata ir laiku suteikti reikiama pagalba, jei jos reikia.
Tai vat mano nuomones tokios, jei jau nusprendet tureti leliuka, tai bent jau turekite ji su privalomom salygom, o ne su pribuvejom, ar tik savo vyru.
Sveikos,labai idomi ir ,mano manymu,naudinga tema.Dėl didvyriškumo-auginu dvi dukras-pirmoji pasaulį išvydo ligoninėje,atlikus cezario pjūvį(taip sakant SAUGIAI atsidaviau gydytojams).Po tokio "nuostabaus" patyrimo ,antrą kart į "saugias"rankas nebesinorejo kreiptis,todel gimdžiau namuose.Didvyre jauciaus po pirmojo gimdymo-šitiek košmarų patirti per tokį trumpą laiką ...O namie gimdant jaučiausi ramiai ir tikrai SAUGIAI
saunu
sveikos,
oi kiek čia daug naminių gimdyvių - sveikinu visas ir lenkiu galvą
noriu tik pridurti prie jūsų pasisakymų - kad Lietuvos gydytojai labai dažnai piktnaudžiauja moters nežinojimu, silpnumu, tos akimirkos negalia. Todėl tiek daug moterų šventai tiki, kad gydytojai išgelbsti jų vaikus, kad apsisukę virkštelės ir žali vandenys - jau būtinai reikalauja skalpelio... kad gydytojai teisūs. O pasigilinus, net iš mėgėjiškų gimdymo istorijų matyti, kad moterimis buvo manipuliuojama.
Reikia skleisti žinią, kad ne viskas taip. Kad vaikui nesaugiau ligoninėj, daug nesaugiau - jei patenka į blogas rankas. O tokių juk be galo daug.
Aš dukrytę pagimdžiau motinystės centre, be jokių medicininių priemonių - buvo ir sunku, ir be galo gera. Tai ne apendicito ir ne kaulo lūžio skausmas - tai mūsų kūno kitimas, kurio gydyti, keisti, slopinti - nevalia.
Gaila, kad Lietuvoj nėra tokių centrų. Akušerės juk turi teisę dirbti vienos - kelios pasimokytų iš pribuvėjos, apsilankytų užsieniuose, pamatytų ir imtų dirbti pačios.
Tokie centrai Amerikoj labai mieli - kaip kokia moterų buveinė. Reikia tokių Lietuvoje...
oi kiek čia daug naminių gimdyvių - sveikinu visas ir lenkiu galvą
noriu tik pridurti prie jūsų pasisakymų - kad Lietuvos gydytojai labai dažnai piktnaudžiauja moters nežinojimu, silpnumu, tos akimirkos negalia. Todėl tiek daug moterų šventai tiki, kad gydytojai išgelbsti jų vaikus, kad apsisukę virkštelės ir žali vandenys - jau būtinai reikalauja skalpelio... kad gydytojai teisūs. O pasigilinus, net iš mėgėjiškų gimdymo istorijų matyti, kad moterimis buvo manipuliuojama.
Reikia skleisti žinią, kad ne viskas taip. Kad vaikui nesaugiau ligoninėj, daug nesaugiau - jei patenka į blogas rankas. O tokių juk be galo daug.
Aš dukrytę pagimdžiau motinystės centre, be jokių medicininių priemonių - buvo ir sunku, ir be galo gera. Tai ne apendicito ir ne kaulo lūžio skausmas - tai mūsų kūno kitimas, kurio gydyti, keisti, slopinti - nevalia.
Gaila, kad Lietuvoj nėra tokių centrų. Akušerės juk turi teisę dirbti vienos - kelios pasimokytų iš pribuvėjos, apsilankytų užsieniuose, pamatytų ir imtų dirbti pačios.
Tokie centrai Amerikoj labai mieli - kaip kokia moterų buveinė. Reikia tokių Lietuvoje...
Pirmais mano gime ligonineje, su epiduru. Zalia dar buvau, ne per daug zinojau. Na ta vakarietiska ligoniniska informacija tai taip, zinojau, taciau dabar suprantu, kad tai tik nedidele dalis informacijos. Gimdymas buo sklandus. Bet manyje jis neivyko iki galo, todel ir pradejau dometis placiau. O paskui informacija tiesiog plaukte plauke - pribuveja, jos kursai, literatura. Pati stipriai keiciausi - sunaus gimimas, o poros metu naujas laukimasis mane intuityviai i kitoki gimdyma. Aisku racionalioms mamoms tokie pamastymai tikras peilis . Suprantu - kai yra poziuris, kad laukimasis ir gimdymas tik fizinis veiksmas, tai kalbos apie kita - dvasine - to puse priimamo neretai mazu maziausiai skeptiskai. Bet yra kaip yra. Antraja gimdziau namie. Ir jeigu Dievas dar man duos vaiku, o nestumas bus be patologiju - noreciau, kad ir jie ateitu namie.
As uz pasirinkimo laisve. Kiekvien pagal savo poreikius, isitikinimus turetu galeti rinktis savo buda.
As uz pasirinkimo laisve. Kiekvien pagal savo poreikius, isitikinimus turetu galeti rinktis savo buda.
Ievalota, jau pagal jūsų pamąstymus galima susidaryti įspūdį, kad tos, kurios gimdo ligoninėse - bedvasės būtybės, o tos, kurios namuose - tai dvasingumas tiesiog pro ausis lenda...Manau, kad protingi tėvai ir ligoninėje pasigimdys vaikutį taip, kaip NORĖS JIE
QUOTE(abigal @ 2007 03 15, 20:47)
Manau, kad protingi tėvai ir ligoninėje pasigimdys vaikutį taip, kaip NORĖS JIE
..jei tik gimdys su PROTINGAIS gydytojais
Kaip suprantu, Ievalota rašė ne apie dvasingumą, o apie gimdymą ne vien kaip fizinį, "mechaninį" procesą, kas gimdant ligoninėse dažnai nutinka...
Na manau, kad savaime suprantama, kad puikiai gimdymui pasiruošę tėveliai niekada negimdys pas Š gydytoją.
QUOTE(abigal @ 2007 03 16, 13:47)
Na manau, kad savaime suprantama, kad puikiai gimdymui pasiruošę tėveliai niekada negimdys pas Š gydytoją.
Gaila tik, kad tą gerą pasiruošimą (t.y. jei vis dar kalbame apie gimdymo ne tik techninę, bet ir "vidinę" pusę) ne visada inicijuoja medikai
Ai,linkiu lietuvai daugiau protingu pribuveju geriau visai netrokstu,kad mano dukros kada nors gimdytu pas protingus daktarus