Knygos knygos knygos...

skaičiau lietuviškai, pritariu, man Skarletė irgi patiko. skaičiau po to ir Retą Batlerį, bet jo visiškai nepamenu, matyt, jau Kartland lygis buvo

ačiū, manau, reikės ir Skarletę skolintis. O ar yra ir apie Retą knygos? Atskirai? Tai jų gyvenimai toliau jau visiškai atskiri?

Nesakysiu pagal eiliškumą RB penkta knyga po Skarletės

PAbaigiau Agatos Kristi Kreivas nameliūkštis (nameliukas?). Vienoje knygoje dvi istorijos, pirmoji - be tradicinių veikėjų, antrojoje pasirodo mesjė Puaro ir, beje, dalyvauja misis Oliver, kurią sutikau Palšame žirge.

reikia dėl įvairovės ką nors kita imti, nes Kristi pradėjęs negali sustoti

nemėgstu rašyti atsiliepimų, bet dalyvauju knygų iššūkyje, tad tenka šiokius tokius sukurpti. šįkart Sodininkas iš Prancūzijos, Santa Montefiore:

Labai nusivyliau šiuo romanu. Neįtikinama šabloniška istorija, nevykęs autorės bandymas kurti idilišką aplinką, tipiški saldžiai karčių meilės romanų veikėjai. Nieko naujo, įdomaus ar pamokančio. Skaitai, kad Miranda galvoja pažįstanti savo vyrą, kad jis tikrai neturės meilužės, ir iškart supranti, kad geriau pažįsti tą jos vyrą, nes jis tikrai turi meilužę... Ir už poros lapų perskaitai, kad meilužė šildo guolį Londone. Vietomis lindo ir vertimo klaidos,pvz., verčiant parinkti veikėjui visiškai netinkami veiksmažodžiai (o gal autorė parinko tokius? Na, bet jie vis tiek netinkami). Knygos naudai galiu pasakyti, kad labai gražus ir patrauklus knygos viršelis, gali būti lentynos puošmena. Bet knygas juk ne dėl to skaitome, ar ne?

Perskaičiau iki galo tik dėl to, kad knygą buvau įregistravusi į 2014 metų iššūkį. Ir ji tikrai juo tapo..

O, žinau aš šitą moteriškę, baisiai mėgstančią obuolius. Man ji labiausiai "Trečiojoje merginoje" patiko, kiek dabar atsimenu.

Bet kad išsislapstė visos. Niekas knygų nebeskaitot ar tik rašyti tingit?
Nelabai ir aš turiu ką apie savo perskaitytas pasakyti, bet nesinori, kad tema nusibaigtų, tai trumpai apie jas.

Živilė Gerulaitienė "Tolima. Artima". Kelionių knyga. Autorė į literatūrines aukštumas nepretenduoja, bet skaityti buvo visai įdomu. Patiko visokios aprašytos smulkmenos ir asmeniškas požiūris į daugelį dalykų. O keliavimo "diapazonas" tikrai pavydėtinas.

Graham Greene "Garbės konsulas". Gana niūri istorija apie kelis Argentinos miestelyje gyvenančius žmones. Veiksmo nėra daug, didesnis dėmesys skiriamas veikėjų charakterių ir požiūrio į gyvenimą atskleidimui. Sausoka tokia pasirodė, bet bloga jos nepavadinčiau. Nors ir nepatiko tiek kiek paskutinė skaityta Greene knyga ("Neišdildoma žymė"), noriu šio autoriaus dar.

James Patterson "Double Cross"- antra mano skaityta Pattersono knyga, bet pirma iš serijos apie detektyvą Crossą (nors esu mačiusi kitų trijų ekranizacijas). Net nežinau, ką parašyti. Skaitėsi greitai, veiksmo daug, net keli serijiniai žudikai, bet kažkokio didesnio įspūdžio nepaliko.

James Patterson, Michael Ledwidge "Run for your life"- labai panaši į ankstesniąją, tik čia įdomesnis ir originalesnis pagrindinis veikėjas- našlys su dešimčia vaikų. Jo šeimyninis gyvenimas ir problemos šiek tiek atsvėrė visus žudiko ir jo darbų aprašymus ir skaitant suteikė "poilsio pertraukėlių".

Hm, tikrai atrodo, kad Trečioji mergina skaičiusi, bet misis Oliver visai nepamenu beje, po Kreivo nameliūkščio ji obuolių nebemėgsta, persimetė ant figų

esu skaičiusi Tolima. Artima, įspūdžiai panašūs į taviškius - meninės pusės ieškoti neverta, o aprašymai įdomūs ir pavydėtini

As dabar skaitau H.Lee "Nezudykite strazdo giesmininko", visai smagi, su jumoru knyga.

Linkėjimai visoms iš Maltos atostogoms skaitau "Frosto kalėdos"

Sveikos


Tik Maltoje apie Kalėdas ir skaityt, ar ne? Nu bet tai faina kaip - tokios atostogos Gerai pailsėk

Pradėjau skaityti "Šanchajaus sugulovė", jau perskaičiau apie 150 psl., nu nekabina kažkaip, pradžia lyg ir nieko buvo, bet kuo toliau, tuo labiau netraukia skaityt. Kas skaitėt? Ar verta tęsti skaitymą? Ar bus kažkokia intriga, įdomumas?
Papildyta:

Skaičiau ir aš "Sodininką iš Prancūzijos", nieko ypatingo, bet kaip skaitalas nuvargintoms darbo smegenims prieš miegą, dar buvo visai nieko. Neseniai pakliuvo antra šios autorės knyga "Namas prie jūros". Vėl labai panašus stilius, kaip ir prieš tai, senos paslaptys, meilės istorija... skaičiau, bet buvo nuobodoka. Pabaigiau tik dėl to, kad nemėgstu numest nebaigtų knygų

Manes nesuzavejo, nieko nebuciau praradus, jei buciau numetus.

vaje muminuk kokių gražių vaizdų mums įkėlei. nerealiai gražus pastatas, biblioteka. Turbūt joje atmofera tiesiog didinga.


Skarletė ir pas mane eilėje laukia. Šiuo metu dalimis žiūriu filmą, tai iš tikrųjų toliau vystoma Skarletės gyvenimo istorija sudomino.


vaje kaip smagu, gero poilsio

Sveikos,
na va pasirodau ir aš. Skaitau nemažai, pagaliau prisiruošiau parašyti porą atsiliepimų į Knygų iššūkį.
Viena iš skaitytų knygų G. Flynn "Dingusi".
Ši knyga nuskambėjo kaip pasaulinis bestseleris. Ji buvo nominuota kaip geriausia 2012 metų knyga. Įdomu kodėl?

Istorija prasideda gana romantiškai, sutuoktiniams išaušo penktųjų santuokos metinių rytas. Nikas keliasi iš lovos, Eimė virtuvėje ruošia pusryčius. Vėliau Nikas išvažiuoja į barą ir netikėtai sulaukia iš kaimyno skambučio, kad jo namų durys atlopotos, o ant lauke tupi jų naminė katytė. Grižęs jis labai nustemba ir išsigąsta. Svetainėje išvartyti daiktai, baldai, paliktas įjungtas lygintuvas, o žmonos nėra. Eimės dingimas pakeičia visą jo gyvenimą aukštyn kojom.

Šiame trileryje daug netikėtų detalių, veiksmo, įtampos. Istorija dalinama į dalis. Pirmiausia konstatuojama digimo faktas, aiškinamasi aplinkybės. Kitoje dalyje rašoma iš herojų pusės, kai analizuojami sutuoktinių santykiai, pašlijęs bendras gyvenimas, visa tai atskliedžiama remiantis Eimės ir Niko bendro gyvenimo prisiminimais. Trečioje dalyje aiškinamasi dingimo detalės, kurios yra iš tikrųjų labai netikėtos, stebinančios ir labai įtraukiančios. Šių detalių dėka mes geriau pažįstame ir Niką su Eime. Ir tuomet supranti, kad ne viskas gyvenime yra taip, kaip mes matome. Didžiulis įvykių sukūrys, detalių gausumas, įvykių planavimas ir aprašymas iki smulkmenėlės man priminė matytus amerikiečių detektyvinius serialus. Regis realiame gyvenime taip būti negalėtų.. Ir galiausiai pabaiga.. Kokia ji? Netikėta. Ir man asmeniškai neišbaigta, nesuprasta. Nuvylė.. Rengiuosi dar kartą atsiversti kokius paskutinius lapus ir perskaityti. Gal ką praleidau? Beje, man ši knyga tokio didelio įspūdžio nepaliko, kad patvirtinčiau, jog ši knyga verta būti geriausia metų knyga.