Knygos knygos knygos...

Ne taip seniai perskaiciau Silva rerum III, labai itrauke, bet kazkaip buvo per mazai ir per greit knyga baiges. Labai patiko, kaip atskleistas pagrindinio veikejo charakteris, mastyo budas. Gal bus ir ketvirta dalis

Sveikos
paskutinė perskaityta Sonia Rossi " Studentė prostitutė". Knygos tema atsiskleidžia jau pavadinime. Nieko daugiau sakyti ir nebereikia. Šiaip knyga skaitosi lengvai, kažkaip nekliūna ir aprašytos vulgarybės ir panašus dalykai. Tačiau istorija manęs neįtikinio, gal dėl to, kad skaitydama pykau ant herojės, vis norėjosi ją moralizuoti, kad tos jos bėdos nėra pasaulio pabaiga, kad reiktų traukti į viešnamius.
Dabar skaitoma Diane Chamberlain "Pribuvėjos išpažintis". Nuo pat pradžių jaučiama intriga, smalsumas verčia skaityti toliau.

Skaitau Marininą.Turiu "Pribuvėjos prakeiksmas"

Na va, mirė mano su Cveigu maišyta Stefanie Zweig

Mano vakar pabaigta D. Chamberlain "Pribuvėjos išpažintis" - labai jausminga knyga, pasakojanti apie trijų draugių gyvenimus. Vienai iš draugių nusižudžius, kitos dvi draugės Tara ir Emerson labai susikremta ir pradeda ieškoti priežasčių, kodėl jų draugė Noelė taip pasielgė. Jos supranta, kad apie draugės gyvenimą nežino nieko. Pradėjus aiškintis, iškyla naujų netikėtų faktų, painių istorijų, kurios paliečia ir drauges. Knyga labai jautri, jaudinanti, intriguojanti painiais įvykiais. Istoriją pagyvina tai, jog ji pasakojama kelių herojų lūpomis, bei skirtingais laikais.

Aš skaitau "Pribuvėjos prakeiksmą"

Aš skaičiau šią knygą per metus. Labai patiko, įtraukė nuo pat pradžios.

o manęs laukia "Paliktos paslaptys" Krūvą gerų knygų laukia, bet dabar vėl nesinori skaityt, nors va gavau laimėtą, apie keliones, tai labai intriguoja.

Paskutinės skaitytos: Romualdas Granauskas "Šventųjų gyvenimai" - patiko, vienu prisėdimu perskaičiau. Bet galvoju, kad jam jau reiktų pabaigt rašyt apie tą laikotarpį. Pamiršt ir gyvent toliau.

K.Sabaliauskaitė "Silva rerum II" - patiko,labiau už pirmą.Ypač Uršulės gyvenimas.

Mario Vargas Llosa "Bjaurios mergiotės išdaigos" - ooo, šita kaip patiko. Išvis mėgstu Lotynų Amerikos kūrybą. Visas gyvenimas aprašomas per visokias revoliucijas, laikų kaitą. Gaila buvo, kaip jį taip mulkino ta mergiotė, lyg ir beprasmį gyvenimą nugyveno, bet iš kitos pusės, gal labai laimingą, ir tokia, naikinanti ,meilė būna.
Tai va, teks ir kitą jo knygą imt, nes kažkada buvau pradėjus, bet kažkas neįtiko, teks atsiprašyt

Perskaičiau tris knygas - Danny Scheimann "Gyvenimas trumpas, meilė ilga", Ransom Riggs "Ypatingų vaikų namai" ir Ruth Rendell "Vaikeliai girioje". Nei viena iš jų ryškesnio įspūdžio nepaliko, perskaičiau ir tiek. Gal kad atostogos ir smegenukai atsijungę, tai ir knygos tokios lengvam skaitymui, nors, kai pagalvoji kiekvienoje iš jų aprašomi visai neatpalaiduojantys ir netgi šiurpūs įvykiai

Pirmoji knyga žavėjo gal tik tuom, kad kiekvieno skyriaus pradžioje buvo galima rasti įdomių faktų apie gyvūnus, labai jaukių ir fainų nuotraukų, ištraukų iš savotiško dienoraščio. Jaučiu silpnybę knygoms, kuriose yra visokių iliustracijų, nuotraukų, piešinių, man jos kažkodėl be galo žavios ir prideda papildomo malonumo skaitant knygą. Pati istorija kažkoks "Šaltojo kalno", žydiškų potemių ir savojo aš, savojo praeities palikimo ieškojimo miksiukas. Atrodo knygoje pilna ir netekties skausmo, ir prarastos meilės, ir liūdesio, bet man tai ir teliko tik žodžiai baltam lape, nevirtę jokiais jausmais, kurie rastų atgarsį manyje...

Antroji patiko gal kiek labiau, tokia stebuklinė siaubo pasaka Kadangi prieš pradėdama skaityti pačią knygą, nebeskaitau ir nebesidomiu kas parašyta jos nugarėlėje, tai nežinojau, kad ši labiau skirta paaugliams, bet kartais kas rašoma jiems, labai neblogai susiskaito ir man Iš pradžių kažkodėl galvojau, kad tai bus kažkokia labai baisi, šiurpi, žudynių pilna istorija, pilna mistikos, vaiduoklių ir paslaptingai dingusių vaikų ieškojimo, tų dingimo aplinkybių aiškinimosi, nes bent jau pirmieji knygos puslapiai nuteikė būtent tam. Dalį iš to, ką išvardinau, radau, tik gal ne tokiam baisiam ir šiurpiam pavidale kaip įsivaizdavau Vėlgi, didelis knygos pliusas buvo labai įdomios ir kartais net šiurpokos nuotraukos, kurios pasirodo autentiškos, tikrų kolekcionierių atrastos senų nuotraukų krūvose ir išsaugotos. Pati istorija ir jos rutuliojimas sakyčiau, kad visgi labiau patiko, nei nepatiko, bet ilgam atmintyje turbūt neužsiliks.

Na o trečioji iš vis kažkokia jokia Daaaaaug lietaus, niūrumos, drėgmės ir paprasta byla, nuodugnus jos tyrimas ir atomazga. Niekuo nenustebino, įtampos ir ypatingo susidomėjimo nesukėlė. Perskaičiau, nes esu viena iš tų skaitytojų, kurios jaučia pareigą pabaigti pradėtą skaityti knygą niekaip negaliu mesti, puikiai suprasdama kitų argumentus, kad neverta savęs kankinti, nes skaitymas yra malonumas, ne prievolė, plius laukia krūvos neskaitytų ir labai įdomių knygų. O bet tačiau, įprotis lieka įpročiu, turiu būtinai pabaigti knygą, net jeigu ji ir nėra pati įdomiausia, nes kitaip negalėčiau ramiai miegoti ar mėgautis kitos knygos skaitymu, nes nebaigtoji taip ir šnibždėtų savo priekaištus

Dabar paėmiau Jodi Picoult "Kita širdis", tikiuosi jausmų dozės per paskutines tris atostogų dienas.

As perskaiciau J.Harris "Ledinuku bateliai". Na tikra kvapi, skani, aromatinga atgaiva sirdziai, taip graziai sudestyti, susluoksniuoti zodziai, nuojautos, garsai, izvalgos, skaiciau panirus ir isijautus... Tikrai ne prastesne nei "Sokoladas".
Ir dar penkiu autoriu "Nuo anciuko iki gulbes: Mergaiciu knyga". Suprantu gerus norus ir ideja, na bet skaityti buvo boooring (kaip pasakytu paaugliai ). Ypatingai psichologine dalis, gerb. E.Cekuoliene ir is ankstesnes savo knygos "Psichologijos žiupsnis ant kasdienybės" manes nesuzavejo savo destymo, pasakojimo stiliumi - sausoka, nuobodu, keli puslapiai ir norisi eit paveikt kazka kita... Todel nustebino sios knygos teigiami atsiliepimai suknyga.lt.

Silva rerum gerbėjoms siūlau pažiūrėti Istorijos detektyvų 04 09 laidą, joje pasakojama apie tų laikų gydymą. Bendrai ir visoms, kurioms patinka knygos apie visokias žolininkes ir žiniuones. Paskaičius bent man susidaro įspūdis, kaip viską žolelės pagydo, o iš tikro juk vivat šiuolaikinė medicina

pabaigiau Mirties angelą. Labai džiaugiuosi, kad skaičiau šį romaną. Pabaiga nebuvo netikėta, nes visi puikiai žinome, kad Konstantinopolis dabar yra Stambulas. Sužavėjo pagrindinių ir antrinių personažų požiūris, vertybių laikymasis, įdomu buvo skaityti apie karo buitį.