Knygos knygos knygos...

dėkui jeigu nedraudžiama, vadinasi - galima

,,Malda už Oveną Minį".
Irvingiškas, bet ne Irvingo romanas - Verghese ,,Vienuolės paslaptis".

Apie kokį čia filmą kalbi?

Aš baigiau Gončiarovo "Oblomovą". Kai jau viskas praeity, atrodo, kad visai nebloga knyga buvo, bet tarpais šiek tiek panuobodžiavau. Labai originalų veikėją rašytojas sukūrė, visokių jausmų tas Oblomovas man sukėlė, nuo pykčio iki gailesčio, bet vis tiek simpatija jam iki galo išliko. Pats romanas nemažai rimtų temų paliečia, tačiau buvo ir vietų, kur juokiausi garsiai. Patiko, kad viena iš pagrindinių herojų santuokoje pripažįstama kaip lygiavertė partnerė (veiksmas vyksta Rusijoje apie 1850 metus) ir šiaip kai kurios jos mintys atrodė labai šiuolaikiškos.

Dar tokia smulkmena- nežinau, kada knyga išversta (mano turimas leidimas 1969 metų), bet turbūt pirmąkart gyvenime, kiek prisimenu, pasitaikė tiek daug nežinomų žodžių. Kai kuriuos buvo galima iš konteksto atspėti, bet kai kurie taip ir liko "paslaptimi". Dabar gailiuosi, kad jų neužsirašiau, būčiau davusi paspėlioti.

Ateinu pasidalinti savo įspūdžiais Perskaičiau nemažai knygų, bet nežinau, ar verta kiekvieną čia aptarti.
Tony Parsons - "Vyras ir vaikas". 5/5 Atradau dar vieną rašytoją, kurio rašymo stilius man labai patiko. Skaitysiu knygos tęsinius. Tik labai gailiuosi, kad pasiėmiau ne visas, o tik antrą dalį.
Skaitydama šią knygą patyriau didelį malonumą. Stilius, kaip minėjau, žavėjo labiausiai, gal kiek tiesmukiškas, kai kur primenantis J. Irvingą. Minėta knyga nagrinėja trijų žmonių santykius: žmonos, vyro ir jų vaiko. Didžiausias dėmesys skiriamas vyro ir vaiko santykiams nagrinėti. Tačiau knyga apima ir tokias temas kaip skyrybos, neištikimybė, naujo gyvenimo kūrimas. Knyga tikrai nebanali, galima joje atrasti psichologinių momentų. Ypač atkreipiau dėmesį į vyro ir žmonos puikiai išpildytus portretus, kur pvz. žmonos požiūris į santuoką yra būtent toks, nes ji viską vertina pagal tai, kokius tėvus ji pati turėjo. Parodoma, kiek kartais gali daug reikšti kuriant šeimą, gyvenant joje, vaikystėje patirtos traumos, susijusios su tėvais. Vyro ir žmonos charakteriai labai įdomūs, kiekvienas turi savo prioritetus, savitą požiūrį į gyvenimą, santykius, atsakomybę. Man labai patiko vyro drąsa, meilė savam vaikui. Labai žavėjo vyro kova dėl meilės, t.y. mylimų žmonių. Tik kažin, ar dar likę Lietuvoje tokių vyrų. Tikriausiai reikėtų ieškoti kaip adatos kupetoje šieno.


Victoria Hislop - "Gija". 5/5 Tai antroji autorės knygą, kurią perskaičiau ir tikrai nenusivyliau. Pirmoji man gal vos vos labiau patiko. "Gija" - įtraukiantis romanas, kuris aprėpia kelių kartų gyvenimą. Vėl susiduriama su paslaptimis, netikėtais, nenumatytais įvykiais, kurie pakeičia personažų gyvenimus. Puikiai aprašomos vietovės, personažų meilė joms, prisirišimas prie namų. Daug vietos skiriama karui, jo aprašymui. Man, nemėgstančiai istorijos, pasirodė to per daug. Labiau patiko, kai buvo rašoma apie pagrindinius veikėjus.Tačiau bendrai vertinant, tai tikrai puiki knyga, turinti įdomų siužetą.


Genovaitė Bončkutė-Petronienė - "Pas kunigą ir detektyvą - psichologo kabinete". 4/5
Prieš tai skaityta autorės knyga "Neįvykusi terapija" man nelabai patiko. Ši pasirodė daug geresnė. Tik kartais imdavo juokas, kad autorė vis nepamiršta paminėti Irvino Jalomo. Tada man kildavo mintis, kad ji gal jį bando kopijuoti. Nes knygoje aprašomos tikros psichoterapinės istorijos. Pačios istorijos nelabai įdomios, tačiau skaitėsi gan lengvai. Kai kurios istorijos pabaiga man keldavo klausimus, nes jaučiau lyg padėtą daugtaškį. Pats rašymo stilius patiko, patiko psichologinės įžvalgos, nemažai teorinių dalykų, pateiktų išnašose. Visi psichologiniai terminai labai aiškiai, suprantamai paaiškinti. Bet kažko trūko. Gal todėl, kad dar nei vienas lietuvių psichologas ar psichoterapeutas nesugebėjo savo knyga "perspjauti" Irvino Jalomo stiliaus gyvumo, kurio terapinės istorijos mane labai sužavėjo.

Perskaičiau ir Jo Nesbo - "Sniego senis" Tikrai prisidedu prie visų tų, kuriems patiko šis detektyvas.

Dabar baigiu skaityti Dorothy Koomson - "Ledų mergaitės" Labai tikėtinas šios knygos įvertinimas 3/5. Atrodo istorija įdomi. Beje iš pat pradžių, kai tik pradėjau skaityti, man iškart į galvą atėjo panaši knyga - ogi Alex Marwood - "Nedorėlės" (puiki knyga). Tik nereikėtų suklysti, nes ir rašymo stilius, ir istorija, jos vystymasis, įvykių greitis skiriasi kaip diena ir naktis. "Ledų mergaitės" man pasirodė ištempta istorija. Per daug apmąstymų, o gal tiesiog rašytojos stilius toks, kad skaitėsi gan vangiai. Skaičiau, nes tai pirma pažintis su šia autore ir įdomu, kaip viskas pasibaigs.

Ir dar. Turiu prašymėlį patarimo. Žadu išvykti 2-4 savaitėms, bet be knygų niekaip negalėsiu gyventi. Dabar suku galvą, ką pasiimti. Tikrai žinau, kad imsiu vieną detektyvą. O gal du
Renkuosi tarp:
Peter James - "Tiesa",
Harlan Coben - "Lik šalia"
Henning Mankell - "Žudikas be veido" (ši mažutė, tai jau pliusas )

Taip pat noriu išsirinkti ne detektyvą, o vieną iš šių knygų:
Lars Saabye Christensen - "Įbrolis,
Eric Walz - "Popiežių valdovė",
Tea Obreht - "Tigro žmona",
Jodi Picoult - "Gailestingumas".
Gal kuri esate jau skaičiusi daug ką iš minėtų. Padėtų apsispręsti, nes ir tą ir tą griebiu
Iš anksto dėkoju

Detektyvų nelabai mėgstu ir nepakomentuosiu, bet šios labai vertos dėmesio. Imčiau

Mankell niekada nieko nepavedė, plius maža. Kiti du autoriai nėra mano mėgstamiausi, taigi, susilaikau.
Renkantis knygą svarbi ir kelionės darbotvarkė. Jei lėktuvas, traukinys, kokios ekskursijos ar susitikimai, man "Tigro žmonos" būtų gaila išbarstyti. "Įbrolis" per stora. Imčiau gal likusias

Mankell imk tik tuo atveju, jeigu taupai vietą ir daug keliausi, tai pliusas nešiojantis knygą su savimi. Aš ją skaičiau, neblogas detektyvas, be ne kažkas wow. Iš visų šių trijų knygų, jei atvirai, neimčiau nei vienos. Gal turi iš daugiau ko rinktis?

Siūlyčiau šias, bet jeigu "Tigro žmona" turėsi laiko skaityti tik prabėgom, tada neimk. Ja reikia mėgautis.

Turiu ir daugiau knygų. Atostogausiu Lietuvoje, bet ne savo namuose ir mieste
Bet nežinau, kažkas užėjo, kad nelinksta širdis nei prie vienos knygos. Dar turiu:
Sofi Oksanen - "Valymas"
Irvin D. Yalom - "Gydymas Šopenhaueriu"
Seamus Deane - "Skaitymas tamsoje"
Mary Higgins Clark - "Gražus ir šaltas veidas"
Randy Susan Meyers - "Patogus melas"
Matt Haig - "Radliai"
P.D.James - "Nekaltas kraujas"
Torey L. Hayden - "Mergaitė vaiduoklis"
Marina Stepnova - "Lazario moterys"

Man gal dabar svarbiausia, kad knyga būtų įdomi, nenuobodi, tokia greitai "suvalgoma". Aišku gali būti ir stora, ilgiau "valgoma". Svarbu, kad būtų įtraukianti.

Beje, jau baigiau skaityti Dorothy Koomson - "Ledų mergaitės". Tikrai nuvylė. Saldi atomazga, jokios įtampos, pabaiga nuspėjama, bet pateikta taip keistai, kad atrodo nereali.

Aš imčiau šitas

Ne visas žinau, bet šitos "valgomos" Imčiau prie tų dviejų iš pirmo sąrašo.

Sita labai labai.

Priėmiau šiemet iššūkį ir aš. Labai tikiuosi išgelbėti užsigulėjusias knygas nuo nemeilės, jų atsiprašyti ir šiemet perskaityti.