Jau taip seniai berasiau. Tiriausiai siais metais dar ne karto ir nebuvau prabilusi (ar man cia tik taip atrodo
). Na metu pradzia man tikrai labai ne kokia. Maziukas labai daug serga ir mes jau du kartus pabuvojome ligonineje. O paskutini syki tenai praleidome net 2 savaites. Pagrinde sedziu namie ir apskritai niekur negaliu islysti. Ir ludniausia tai, kad siais metais pirma karta nenuejau i knygu muge, nors be galo norejau, bet deja...
Tiesa, ar as cia kazka praleidau ar siais metais mazai kas aprasinejo savo ispudzius.
Vessta, kaip tau sekesi? Ka ypatingo isigijai? (gal irgi kur pramiegojau tavo posta apie tai, nors atrodo viska skaitau).
Pasnekejau kiek ne i tema, o dabar apie knygas. Per siuos du menesius perskaiciau 20 knygu. Nemazai is ju anglu kalba, kurios nera isverstos lietuviskai, del to apie tokias knygas nerasysiu nieko, nes tikrausiai nedaug kam bus tai idomu. Paminesiu tik viena
Jo Nesbo "The bat" (Siksnosparnis). Tai pirmoji knyga Harry Hole serijoje. Kazkodel Lietuvos leidejai isleido ne viena knyga is sios serijos, bet atkakliai ignoruoja pirmasias dvi knygas. Tirai nesigincysiu tai nesedevras, bet as esu is tu zmoniu, kurie nemegsta skaityti serijiniu knygu ne is eiles. Tai tas pats, kas skaityti paskirus knygos lapus be jokios tvarkos. Taip kiekvienoje knygoje vis kita byla, bet juk yra priesistore, veikejo asmeninio gyvenimo testinumas. Manau, kiekvienam savo, bet mane tikrai labai erzina ir piktina, kai serijines knygas leidzia kaip paskirus romanus. Griztam prie knygos. Stipriai nesiplesiu apie ja. Esu skaiciusi sio autoriaus tik dvi knygas, bet rasymo stilius abiejuose identiskas. Taip pat paliestos temos ir ziaurumo laipsnis. Labai ziauriai nuzudoma norvege Australijoje ir Haris yra siunciamas i Sidneju su vietine policijatirti sios bylos. Vietiniu aborigenu gyvenimas ir istorija, krastovaizdis. Bet nemaza knygos dali sudaro pacio Hario gyvenimo istorija, jo nuosmukis, nuodemes ir istvirkavimai. Alkoholis, narkotikai, prostitucija. Visko plna sioje knygoje. Skaityti buvo lengva, itrauke, vietomis net juokiausi. Mano patiko, nors vis tik Henning Mankell man labiau patinka. Tiesa, pabaiga man buvo visai netiketa, nes as buvau isitikinusi, kad zudikas visai kitas asmuo.
Visai neseniai pabaigiau
M. L. Stedman "Švyturys tarp dviejų vandenynų". Prisiskaiciusi atsiliepimu is Richard and Judy tinklarascio, buvau tai uzsidegusi sia knyga, net ieskojau kaip ir is kur ja parsisiusti, bet visai netiketai (man) ji pasirode ir lietuviskai, tad ilgai nelaukus emiausi. Ir kagi entuziazmo ir euforijos balionas be galo greitai subliusko, o nuo vidurio teko save skatinti sia knyga skaityti. Zinokit, net nepasakysiu, kas uzkliuvo man sioje knygoje. Lyg ir nieko netruksta ir istorija yra, ir veikejai isimenami, bet man pasirode labai monotoniska. Didziulis sios knygos pliusas - labai grazi ir israiski kalba bei stilius. Vien tik tai neleido uzmesti sios knygos. Istorja gana paprasta ir gyvenimiska. Tai meiles istorija dvieju zmoniu, kurie kuria bendra gyvenima atsiaurioje ir atkampioje saloje, kurioje neegzistuoja civilizacija, nera pasaliniu zmoniu, tiek vienudu. Ir viena diena bangos i kranta atplukdo valti su vyro lavonu ir verkianciu kudikiu. Priimtas neapgalvotas, savanaudiskas sprendimas sujaukia ir apvercia ne tik ju gyvenimus, bet taip pat nubaudzia aplinkinius bei artimus. Knyga nera bloga, verta perskaityti, bet tikrai nera ochch ir achh.
Jojo Moyes "Mergina, kurią palikai". Popsiukas, bet labai geras. Itraukianti, jaudinanti ir labai grazios meiles istorijos, kurios susijusios su paslaptingu labai grazios merginos paveikslu. Neturiu jokiu priekaistu siai knygai. Man ji tiesiog lipte prilipo. Perskaiciau per kelias dienas (vertinant tai, kad skaiciau ja ligonineje, tai labai greitai). Labai patiko, kaip autore susieja abi istorijas. Tai buvo pirmoji sios autores knyga, kuria perskaiciau, bet tikrai ne paskutine. Je visos istorijos parasytos panasiu stiliumi, tai man pats tas, kad atitrukti nuo visu gyvenimisku problemu. Kam patinka grazios, ikvepiancios, aistringos, pilnos gyvenimo knygos, tikrai turetu turetu itraukti sia knyga i must read sarasa.
Na siandienai tikriausiai pakaks. Nes postas iseis labai ilgas ir pabos skaityti
Kai tik atsiras laisvesne minutele vel prisesiu pasidalinti ispudziais apie perskaitytas knygas.
Tiesa, siuo metu einu i pabaiga su
Rimanto Šavelio "Šiek tiek mėnesienos". Labai ilga laika as apskritai neskaicau lietuviu literaturos. Tad, kad istaisyti tai pasiryzau siais metais perskaityti bent 10 knygu lietuviu autoriu. Kol kas si pirmoji.
Nueisim mudvi kitąmet 
), nes visai buvo sudėtinga įsivaizduoti, į kurią pusę viskas pakryps. Patiko iki pat paskutinio puslapio. 
